„Siekiant užtikrinti vežėjų konkurenciją ir gerinti keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais kokybę, priimti Kelių transporto kodekso pakeitimai, tačiau nebuvo atlikta analizė, kokie tinkamiausi ir ekonomiškai naudingiausi sprendimai galėtų būti pritaikyti šalyje“, – teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, pristatydamas Valstybės kontrolės atlikto vertinimo „Viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybė“ rezultatus.
Pabrėžiama, kad nepaisant valstybės pastangų teisinio reguliavimo priemonėmis gerinti viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų kokybę, stinga konkurencijos tarp vežėjų, kuri galėtų paskatinti aukštesnę paslaugų kokybę ar mažesnes kainas.
Be to, nors valstybės kompensacijos vežėjams už lengvatas siekia kone 10 mln. eurų, trūksta objektyvių priemonių, leidžiančių patikrinti vežėjų pateikiamus dokumentus, kurių pagrindu šios kompensacijos yra išmokamos, akcentuoja valstybės kontrolė.
Nors praėjusių metu liepos 1 d. įsigaliojusiais Kelių transporto kodekso pakeitimais buvo siekta padidinti keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičių iki 6 milijonų per metus, tačiau šis skaičius 2023 m. tesiekė 4,8 mln., kaip ir metais anksčiau.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje tik 5,7 proc. gyventojų kelionėms po šalį renkasi viešąjį transportą, o tai yra vienas žemiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES), kurioje vidurkis siekia 7,4 proc.
Taip pat pabrėžiama, kad nuo Kelių transporto kodekso pakeitimų įsigaliojimo vidutinė vieno keleivio pervežimo kaina išaugo daugiau nei 50 proc.
Akcentuojama ir tai, kad trečdalis apklaustų savivaldybių teigia, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. jų gyventojams viešojo tolimojo susisiekimo paslaugų prieinamumas pablogėjo, o dalis šio susisiekimo maršrutų net nėra aptarnaujami.
Susisiekimo ministerija sutinka – reformos įgyvendinimas susidūrė su iššūkiais
Susisiekimo ministerija išplatintame pranešime žiniasklaidai atkreipia dėmesį, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, jog sumažėjęs vežėjų skaičius nėra tiesiogiai susijęs su tolimojo susisiekimo reforma. Ministerija sutinka, kad reformos įgyvendinimas susidūrė su tam tikrais iššūkiais, kuriuos lėmė Konkurencijos tarybos ir teismų nustatyti trumpi įgyvendinimo terminai. Tačiau, kaip teigiama ministerijos pozicijoje, viešojoje erdvėje nuolat buvo manipuliuojama priešingais teiginiais, siekiant sumažinti daromų pakeitimų reikšmingumą ir kvestionuoti susisiekimo sektorių bei priimamus sprendimus iš esmės.
Susisiekimo ministerija sutinka, kad iššūkius lėmė išsamios analizės trūkumas, kuri ir negalėjo būti atlikta dėl institucijų nustatytų konkrečių trumpų terminų. Taip pat pripažįsta, kad kai kurie pakeitimais planuoti pasiekti tikslai dar nėra visiškai pasiekti.
„Konkurencijos tarybos ir teismo nustatyti terminai nesuteikė Susisiekimo ministerijai pakankamai laiko kruopščiai parengti reikalingus pokyčius tolimojo susisiekimo sektoriuje, tačiau bendradarbiaudami su kitomis institucijomis parengėme pakeitimus, kurie buvo nukreipti į situacijos gerinimą, konkurenciją ir keleivių kelionių patogumo didinimą. Deja, Kelių transporto kodekso projektui pasiekus Seimą, jis dėl stambių vežėjų interesus atstovaujančios asociacijos aktyvios lobistinės veiklos buvo koreguojamas, atmetant dalį siūlomų reikalingų transporto sektoriaus pokyčių. Dėl to stambių vežėjų rinkos dalis nuo 2019 m. išaugo 14 proc. iki 57 proc. 2023 m.“, – teigia susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Valstybės kontrolės vertinimo ataskaitoje analizuojama, kokią įtaką 2023 m. įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai daro tolimojo susisiekimo paslaugų kokybei Lietuvoje, ir kiti tolimojo susisiekimo reguliaciniai aspektai. Pagrindinis dėmesys ataskaitoje skiriamas šių pokyčių poveikiui konkurencijai tarp vežėjų ir bendrai paslaugų kokybei, taip pat analizuojant 2019–2023 m. duomenis, teigiama, kad po pandemijos keleivių srautai neatsistatė bei ir išaugo valstybės išlaidos subsidijoms. Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad atliktas darbas, nors ir priimtas ne visa apimtimi, yra svarbus žingsnis siekiant tobulinti viešąjį transportą Lietuvoje. Įgalintas viešųjų paslaugų teikimo reglamentavimas tolimojo susisiekimo maršrutuose, įtvirtinta konkurenciją skatinanti teisinė bazė – tai svarūs žingsniai šiuolaikiškos susisiekimo sistemos link. Tiesa, yra dar ne vienas pakeitimas, patobulinimas, kurį reikia atlikti dėl optimalaus ir efektyvaus susisiekimo sistemos veikimo.
Pasak viceministro M. Tarnausko, tiek Susisiekimo ministerijos iniciatyva, įdirbiu, bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, tiek vadovaudamasi Valstybės kontrolės išvadomis, ministerija ir toliau sieks tobulinti teisinį reglamentavimą ir imtis priemonių, skirtų pagerinti situaciją svarbiausiai susisiekimo grandinės daliai – keleiviui.