Automobiliai, dabar riedantys per Palangą, ateityje galės ją aplenkti, jei atsiras privačių investuotojų, norinčių savo lėšomis nutiesti aplinkkelį. Panašiai tikimasi nutiesti ir Klaipėdos aplinkkelį, ir kelio Kaunas-Marijampolė juostas.
Pritraukti privatų kapitalą infrastruktūros projektams kelininkai nusprendė matydami, kad valstybės finansavimas vis mažėja ir jie nebeįvykdys iki 2015 m. numatytos kelių plėtros programos.
„Matome dvi išeitis: neatsilikti nuo tos programos, kuo skubiau panaudoti ES paramos lėšas arba pritraukti privačias lėšas infrastruktūros plėtrai“, – teigia Virgaudas Puodžiukas, Automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius.
Susisiekimo ministerija jau parengė teisės aktus, kurių reikia, kad pradėtų veikti užsienyje įprasta valstybės ir privataus kapitalo partnerystės schema – vadinamieji PPP projektai. Ją pritaikiusi valstybė tarsi skolintųsi pinigus keliams tiesti, o paskui per įvairius mokesčius surinkusi iš vairuotojų, grąžintų investuotojui.
Dar veiklos pradžioje lietuvius išgąsdinęs pareiškimu, kad ir mūsų krašte gali būti mokamų kelių – ką visuomenė pavadino nauja plėšikavimo forma – susisiekimo ministras sako šios idėjos nepamiršęs.
„Tikrai tos idėjos neatsisakome. Kiek man teko aiškintis, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur nėra nė vieno privataus kelio. Netgi Baltarusija turi mokamą kelią“, – sakė E. Masiulis.
Lietuvoje mokami keliai būtų tiesiami tik ten, kur yra alternatyva nuvažiuoti nemokamai. Pvz. tiesiai nuo Pilaitės išvažiuoti į Vilniaus-Kauno greitkelį. Ten esą žmonės mokėtų už trumpesnį kelią. Tačiau kelininkai abejoja mokamų kelių ateitimi, nes vien mokesčių rinkimo sistema projektą pabrangina 40 procentų. O atsiperka investicijos tik esant labai intensyviam eismui.
Ministras neslepia: bet kuriuo atveju investuojantiems į infrastruktūrą liks verslo rizika – pasirinkti tokią atkarpą, kur mokamas kelias atsipirktų. Tačiau norinčiųjų investuoti esą tikrai atsiras, nes investicijų grąža iš tokių objektų siekia beveik 20 procentų.
