„Patikėkite, šis sprendimas buvo nelengvas. Mes puikiai suprantame šios bendrovės svarbą Lietuvos ūkiui ir Lietuvos ekonomikai, mes puikiai suprantame šios bendrovės sukuriamą pridėtinę vertę ne tik Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) mokesčių pavidalu, bet ir visam ūkiui. Kita vertus, mes įvertinome ir pasvėrėme, kokioje ekonominėje būklėje šiuo metu yra valstybė ir kokie yra Lietuvos mokesčių mokėtojų pajėgumai", - sprendimo priežastis vardijo susisiekimo ministras.

Jo teigimu, tai yra aiškus precedentas kitoms privačioms bendrovės. „Mes, žinoma svarstysime, pasiūlymus, bet tai yra aiškus precedentas, kad pirmiausiai privačios bendrovės atsako už savo veiksmus, pelnus ir klaidas. Šioje vietoje tai yra mūsų principinė nuostata", - tvirtino E. Masiulis.

Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, vadovavęs darbo grupei, kuri svarstė „flyLAL" pasiūlymą, įvardijo tris pagrindines priežastis, nulėmusias didžiules oro vežėjo skolas. Pirmiausiai įvardijama arši „airBaltic" ir „flyLAL" konkurencija, metų viduryje neregėtas aukštumas pasiekusios kuro kainos ir pasaulinė finansų krizė.

Be to, anot Susisiekimo ministerijos, norint pagrįstai įvertinti pateiktą „flyLAL" pasiūlymą, tikrąją bendrovės finansinę padėtį ir jos parengtą reorganizavimo planą, būtina kur kas gilesnė analizė, kuriai atlikti prireiktų ne vieno mėnesio.

Susisiekimo ministerija tikisi, kad „flyLAL" sugebės įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, pirmiausia – keleiviams, ir yra pasirengusi padėti tai atlikti, kokį išeities iš dabartinės būklės variantą bepasirinktų bendrovė.

„flyLAL" skolos, nepadengtos turtu, sudaro 89 mln. Lt. Pagrindinis bendrovės kreditorius – jos akcininkai, kuriems bendrovė esą yra skolinga 47,5 mln. Lt. Prognozuojama, kad per visus 2008 m. oro vežėjas patirs apie 100 mln. Lt nuostolių. Keliolika milijonų litų oro vežėjas yra skolingas ir Tarptautiniam Vilniaus oro uostui.

„flyLAL" mažina skrydžių apimtis

Susisiekimo ministerijos sudarytai darbo grupei paskelbus savo sprendimą nepalaikyti „flyLAL" pasiūlyto tolesnės veiklos plano, bendrovė mažina skrydžių apimtis ir svarsto kitus tolesnės veiklos scenarijus, skelbiama bendrovės išplatintame pranešime.

Nuo sausio 6 dienos lėktuvai nebeskraidys į Stambulą ir bus sumažintas savaitinis skrydžių skaičius į Frankfurtą – čia „flyLAL" skris pirmadieniais, trečiadieniai, penktadieniais ir sekmadieniais. Nuo sausio 7 d. atšaukiami skrydžiai į Paryžių. Nuo sausio 8 d. į Milaną bus skraidoma tik šeštadieniais. Nuo sausio 12 d. nebus skraidoma į Romą.

Skrydžių grafikas į Budapeštą, Madridą, Londoną, Amsterdamą, Kijevą ir Maskvą lieka nepakitę.

„Mes gerbiame ministerijos sprendimą ir suprantame, kad jį priimti nebuvo lengva. Gavę atsakymą iš valstybės pusės, imamės kitų priemonių susidariusiai padėčiai išspręsti – pirmiausiai mažiname skrydžių skaičių. Yra svarstomi ir kiti galimi sprendimai dėl įmonės veiklos, apie juos pranešime", – teigė „flyLAL" generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

DELFI primena, kad penktadienį „flyLAL" akcininkai savo siūlymą kartu su restruktūrizacijos veiksmų planu, pagal kurį 2010 m. bendrovė turėtų dirbti pelningai, pateikė Susisiekimo ministerijoje sudarytai specialiai darbo grupei.

Šiam planui įgyvendinti esą reikėtų papildomų 30-35 mln. Lt. Tokio dydžio paskolai gauti reikia valstybės garantijos.

„flyLAL" įkurta 2005 m. privatizavus „Lietuvos avialinijas", kurias valstybė pardavė už beveik 26 mln. Lt. 2004 m. pabaigoje bendrovė turėjo apie 70 mln. Lt mokėtinų sumų ir įsipareigojimų. Įmonė netrukus buvo reorganizuota ir šiuo metu „flyLAL" akcininkai valdo bendrovę „flyLAL Group Services", kuriai priklauso septynios įmonės. „flyLAL" šiuo metu dirba apie 340 žmonių.

Šiuo metu „flyLAL" neturi jokio ilgalaikio turto, o trumpalaikis jos turtas, pavyzdžiui, lėktuvų detalės sudaro per 56 mln. Lt.

Tuo tarpu kitos grupės įmonės valdo orlaivius, nekilnojamąjį turtą. „flyLAL" akcininko Gedimino Žiemelio teigimu, „flyLAL Group services" turi daugiau nei 270 mln. Lt paskolų ir 350 mln. Lt turto.

„flyLAL" priklauso bendrovėms „ŽIA valda", „Sanitex" ir „Indeco".

Prioritetas – oro uostų gerinimas

E. Masiulis tvirtina, kad susisiekimas su Lietuva bus gerinamas tobulinant šalyje veikiančius oro uostus. Žadama mažinti Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) sąnaudas ir mokesčius. Sausį tikimasi surasti naują TVOU vadovą, kuris turėtų patraukliais pasiūlymais kviesti tarptautines bendroves skraidyti iš Vilniaus.

„Jeigu TVOU padarytume pigiausiu regione, šalia to pateiksime krūvą įvairių paslaugų pagal Europos Sąjungos direktyvas. Manau, kad ilgai netruksime ir reisai į Vilnių atsistatys", - sakė E. Masiulis.

Anot susisiekimo ministro, Skandinavijos skrydžių bendrovė SAS pavasarį į Vilnių gali perkelti dalį savo skrydžių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją