aA
57 proc. Lietuvos vežėjų sąjungos apklaustų vairuotojų, atsakinėjusių lietuviškai, sako, kad jei valdžia padidintų jų atlyginimą bent iki dviejų minimalių mėnesinių algų, jie gautų mažiau dienpinigių.
© DELFI / Domantas Pipas

Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pasakojo transporto sektoriaus įmonės vienijančios sąjungos atstovai. Kaip nurodoma žurnalistams išdalintame pranešime, apklausoje dalyvavo daugiau kaip 100 Lietuvos transporto įmonių ir 600 vairuotojų. Jų klausta apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą 2 minimalių mėnesinių algų (MMA) reikalavimą.

Asociacijos teigimu, tyrimas parodė, jog mokestinė našta taptų nepakeliama transporto įmonėms, tad ja neišvengiamai tektų dalytis su vairuotojais.

„Mūsų asociacijos nariai atsiuntė įmonių metinių balansų skaičiavimus su pritaikytu naujai siūlomu minimalaus atlyginimo koeficientu. Išvados atėmė žadą – visų jų veikla taptų nuostolinga įvedus naujus mokesčius. Vidutinio dydžio įmonės vietoje 100 tūkst. eurų dabar gaunamo pelno patirtų apie 65 tūkst. eurų nuostolį, o didesniųjų bendrovių nuostoliai siektų šimtus tūkstančių eurų“, – teigė Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius.

Apklausa atskleidė, kad minimalaus atlyginimo padidinimas iki 2 MMA neišvengiamai priverstų mažinti vairuotojams išmokamus dienpinigius, tad jų pajamos „į rankas“ mažėtų keliais šimtais eurų. Šiuo metu tarptautinių reisų vairuotojų gaunamas atlygis be mokesčių vidutiniškai siekia 1,3–2 tūkst. eurų. Didesnę dalį šios sumos sudaro dienpinigiai.

Sigitas Žilius
Sigitas Žilius
© DELFI / Domantas Pipas

Anot S. Žiliaus, apklausoje dalyvavę vežėjai mato dvi išeitis – mažinti darbuotojų atlyginimus ir kitas sąnaudas arba iškelti verslą į palankesnes šalis.

„Įmonių savininkus vilioja vieno minimalaus atlyginimo ir neapmokestinamų dienpinigių sistemą turinčios šalys: Lenkija, Čekija, Slovakija. Ten ir privalomasis vilkikų draudimas yra per pusę pigesnis nei Lietuvoje. Be to rengiamasi Europos Parlamente svarstomo Mobilumo paketo nuostatų įgyvendinimui, kuriomis reikalaujama kartą į mėnesį grąžint vilkikus į registracijos šalį“, – paskatas vežėjams migruoti svetur pristato asociacijos vadovas.

Apklausė vairuotojus

Lietuvos vežėjų sąjungos duomenimis, šiuo metu Lietuvos tarptautinio transporto įmonėse dirba apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių ir 46 tūkst. vairuotojų iš kitų šalių, tad jų paklausta kaip jie vertintų galimus pokyčius.

Į klausimą kas nutiktų jų pajamoms, padidinus pagrindinę apmokestinamą atlyginimo dalį, 57 proc. vairuotojų atsakė, jog sumažėtų dienpinigiais išmokama atlygio dalis. Tuo pačiu menkesnės būtų ir gaunamos bendrosios pajamos. 32 proc. įsitikinę, jog darbdaviai bus priversti susitaikyti su padidėjusiomis išlaidomis ir vairuotojo pajamos nesumažės.

Tiesa, atsakinėjusių lietuviškai ir rusiškai rezultatai išsiskyrė. Pavyzdžiui, tai, kad jų gaunami dienpinigiai nėra apmokestinami žinojo 94 proc. atsakiusiųjų lietuviškai ir 75 proc. atsakiusiųjų rusiškai.

Skyrėsi ir didesnės algos dienpinigiams vertinimas. 46,4 proc. atsakiusiųjų rusiškai teigė, kad neturi nuomonės šiuo klausimu. Tuo metu šiuo klausimu nuomonės neturėjo tik 7,7 proc. atsakiusieji lietuviškai.

Užsieniečių ir Lietuvos piliečių nuomonės išsiskyrė paklausus ar jie rinktųsi didesnę minimalią algą ir geresnes socialines garantijas ar didesnes pajamas „į rankas“. 75 proc. vairuotojų iš kitų šalių labiau nori gauti didesnes pajamas, nei dvigubo dydžio minimalų atlyginimą.

„Vairuotojai užsieniečiai praktiškai nesinaudoja „Sodros“ paslaugomis ir nepretenduoja į pensijas, bet jų mokesčiai gausiai papildo Lietuvos biudžetą“, – sakė Lietuvos vežėjų sąjungos socialinės politikos sekretorius Algimantas Kondrusevičius.

Algimantas Kondrusevičius
Algimantas Kondrusevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos piliečių gretose 49,6 proc. respondentų taip pat mieliau rinktųsi didesnes pajamas nei išaugusią minimalią algą. Didesnes socialines garantijas, bet mažesnes pajamas sutiktų gauti 50,4 proc. vairuotojų, kilusių iš Lietuvos.

Vežėjams prakalbus apie įmonių pasitraukimą iš rinkos, daugiau nei 40 proc. vairuotojų iškilus bendrovės bankroto grėsmei pareiškė, jog bandytų išsaugoti darbo vietas ir įmonės nepaliktų. 13 proc. sutiktų netgi su mažesniu atlyginimu.

Bemaž ketvirtis respondentų pažymėjo, kad tokiu atveju keistų profesiją, nes turi kitą išsilavinimą, o 22,7 proc. emigruotų.

„Priešrinkiminėje kovoje politikai maišo pavojingą pažadų kokteilį. Nusivylimas ateis kai bus įsitikinta, jog tokia mokesčių našta apkarpys realias vairuotojų pajamas, o įmonių išsikėlimas sukels dar didesnių socialinių įtampų“, – sakė A. Kondrusevčius.

Vairuotojų klausta ir apie tai, kiek laiko per mėnesį jie vidutiniškai praleidžia namie ir kiek jo norėtų turėti, jei gautų galimybę. 62 proc. respondentų teigė 8 dienas ir daugiau praleidžiantys namuose, 20 proc. – 6 dienas, o 18 proc. 4 dienas ir mažiau.

Penktadalis vairuotojų pareiškė, kad jų labai netenkina reta viešnagė namie ir 39 proc. mano, jog grįžti galima būtų dažniau. Kiek netikėtai 40 proc. respondentų pareiškė, jog jiems pakanka laiko namie ir jie netgi sutiktų dirbti daugiau.

Pasak A. Kondrusevičiaus, transporto bendrovėms pasitraukus į kitas šalis vairuotojai vis rečiau išvystų namus.

„Mūsų kaip darbdavių atsakomybė – kartu surasti patraukliausią variantą vairuotojams, užtikrinant visas socialines garantijas, papildomai kaupti 2-os ar 3 pakopos pensijų fonduose ar investuojant į gyvybės bei sveikatos draudimą. Mums reikia kvalifikuotų ir motyvuotų vairuotojų, kuriuos turime išlaikyti, neatiduoti kitų šalių konkurentams“, – teigė vežėjų atstovas.

Kiek prarastų biudžetas

Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas Rimantas Puronas skaičiuoja, kad vežėjų pajamos stipriai sumenko dėl didelės tarptautinės konkurencijos. Statistikos departamento duomenimis 2018 metais tarptautiniame kelių transporte krovinių vežimo pajamų padidėjo 1 proc., o krovinių vežimo apimtys išaugo 7,5 proc.

„Dėl rinkos Lietuvos vežėjai kovojo mažindami kainas ir aukodami pelną, kuris dabar neviršija 3,1 proc.“, – sakė asociacijos vadovas.

Rimantas Puronas
Rimantas Puronas
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, preliminariais skaičiavimais pasitraukus transporto įmonėms, Lietuvos biudžetas prarastų daugiau kaip 1 mlrd. eurų mokesčių. Vien įsigyjant dyzeliną Lietuvoje pernai sumokėta 616 mln. eurų akcizo mokesčių, kurių daugiau nei pusė tenka tarptautiniams vežėjams. Apie 45 mln. eurų surenkama kelių vinječių mokesčio, o darbuotojų ir kiti mokesčiai sudaro dar bent kelis šimtus milijonų eurų.

Asociacijos teigimu, transporto sektorius yra vienas didžiausių užsakovų paslaugų sektoriui, degalų gamintojui „Orlen Lietuva“, telekomunikacijos bendrovėms bei finansines paslaugas teikiantiems bankams ir draudikams.

„Jei žinome, kad tarptautinis kelių transportas sukuria apie 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, kodėl norima atimti jo konkurencingumą populistiniais sprendimais? Pasitraukus įmonėms iš Lietuvos, jas grąžinti bus labai sunku“, – teigė R. Puronas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.4000

Aviacijos reguliuotojai šią savaitę svarstys, ar atnaujinti „Boeing 737 MAX“ skrydžius

Pasaulio aviacijos reguliavimo institucijų atstovai šią savaitę susitiks Teksase, kad...

Estakadą Rusnėje Skvernelis palygino su žmonių pergale „prieš valstybės biurokratinį abejingumą“ (61)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis , šeštadienį Rusnėje dalyvavęs estakados atidarymo...

Vokietija sprendžia elektrinių paspirtukų likimą (8)

Be elektrinių paspirtukų savo kasdienybės neįsivaizduoja dauguma pasaulio miestų, bet tik ne...

„Boeing“ atnaujino „737 Max“ programinę įrangą (11)

JAV aeronautikos milžinė „Boeing“ paskelbė užbaigusi liūdnai pagarsėjusių „737 Max“...

„Air Baltic“ keleivių šiemet padaugėjo 15,5 proc.

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „ Air Baltic “ pranešė per keturis šių metų...

Top naujienos

Profesorius Landsbergis: mes Europoje galime tapti labai reikšmingi (36)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimų debatai pirmadienį, gegužės 20 d., į DELFI studiją pakvietė...

Nausėdos štabo atsakas konservatoriams: matyti, tam buvo rengtasi iš anksto (292)

„Noriu pasveikinti mūsų kolegas oponentus su puikiai sukurtu politiniu įvykiu, matosi, kad tikrai...

Laukė vieno vaikelio, o gavo du: visos sukauptos žinios išgaravo akimirksniu (12)

Trečioji praėjusios savaitės DELFI ir „ Kidy Tour “ metų šeimos konkurso šeima...

Vilniaus miesto savivaldybės pastatas neatlaikė įtampos: besirenkant rinkėjams pažiro šukės (4)

Pirmadienio popietę į Vilniaus miesto savivaldybę balsuoti atvykusius rinkėjus išgąsdino...

„The Guardian“: Skripalių nuodytojai sulaukė mįslingo skambučio (38)

Vyriškiai iš Rusijos, įtariami Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimu Solsberyje, išpuolio...

Dėl galimo Sandros Grafininos nužudymo įtariamam jos sutuoktiniui – negailestingas teismo sprendimas (44)

Didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusi buvusios „Olialia pupytės" Sandros Grafininos dingimo...

Olandijos lietuvės turi pasiūlymą Lietuvai: vairuotojai turi per daug privilegijų (6)

Dviračių šalimi Olandija vadinama ne be reikalo, skaičiuojama, kad šioje šalyje vienam...

Kuodis: žmonės turi geriau suvokti, dėl ko moka mokesčius (21)

Lietuvoje prasidėjus pilietinei akcijai dėl šešėlinės ekonomikos daromos žalos ekonomistas...

Braškes auginantis ūkininkas: Sakantys, kad 10 eurų už kilogramą – brangu, turėtų patys imtis ūkininkavimo (94)

Ūkininkų šiltnamiuose jau sirpsta pirmosios lietuviškos braškės . Vis tik pirmuoju derliumi, ko...

Palankaus vertinimo reitinge - daug pokyčių: keitėsi požiūris ir į Skvernelį, ir į Šimonytę (165)

Iki prezidento rinkimų pirmo turo atliktos sociologinės apklausos rodo pokyčius palankiausiai...