Greta šio minimalaus darbo užmokesčio taikymo įstatyme taip pat įtvirtinti reikalavimai vežėjams iš anksto pranešti (vokiečių kalba) Vokietijos institucijoms apie veiklos vykdymą šalyje, pateikti darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos duomenis ir kt.
Įsigaliojus įstatymui kilo teisinių abejonių dėl jo taikymo krovinių ar keleivių vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms apimties. Europos Komisija, gavusi skundus iš keleto Europos Sąjungos šalių narių, inicijavo Vokietijai procedūrą dėl galimo įstatymo prieštaravimo ES teisei.
Šiuo metu įstatymu nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis taikomas vežėjams, kurie:
• atlieka nacionalinius pervežimus Vokietijos teritorijoje;
• vykdo tarptautinius pervežimus, kurių pradžia ar pabaiga yra Vokietijoje;
• Vokietijoje atlieka pakrovimo (įlaipinimo) ar iškrovimo (išlaipinimo) operacijas.
Vežėjams, vykstantiems per Vokietijos teritoriją tranzitu neatliekant minėtų procedūrų, įstatymo taikymas suspenduotas, pradėtų administracinių procedūrų nagrinėjimas sustabdytas, o naujos nebus pradedamos iki tol, kol Europos Komisija išnagrinės galimą įstatymo prieštaravimą ES teisei. Tikimasi, kad Europos Komisija nuomonę šiuo klausimu pareikš iki 2015 metų vasaros, o už įstatymo priežiūrą atsakinga institucija (Vokietijos muitinė) toliau tęs patikrinimo procedūras vežimo paslaugoms, neįeinančioms į vežimo tranzitu apibrėžimą.
Kontraversiškai yra vertinamos įstatymo nuostatos, atkartojančios direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo (angl. Posting Directive) nuostatas dėl atsakomybės už įstatymo reikalavimų laikymąsi perkėlimo darbų ar paslaugų užsakovui. Kitaip tariant, jei vežėjas (ar kitas paslaugų teikėjas, pvz. statybų sektoriuje) nesilaiko minimalaus darbo užmokesčio reikalavimo, jam tenkančios baudos gali būti perkeltos paslaugos užsakovui. Tokiu būdu siekiama atgrasyti užsakovus dirbti su paslaugų teikėjais, kurie nesilaiko nustatytų reikalavimų.
Nepaisant Vokietijos įstatymo suspendavimo tranzitu vykstantiems vežėjams, Prancūzija, motyvuodama socialinio dempingo mažinimo tikslais, vasarį nustatė minimalų 9,61 eurų darbo užmokestį visiems vežėjams, vykstantiems per Prancūzijos teritoriją (įskaitant vykimą tranzitu), įsigaliosiantį metų pabaigoje. Toks Prancūzijos sprendimas priešiškai sutiktas vežėjų, teikiančių pigesnes pervežimo paslaugas, o politiniu požiūriu vertintinas kaip Vakarų Europos vidaus rinkų apsaugos priemonė.
Vadovaujantis Vokietijos įstatymu, susitarimai dėl žemesnio nei nustatytasis minimalus darbo užmokestis ar jo netaikymo negalioja. Be to, darbuotojo atsisakymas nuo šio minimalaus darbo užmokesčio galioja tik tuo atveju, jei jis patvirtintas teismo. Atsižvelgiant į atsakomybės už įstatymo nuostatų nesilaikymą paskirstymą, užsakovams, dirbantiems su paslaugų teikėjais ES valstybių, nustačiusių minimalaus darbo užmokesčio taikymą paslaugų teikėjams, teritorijoje, rekomenduojame pasirūpinti šios rizikos valdymu naudojant sutartinius instrumentus dėl nuostolių kompensavimo.