aA
Valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomo vieno didžiausių per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją sandorio – viešojo pirkimo konkurso geležinkelio ruožo Kaišiadorys–Klaipėda ir Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo darbams atlikti – tarp laimėtojų puikuojasi finansinių sunkumų turinti Ispanijos bendrovė ir su Rusijos Vladimiro Putino aplinka siejamas Estijos verslininkas.
Už „Lietuvos geležinkelių“ konkurso – bankroto ištikta Ispanijos bendrovė ir su Tomaševskiu pažįstamas tarpininkas
© DELFI

Tačiau tai, panašu, neužkliuvo nei konkursą vykdžiusios geležinkelių įmonės viešojo pirkimo komisijos pirmininkui, buvusiam Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės vicekancleriui Donatui Malaškevičiui, nei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, vadovaujamai dabartinio Vyriausybės vicekanclerio Almino Mičiulio.

Dar daugiau – po to, kai paaiškėjo, kad dvi ispanų įmonės, kurios dalyvavo paskutiniame konkurso vertinimo etape, „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų komisijos galimai buvo vertinamos taikant nevienodus vertinimo kriterijus; užuot būtų išnagrinėta pralaimėjusios įmonės pateikta pretenzija, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, šaltinių teigimu, telefonu skambino į Ispanijos Karalystės ambasadą Lietuvoje ir prašė padaryti įtaką, kad pralaimėjusioji įmonė nesikreiptų į teismus. Mainais už tai pralaimėjusiai Ispanijos kompanijai esą žadėjo pelningų užsakymų kituose „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose.

Po publikacijos „Lietuvos geležinkelių“ atsiųstame komentare teigiama, kad abu dalyviai buvo vertinami pagal vienodus kriterijus, o, pasibaigus pirkimui, „Lietuvos geležinkeliai“ atskleis su vertinimu susijusią informaciją.

Tuo pat metu pralaimėjusi įmonė esą buvo gąsdinama nuostolių išieškojimu teismuose dėl „Lietuvos geležinkelių“ reputacijos sumenkinimo, jei pralaimėjusioji kompanija teisiškai apskųs konkurso rezultatus. DELFI bandė dėl to susisiekti su M. Bartuška, tačiau atsakymo iki publikacijos gauti nepavyko.

Po publikacijos „Lietuvos geležinkelių“ gautame komentare teigiama, kad Mantas Bartuška nėra skambinęs į Ispanijos Karalystės ambasadą. Taip pat teigiama, kad Komunikacijos departamentas negavo DELFI klausimų. Tačiau žurnalistė turi įrodymų, kad skambino pačiam M. Bartuškai, tačiau šis neatsiliepė.

Visas „Lietuvos geležinkelių“ išsamus ir neredaguotas komentaras, reaguojant į publikaciją, pateikiamas straipsnio apačioje.

DELFI trumpai
Didžiausias investicinis Lietuvos projektas per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istoriją – „Geležinkelio ruožo Kaišiadorys – Klaipėda ir Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas“ dėl perkančiosios organizacijos galimai netinkamo pasirengimo konkursui užsitęsė nuo planuotų šešių mėnesių iki beveik dvejų metų;
Nuo planuotos pirminės maždaug 250 mln. eurų sumos projektas per šį laikotarpį pabrango daugiau nei 110 mln. eurų. Jei Viešųjų pirkimų tarnyba pripažintų, kad projekto suma neatitiko planuotų konkursinių investicijų dydžio, tai būtų pagrindas konkurso rezultatus naikinti ir skelbti naują konkursą. Tokiu atveju iškyla rizika, kad Lietuva gali nespėti įsisavinti 200 mln. eurų Europos Sąjungos paramos šiam projektui;
Tarp laimėtojų įmonės dalyvių yra Ispanijoje bankrutuojanti bendrovė, kuriai dešimtis milijonų eurų siekiančius ieškinius yra iškėlę ne tik Ispanijos, bet ir Danijos verslas;
Vienos iš laimėtojų motininės įmonės savininkams investuotojai teisme yra pareiškę ieškinius dėl nusikalstamos veikos – neteisingos finansinės bendrovės informacijos teikimo ir investuotojų apgaudinėjimo;
Vienas iš laimėjusių įmonių subrangovų buvo pripažintas keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui;
„Lietuvos geležinkeliai“ atsisakė vertinti pralaimėjusios įmonės pretenziją, kurioje teigiama, kad konkurso dalyviai buvo vertinami nelygiaverčiais kriterijais, kas būtų grubus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas;
Šaltinių teigimu, pralaimėtojams pareiškus ketinimus savo interesus ginti teisme, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška galimai skambino į Ispanijos Karalystės ambasadą Lietuvoje;
363 mln. eurų vertės konkursą laimėjusiam Ispanijos įmonių konsorciumui Lietuvoje patarinėja penkis darbuotojus turinčios įmonės savininkas, kuris neneigia palaikantis ryšius su LLRA – KŠS partijos pirmininku Valdemaru Tomaševskiu. Ši politinė partija šių metų rugsėjį į susisiekimo ministro postą delegavo Jaroslavą Narkevičių.

Skirtumas tarp pasiūlymų – 40 mln. eurų

Kaip jau rašyta, „Lietuvos geležinkelių“ dar 2017 m. gruodį skelbtą konkursą geležinkelio mazgui ir geležinkelio ruožui elektrifikuoti šių metų lapkričio 13-ąją laimėjo Ispanijos infrastruktūros statybos grupės „Elecnor“ ir grupei „Abengoa“ priklausančios inžinerijos įmonės „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas „Inabelec“. Jis pasiūlė darbus atlikti už 363 mln. eurų.

Laimėtojas turėtų suprojektuoti bei elektrifikuoti Vilniaus mazgą, geležinkelio ruožą nuo Kaišiadorių iki Radviliškio ir nuo Radviliškio iki Klaipėdos.

Antroje vietoje likusi Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė darbus atlikti už 323 mln. eurų, t. y. už 40 mln. eurų mažesnę sumą.

„Lietuvos geležinkelių“ atsiųstame komentare po publikacijos teigiama, kad nutylimas faktas, jog perkama buvo pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Pirmosios vietos laimėtojo pasiūlymas per eksploatacijos laikotarpį padeda sutaupyti mažiausiai 51 mln. eurų – tai nusveria 40 mln. eurų kainos skirtumą.

Numatyta, kad 200 mln. eurų šiam projektui būtų skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai lėšų.

Nors konkurso pradžioje, kaip nutekėjo žiniasklaidoje, susidomėjimą dalyvauti rodė apie 7–8 verslo kompanijos, taip pat – ir iš Lietuvos, „Lietuvos geležinkeliams“ sustambinus darbų etapų apimtis iš trijų dalių į vieną iš jos pasitraukė tokios pasaulinės kompanijos kaip „Siemens“, „Alstom“, o Lietuvos įmonės pagal savo turimus pajėgumus po paskelbtų konkurso sąlygų prarado galimybę rungtis vykstant šimtų milijonų eurų dalyboms.

Dėl tokio „Lietuvos geležinkelių“ sprendimo viešai savo pretenzijas išreiškė ir Lietuvos verslo konfederacija bei jos prezidentas Valdas Sutkus.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška ir tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis sprendimą skelbti ne atskirų geležinkelio ruožo dalių, o viso numatomo elektrifikuoti ruožo konkursą vienu etapu aiškino ekonominiais sumetimais, esą taip bus sutaupyta lėšų derantis dėl mažesnės darbų kainos.

Po publikacijos „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė patikslinimą, kad atskiri etapai buvo susieti nuo pat konkurso pradžios.

„Dalyviai nuo pat pradžių žinojo, kokia yra konkurso apimtis. Ši apimtis konkurso metu nebuvo keičiama. Be to, pasaulinės kompanijos yra kaip tik labiau suinteresuotos didesniais konkursais. Remiantis viešai prieinama informacija, elektrifikavimo kaina „Lietuvos geležinkelių“ konkurse yra 20 proc. mažesnė už Europoje pastaruoju metu įgyvendintų projektų kainos vidurkį“, – rašoma bendrovės komentare.

Mantas Bartuška
Mantas Bartuška
© DELFI / Andrius Ufartas

Tai M. Bartuška pakartojo ir kilus skandalui dėl galimai neskaidriai parinkto konkurso laimėtojo, ir praeitą savaitę – DELFI studijoje duotame interviu verslo žurnalistui Edgarui Savickui.

Dar 2017 metais, prieš skelbiant konkursą, tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška viešai žiniasklaidoje teigė, kad projekto vertė numatoma apie 250 mln. eurų. Ši informacija iki šiol yra skelbiama ir „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje.

Neseniai paaiškėjo, kad kaina, kurią pasiūlė viešąjį pirkimą laimėjęs konsorciumas, net 110 mln. eurų didesnė, nei planavo M. Bartuška ir R. Masiulis.

Beje, „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje skelbiamų investicinių projektų sąraše Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimas nurodomas kaip atskiras projektas, o dabar šie darbai buvo sujungti ir paskelbti kartu su elektrifikuojamo ruožo Kaišiadorys–Klaipėda projektavimo ir elektrifikacijos darbų konkursu.

Konkursui pasirengta nekvalifikuotai

DELFI surinkti duomenys rodo, kad minėtam konkursui nebuvo tinkamai pasirengta.

2017 m. gruodžio mėnesį buvo paskelbtas pirkimas Nr. 360278 – „Objekto „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ rangos darbų pirkimas“.

2018 m. sausio viduryje „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukė šį pirkimą ir paskelbė naują, Nr. 361216 – „Objekto „Ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ rangos darbų pirkimas“.

2018 m. kovo mėn. „Lietuvos geležinkeliams“ pateiktos potencialių dalyvių paraiškos jų turimai kvalifikacijai pagrįsti. Kiek DELFI pavyko rasti viešai prieinamoje informacijoje bei remiantis savais šaltiniais, pirmuoju etapu dalyvavimu domėjosi tokios bendrovės kaip „Inavensa“, „Elecnor“, „PKP Energetyka“, „Geležinkelių tiesimo centras“, „Vitras-S“, „Comsa“, „Trakcija“, „Kauno tiltai“, Eurovia“, „Siemens“, „Telekonta“, „Cobra Inst.“, „Alstom“, „Autokausta“, taip pat rusų kapitalo įmonių grupės.

2018 m. liepos mėn. „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų komisija baigė vertinti potencialių dalyvių kvalifikaciją, po kurios derėtis dėl tolesnio etapo, turimais duomenimis, liko keturios bendrovės: „Elecnor“, „Eurovia“, „Cobra“ ir „Kauno tiltai“.

Prieš tai ir po to sekė keli susitikimai su tiekėjais, kaip ir derybos dėl techninių reikalavimų. „Lietuvos geležinkeliai“, pasak šaltinių, reikalavo, kad būsimasis rangovas pats parengtų ir pateiktų darbų technologiją, projektavimo ir elektrifikavimo darbų pasiūlymą, nors paprastai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, būtent perkančioji organizacija nustato ir numato, kokius techninius reikalavimus kelia būsimiems darbams ar paslaugoms, t. y. technologijas ir jų įgyvendinimo būdą turėjo pateikti ne patys tiekėjai, o numatyti „Lietuvos geležinkeliai“. Juolab kad projekto konsultantams buvo išleista per 300 tūkst. eurų suma.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad minėtas reikalavimas suteikia galimybę rinktis iš geriausių rinkoje esančių pasiūlymų bei didina tiekėjų konkurenciją. Taip pat po publikacijos atsiųstame komentare teigiama, kad projekto techniniams konsultantams išleista 156 tūkst. eurų.

2018 m. gruodį potencialūs dalyviai pateikė pirminių pasiūlymų be jokių garantijų. Teigiama, kad juos pateikė „Inabelec“ („Elecnor“ kartu su partneriais), „Cobra“ ir „Eurovia“.

Antras pasiūlymų etapas buvo numatytas apie 2019 m. balandį, bet dėl pateiktų sąlygų ir dėl to, kad būsima sutartis neatitinka tarptautines sutartis apibrėžiančios organizacijos FIDIC Geltonosios knygos standartų, dalyviai vis prašydavo nukelti terminus, vyko intensyvios diskusijos informacinės sistemos priemonėmis dėl konkurso sąlygų tikslinimosi, ir viskas nukelta į liepos pradžią.

Iki 2019 m. liepos mėn. pasiūlymo dalyvauti nepateikė nė vienas dalyvis. „Lietuvos geležinkeliai“, Centrinės viešųjų pirkimų Informacinės sistemos puslapyje matydami, kad nė vienas potencialus dalyvis nekelia pareiškinių dokumentų į CVP IS sistemą, konkursą nukėlė dar kartą.

Iš viso, kaip suskaičiavo DELFI, „Lietuvos geležinkeliai“ net penkis kartus nukėlė terminą, kada konkurso dalyviai gali pateikti pasiūlymų: nuo 2019 metų balandžio iki liepos 16 dienos, vėliau terminas buvo pratęstas iki rugpjūčio 19 dienos, dar vėliau – iki rugsėjo 27 dienos, ir vėl – iki 2019 metų spalio 4 dienos.

Lietuvos geležinkeliai
Lietuvos geležinkeliai
© Organizatorių nuotr.

Viešai buvo skelbiama, kad konkursas atidedamas, tačiau priežastis „Lietuvos geležinkelių“ atstovai vengė nurodyti.

„Visiems dalyviams išsiuntė kvietimus paaiškinti, kodėl jie nedalyvauja ir ar ketina dalyvauti toliau, pasiūlė susitikti. „Cobros“ pozicija – kad pateiktas sutarties projektas yra neadekvatus, ir tai yra kliūtis toliau dalyvauti konkurse. Tiesą sakant, galima numanyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ parengtos sutarties nuostatos buvo netinkamos visiems, ir tik bendrovei sutikus pakeisti sutarties nuostatas ir laikytis tipinio FIDIC modelio buvo nuspręsta dalyvauti toliau“, – apie tai, kaip elgėsi „Lietuvos geležinkelių“ atstovai šimtų milijonų eurų vertės konkurso akivaizdoje, neslėpė bendrovei „Cobra Ins.“ atstovaujančios advokatų bendrijos „Njordlaw“ atstovas, advokatas dr. Saulius Aviža.

Iš trijų susitikusiųjų toliau vesti derybas liko „Inabelec“ ir „Cobra“. „Eurovia“ dalyvauti atsisakė ir net pateikė spaudos pranešimą. Jie motyvavo, kad norint tinkamai pasirengti konkursui pagal dabartines sąlygas jiems prireiktų dar 6–8 mėnesių pasiūlymui paruošti.

Derantis toliau, dalyviai „Lietuvos geležinkeliams“ aiškiai pasakė, kad sutarties projektas neatitinka FIDIC organizacijos nustatytų minimalių principų ir net negali vadintis FIDIC sutartimi. Todėl tai gali būti kliūtis toliau likti konkurse. „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko pradėti keisti sutarties nuostatas.

Po daugybės susitikimų ir telefoninių konferencijų, kurios, turimais duomenimis, net nebuvo protokoluojamos, įvairių laiškų, „Lietuvos geležinkeliai“ pakeitė sutartį taip, kad ji tapo priimtina dalyvauti konkurse. Taip prieita iki galutinių pasiūlymų, kuriuos pateikus nebuvo galima keisti jau techninio pasiūlymo dalies, tik kainą.

Po ilgos tylos – olimpinis spurtas

Čia reikia paminėti vieną aplinkybę, kuri galėjo turėti įtakos tolesnei konkurso eigai. Kaip žinia, po LR Prezidento rinkimų S. Skvernelio Vyriausybė buvo tvirtinama iš naujo. Joje neliko iki tol buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio, o jo vietą užėmė Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad būtent minėtu laikotarpiu Prezidentas Gitanas Nausėda tenkino tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės prašymą atleisti ją iš pareigų, o tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, prie kurio ministerijos yra grėsmių vertinimo investuotojams komisija, laimėjo eurokomisaro postą. Taigi, dvi pagrindinės viešuosius pirkimus prižiūrinčios institucijos liko be vadovų (tokios jos yra iki šiol), o naujai paskirtam susisiekimo ministrui teko gilintis į jam visiškai naują sritį.

Būtent šiuo laikotarpiu „Lietuvos geležinkelių“ konkursas įgijo milžinišką pagreitį. Turimais duomenimis, abu dalyviai atnaujintus pasiūlymus pateikė 2019 metų spalio 4 dieną, o jau spalio 28-ąją buvo patvirtinta, kad dalyviai atitinka keliamas sąlygas ir pakviesti derybų dėl kainos. Spalio 29–30 dienomis vyko derybos su kiekvienu iš dviejų dalyvių, o jau lapkričio 8-ąją pateikti galutiniai pasiūlymai, t. y. kainos.

Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ sprendimas dėl eilės sudarymo ir laimėtojo paskelbimo kažkodėl buvo atidėtas iki lapkričio 13-osios.

Visi procesai vyko greitai. Įtarimą kėlė tik laimėtojo paskelbimas, nes iš esmės laimėtojas buvo žinomas jau spalio 8-ąją
Saulius Aviža

„Laimėtojo „Inabelec“ pasiūlyta suma daugiau nei 110 mln. eurų viršija viešai skelbtas „Lietuvos geležinkelių“ planuotas išlaidas šiai infrastruktūrai investuoti. Visi procesai vyko greitai. Įtarimą kėlė tik laimėtojo paskelbimas, nes iš esmės laimėtojas buvo žinomas jau spalio 8-ąją“, – DELFI sakė bendrovei „Cobra Ins.“ atstovaujančios advokatų bendrijos „Njordlaw“ atstovas, advokatas dr. S. Aviža.

DELFI konsultavę viešųjų pirkimų specialistai teigia, kad tokį delsimą galima paaiškinti vienu atveju – jei buvo ieškoma sprendimo, kaip elgtis, mat pripažinus, kad laimėtojo kaina yra per didelė ir viršija planuotas investicijas, kurios buvo numatytos šiam konkursui iš bendrovės finansų, konkursas turėjo būti nutrauktas ir skelbiamas naujas. Tokiu atveju iškiltų grėsmė, kad užsitęsus procedūroms nebus spėta įsisavinti 200 mln. eurų ES paramos projektui.

Įtaria dvigubus vertinimo standartus

Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“, viešai nuogąstaujantys, esą nepasirašius sutarties su dabartiniu laimėtoju bus prarasta ES parama, nutyli vieną dalyką. Jei paaiškėtų, kad, vertinant kurį nors konkurso dalyvį buvo padaryta pažeidimų ir vertinimo balai būtų perskaičiuojami iš naujo, tokiu atveju jokio naujo konkurso skelbti nereikėtų, o laimėtojas būtų tas, kurį pripažintų komisija.
Tačiau būtent konkurso vertinimo procedūros peržiūrėjimo ir vengia „Lietuvos geležinkeliai“. DELFI turi tai įrodančius dokumentus.

Pasak antroje vietoje pagal pasiūlymus likusios „Cobros“ įmonei atstovaujančios advokatų bendrijos partnerio, advokato Sauliaus Avižos, dėl konkurso rezultatų bendrovė jau anksčiau pateikė net dvi pretenzijas „Lietuvos geležinkeliams“. Viena pretenzija pateikta dėl netinkamo pasiūlymo vertinimo, kita – dėl leidimo susipažinti su laimėjusios bendrovės siūlymais, kuriuos „Cobra“ galėtų sulyginti su savo pateiktais.

„Perkantysis subjektas išimtinai vertino tik tiekėjo užpildytą pasiūlymo formą, o ne dokumentų visumą, todėl oponentui galimai nepagrįstai skyrė didesnius ekonominio naudingumo balus. Tiekėjas padarė nežymią techninę klaidą, netiksliai vienoje eilutėje nurodęs elektros simuliacijos kriterijus, tačiau tame pačiame dokumente, detalizuojant teikimą, jau nurodė teisingai. Būtent ši formali klaida, dėl kurios pagal viešųjų pirkimų praktiką perkančioji organizacija turėjo kreiptis į tiekėją, kad paaiškintų ar patikslintų, tapo kliūtimi.

Mūsų žiniomis, abiejų tiekėjų pateiktos esminės pasiūlymo technologinės sąlygos buvo panašios, tačiau vertintos skirtingai. Bėda ta, kad, kreipusis oficialiai su pretenzijomis, su laimėtojo pasiūlymu mums neleista susipažinti, motyvuojama, jog tai yra konfidenciali informacija, o pretenzija dėl netinkamo vertinimo iš viso buvo atmesta net nesvarsčius, esą pavėluotai pateikta. Tik perkantysis subjektas kažkodėl terminą skaičiuoja ne nuo rezultatų paskelbimo, kaip turėtų būti vertinama, o nuo kainos pateikimo datos“, – teigiama bendrovės „Cobra“ atsakyme DELFI.

„Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka inicijavome ginčą dėl netinkamo mūsų pasiūlymo įvertinimo. T. y. „Cobra Instalaciones y Servicios“ reikalauja, kad abu dalyviai būtų vertinami pagal tokį patį kriterijų. Šiuo metu vienas dalyvis buvo įvertintas pagal maksimalią galią, kitas – pagal vidutinę galią – ir tai turi lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kurį laikome neracionaliu ir neteisingu. Šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ yra pateikti teisiniai argumentai – norime tikėti, kad jie bus nuodugniai įvertinti. Esame pasirengę savo poziciją paaiškinti ir pagrįsti ne tik jiems, bet ir visuomenei.

Kita vertus, šiuo metu sprendimus dėl techninių klausimų turėtų priimti tie, kuriems ir priklauso tai padaryti, be jokių išankstinių nusistatymų“, – teigė Alejandro Just Rodrigo, bendrovės „Cobra Instalaciones y Servicios“ regiono vadovas.

Pastarasis informavo, kad nei iš Viešųjų pirkimų tarnybos, nei iš Susisiekimo ministerijos, į kurias buvo kreiptasi, jokių atsakymų į savo pretenzijas iki šiol nėra gavę.

„Cobra Instalaciones y Servicios“ – tarptautinė bendrovė, kuri įgyvendino geležinkelių tiesimo ir elektrifikacijos projektus Indijoje, Kinijoje, Izraelyje bei kitose pasaulio šalyse, dalyvavo vystant didžiausią Europos greitojo geležinkelio tinklą Ispanijoje. Ji priklauso didžiausiam statybos rangovui pasaulyje – ACS, šis 65-iose pasaulio valstybėse turi 182 tūkst. darbuotojų.

Bendrovė 2012 metais įsteigė filialą Lietuvoje. Nuo to laiko dalyvauja „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose.

2013 metais bendrovė „Cobra“ laimėjo teisme dėl netinkamai vykdyto „Lietuvos geležinkelių“ viešojo pirkimo. Tuomet geležinkelininkai buvo priversti stabdyti jau įvykusį konkursą, kurio vertė siekė 120 mln. litų (apie 35 mln. eurų), ir skelbti jį iš naujo.

Kas tie laimėtojai?

DELFI pavyko išsiaiškinti, kad konsorciumas „Inabelec“, kurį sudaro dvi ispanų bendrovės – „Elecnor“ ir „Inabensa“, subrangovais pasitelkė net keturias bendroves, kurios buvo įrašytos pasiūlyme, teiktame „Lietuvos geležinkeliams“.

Tarp šių subrangovų – antrinė„Lietuvos geležinkelių“ įmonė „Geležinkelių tiesimo centras“, Lenkijos valstybinės geležinkelių bendrovės PKP antrinė įmonė „PKP Energetyka“, Ispanijos projektuotojų bendrovė „Ardanuy“ ir Estijos oligarchui Olegui Osinovskiui priklausančios „Skinest Group“ bendrovės antrinė įmonė Lietuvoje „Vitras – S“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija bei Vyriausybė dar pernai nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.

Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. Eur vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“.

Nors „Skinest Baltija“ tokį Komisijos sprendimą ginčijo teismuose, tačiau pralaimėjo.

„Vyriausybė teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad „Skinest Baltija“ per savo netiesioginį dalyvį ir naudos gavėją, kuriam pareikšti kaltinimai dėl sunkios nusikalstamos veikos, turi nacionalinio saugumo riziką didinančių ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir NATO nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“, – rašoma Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) nutartyje dėl 2018 metų „Skinest Rail“ skundo.

Joje pažymima, kad O. Osinovskis palaiko glaudžius ryšius su Rusijos verslininkais, siejamais su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka.

Už „Lietuvos geležinkelių“ konkurso – bankroto ištikta Ispanijos bendrovė ir su Tomaševskiu pažįstamas tarpininkas
© DELFI.ee

O. Osinovskis taip pat yra Estijos įmonės „Spacecom“, kurią kontroliuoja Kipro „Globaltrans Investment“, bendraturtis, o su ja susijusi įmonė „Globaltrans“ yra viena didžiausių Rusijos privačių geležinkelių operatorių, teikiančių paslaugas pagrindinėms Rusijos energetikos ir metalurgijos pramonės įmonėms, kurių akcininkai siejami su V. Putino aplinka.

LVAT teigimu, Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, O. Osinovskiui Latvijoje pareikšti kaltinimai korupcijos byloje dėl galimai duoto 449 500 Eur kyšio tuometiniam „Latvijos geležinkelių“ valdybos pirmininkui, siekiant laimėti konkursą dėl galimybės įsigyti 4 dyzelinius lokomotyvus.
Apie tai, kad O. Osinovskis gali būti Rusijos milijardierių globotinis ir statytinis, yra rašęs įtakingas Estijos dienraštis „Postimees“ bei Estijos naujienų portalas aripaev.ee.

Rusijos ir Estijos žiniasklaidoje vardijamos O. Osinovskio sąsajos su Rusijos oligarchais, artimais Kremliui, pirmiausia – su „Severstal“ savininku Aleksejumi Mordašovu. Pats verslininkas tokius įtarimus neigia.

„Vitras – S“ verslo aplinkos užkulisius yra aprašęs ir DELFI.

Ši informacija neabejotinai turėjo būti žinoma tuomet susisiekimo ministro pareigas ėjusiam Rokui Masiuliui.

Tačiau jau 2019-ųjų pradžioje R. Masiulis kažkodėl nematė grėsmių, kai tais pačiais metais „Skinest Rail“ antrinė įmonė „Vitras-S“ dalyvavo kituose „Lietuvos geležinkelių“ rengtuose konkursuose ir juos laimėjo.

„Vitras-S“ paskutiniu metu yra laimėjusi du viešuosius „Lietuvos geležinkelių“ konkursus: geležinkelio ruožo tarp Mažeikių ir Latvijos sienos (Rengės ruožo) atstatymo darbų konkursą už 9,3 mln. eurų ir už beveik 2 mln. eurų stato geležinkelio pervažą ties Pažeimene.

Tokie laimėjimai įmonei „Vitras-S“ tapo galimi po to, kai S. Skvernelio Vyriausybė 2019 metų kovo 20 dieną priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Jame nebeliko geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje.

Vyriausybės nutarimą rengė Susisiekimo ministerija, kuriai tuomet vadovavo R. Masiulis. Tiesa, vėliau, Vyriausybės posėdžio metu, jis pareiškė nusišalinantis nuo klausimo svarstymo.

Po tokio Vyriausybės nutarimo nebeliko kliūčių „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutartis su „Vitras-S“, ir jau šių metų birželį tuometinis Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas kartu pozavo Mažeikiuose, geležinkelio ruožo atstatymo darbų pradžios iškilmėse, o „Vitras-S“ ėmėsi geležinkelio tiesimo darbų.

Tačiau jau po kelerių mėnesių, šių metų rugsėjį, susisiekimo ministro pareigas rugpjūtį iš R. Masiulio perėmus LLRA-KŠS atstovui Jaroslavui Narkevičiui, Vyriausybės komisija Nacionaliniam saugumui užtikrinti neleido „Lietuvos geležinkeliams“ pasirašyti sutarties dėl geležinkelio remonto darbų Kauno regione su bendrove „Vitras-S“, nors pastaroji buvo laimėjusi viešojo pirkimo konkursą.

Komisija, prieš tai nemačiusi bendrovės „Vitras-S“ grėsmių Lietuvos–Latvijos pasienyje, Kauno regiono atveju bendrovę „Vitras-S“ pripažino keliančia grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Apie tai rašė ir DELFI.

Tiesa, kaip tuomet DELFI aiškino Vyriausybės atstovai, „buvo vertintas ketinamas sudaryti konkretus sandoris, ir Vyriausybė pasisakė tik dėl konkretaus sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad UAB „Vitras-S“ nėra užkertamas kelias dalyvauti nei kitų subjektų, nei AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomų pirkimų konkursuose“.

Ar tuomet naujasis susisiekimo ministras ir ėmė domėtis kitu „Lietuvos geležinkelių“ konkursu, kuriame, kaip neabejotinai buvo žinoma Susisiekimo ministerijoje, dalyvauja ir grėsme nacionaliniam saugumui laikytos įmonės?

Į šį klausimą ministras J. Narkevičius DELFI atsakė: „Spalio pradžioje mane pasiekė informacija, kad galimai konkursas vyksta neskaidriai, ir aš kreipiausi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, kad jos įvertintų.“

Jaroslavas Narkevičius
Jaroslavas Narkevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė DELFI teigė, kad „spalio 31 d. buvo gautas pranešimas, tačiau, įvertinus jame nurodomą informaciją, nutarta nepriimti procesinio sprendimo. Tai reiškia, kad tyrimas nebuvo pradėtas“.

DELFI žiniomis, dar iki konkurso „Geležinkelių tiesimo centras“ buvo sudaręs pirminę subrangovo sutartį su „Elecnor“, taip galimai pažeidė viešųjų pirkimų procedūromis įtvirtintą dalyvių lygiateisiškumo principą.

„Ardanuy“, pasak susisiekimo ministro J. Narkevič, jau yra laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą būtent minėto geležinkelio ruožo elektrifikacijos projektavimo darbų konkursą ir kartu su viena iš „Lietuvos geležinkelių“ dukterinių įmonių bendrai už darbus gavusi daugiau nei milijoną eurų atlygio. Ar gali būti, kad minėta bendrovė pasirinkta neatsitiktinai, o už projektavimo paslaugas bus sumokama antrąkart?

Kaip žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškino DELFI, vienai iš dviejų „Lietuvos geležinkelių“ konkursą laimėjusių konsorciumo „Inabelec“ įmonių, Ispanijos „Instalaciones Inabensa, S. A.“ kartu su dar keliolika įmonių, priklausančių pagrindinei bendrovei „Abengoa“, dar 2016 metais Ispanijos Sevilijos karališkojo teismo teisėjo sprendimu iškelta bankroto byla ir pradėta įmonių restruktūrizacijos procedūra. Viešas įrašas apie tai yra paskelbtas ne tik oficialiame Ispanijos įmonių registre, bet ir Ispanijos teismų sistemos leidžiamame valstybiniame leidinyje.

Iš minėto įrašo matyti, kad bendrovei dešimčiai metų yra įšaldyti visi kreditoriniai reikalavimai, apribota visavertės finansinės operacijos bei išdėstytas įsiskolinimų sumokėjimo terminas.

Viešame Ispanijos įmonių registre „Inabensos“ finansinė būklė vertinama kaip itin rizikinga, o potencialiems įmonės klientams ar partneriams siūloma būti atsakingiems ir įvertinti komercinę riziką.

Pernai metų sausį Danijos žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo istorija apie daugiau nei 80 mln. eurų ieškinį teisme, kurį tai pačiai ispanų „Inabensai“ pateikė Danijos statybų ir nekilnojamojo turto agentūra. Teigiama, kad būdama atsakinga už vieno iš Kopenhagos universitetų statybos darbus, ispanų įmonė „Inabensa“ juos vykdė netinkamai, dėl to buvo pašalinta iš projekto, o statybų kaštai, kurie buvo finansuojami Danijos Vyriausybės, išaugo nuo 200 mln. eurų iki beveik 400 mln. eurų. Procesas arbitraže nesibaigęs iki šiol.

Šių metų vasarą Ispanijos žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų apie tai, kad organizacija „Nukentėjusiųjų nuo „Abengoa“ asmenų sąjunga“ kreipėsi į teismą, kaltindama „Inabensą“ ir dar vieną grupės įmonę, „Abeinsą“, bei vienuolika jų pareigūnų už galimai klaidingą buhalterinę apskaitą ir investuotojų apgaudinėjimą. Pasak nukentėjusiųjų, teisme siekiama įrodyti, kad minėtos įmonės falsifikavo savo verslo rezultatus, norėdamos parodyti į jų akcijas investavusiems asmenims tikrovės neatitinkantį savo mokumą.

Nuo 2016 m. Ispanijos Nacionalinis teismas vykdo ir įmonės „Abengoa“, kuriai priklauso „Inabensa“, sąskaitų tyrimą, čia galimai neteisėta veika įtariamas buvęs bendrovės prezidentas Felibe Benjumea ir buvęs įmonės „Abengoa“ vadovas Manuelis Sančesas Ortega.

Ar visa tai buvo žinoma tiek „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų komisijai, vadovaujamai premjero S. Skvernelio bičiuliui D. Malaškevičiui, ir nacionalines grėsmes vertinančiai, A. Mičiulio vadovaujamai Komisijai?

DELFI atsakydamas į klausimą, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška teigė, kad „šis faktas mums buvo žinomas, ir mes vertinome. Tuo tikslu buvo paprašyta pagrindinio tiekėjo, įmonės „Elecnor“, garantinio rašto, kuriuo įmonė įsipareigojo prisiimti visus finansinius įsipareigojimus“.

Tuo tikslu buvo paprašyta pagrindinio tiekėjo įmonės „Elecnor“ garantinio rašto, kuriuo įmonė įsipareigojo prisiimti visus finansinius įsipareigojimus.
Mantas Bartuška

Vyriausybės kanceliarija į panašų klausimą atsakė abstrakčiai – esą Komisijos darbas yra neviešas, pateikiama informacija vertinama, tačiau viešai nėra skelbiama ar komentuojama.

Jei jau vykstant konkursui buvo žinoma apie vienos iš įmonių finansinius sunkumus, kam minėtą įmonę iš viso reikėjo kviestis į subrangovus ir tai skelbti oficialiai?

„Lietuvos geležinkeliai“ po publikacijos atsiųstame komentare aiškina, kad vienai iš laimėjusio konsorciumo įmonių, „Instalaciones Inabensa S.A.“, buvo pradėta restruktūrizacijos procedūra, tačiau dar derybų metu, prieš gaunant galutinius pasiūlymus, tiekėjas informavo „Lietuvos geležinkelius“, kad procedūra yra baigta ir įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą.

DELFI konsultavę viešųjų pirkimų specialistai teigia, kad subrangovų gausa potencialūs tiekėjai paprastai stengiasi pridengti savo kompetencijų arba pajėgumų trūkumą, ir subrangovų turimos kompetencijos suteikia papildomai balų vertinant konkurso dalyvių pasiūlymus.

„Lietuvos geležinkelių“ paskelbtose pirkimo sąlygose buvo ir viena įdomi detalė – paprastai visuose pirkimuose reikalaujama dalyvių mokumą užtikrinančių įrodymų. Šiame konkurse geležinkeliečiai šią sąlygą – sąmoningai ar ne – praleido.

Ar gali būti, kad tai buvo padaryta iš anksto žinant, kad vienas iš potencialių dalyvių, „Inabensa“, neatitiks šios sąlygos, o be šios bendrovės likusiai vienai „Elecnor“ technologiškai bus sunkumų įgyvendinant visus projekto apimties darbus?

Lenkijos geležinkelių energetikos bendrovės pasirinkimas viena iš subrangovių galimai turėjo suteikti politinį pranašumą siūlomam projektui, mat Lenkijos ir Lietuvos geri santykiai yra viena iš prioritetinių tiek Lietuvos premjero, tiek Prezidento veiklos sričių.

Galimai keliančios grėsmę įmonės – neliko?

Tačiau įdomiausia šiame konkurse yra tai, kad, vos DELFI pradėjus domėtis „Lietuvos geležinkelių“ vykdomu pirkimu, laimėtojų konsorciumo grupėje staiga neliko vienos iš didžiausią susidomėjimą keliančių įmonių – subrangovo „Vitras-S“.

Ar tikrai taip yra – patikrinti neturime jokių galimybių, mat konkurso dokumentais geležinkeliečiai nesidalija ne tik su žiniasklaida, bet ir, turimais duomenimis, su Susisiekimo ministerija. Į daugelį siųstų klausimų, liečiančių minėtą viešąjį pirkimą, susisiekimo ministras J. Narkevičius DELFI atsiuntė trumpą lakonišką atsakymą: „Pateikti šių duomenų negalime, nes ministerija nedisponuoja minėtais dokumentais, o informacija iš įmonės yra teikiama ribotai.“

„Lietuvos geležinkelių“ po publikacijos atsiųstame komentare teigiama, kad „Lietuvos geležinkeliai“ informavo konkurso nugalėtoją apie su bendrove „Vitras-S“ susijusią riziką, paskui nugalėtojas savarankiškai priėmė sprendimus.

„Apie DELFI domėjimąsi „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo jokios informacijos. Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ būtų turėję informacijos apie DELFI domėjimąsi, bendrovė pirmiausia būtų suskubusi savo iniciatyva pateikti DELFI savo poziciją, kuri dabar straipsnyje nėra atspindėta“, – rašoma komentare.

Pateikti šių duomenų negalime, nes ministerija nedisponuoja minėtais dokumentais, o informacija iš įmonės yra teikiama ribotai.
Jaroslavas Narkevičius

Rengdama šį žurnalistinį tyrimą, DELFI žurnalistė šių metų gruodžio 5 dieną susisiekė su bendrovės „Vitras-S“ valdybos pirmininku Vaidotu Balynu. Tačiau paaiškėjo, kad, likus keletui valandų iki žurnalistės skambučio, įmonės „Vitras-S“ valdybos pirmininkas atsistatydino iš užimamų pareigų. Tai įvyko iš karto po to, kai A. Mičiulio komisija pripažino, kad „Inabelec“ konsorciumas gali sudaryti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, nes Komisija neįžvelgė grėsmių nacionaliniam saugumui iš investuotojų pusės.

Pašnekovas neigė, kad konkursas ir jo sprendimas yra susiję: „Ne, jokiu būdu. Mano sprendimas brendo pusmetį. Išsiskyrė požiūriai su akcininku dėl įmonės perspektyvų. Jeigu trumpai, tai mano sprendimą nulėmė tai, kad, iškilus pasirinkimui tarp akcininko norų ir mano valstybės, aš stoju į valstybės pusę.“

Išsiskyrė požiūriai su akcininku dėl įmonės perspektyvų. Jeigu trumpai, tai mano sprendimą nulėmė tai, kad iškilus pasirinkimui tarp akcininko norų ir mano valstybės, aš stoju į valstybės pusę.
Vaidotas Balynas

Paprašytas patikslinti, ar nuomonių skirtumas į „įmonės ateities perspektyvas“ buvo su prieštaringai vertinamu Estijos milijonieriumi O. Osinovskiu, V. Balynas patvirtino, kad taip.

V. Balynas patvirtino, kad jo iki užpraėjusio ketvirtadienio atstovauta įmonė iš tiesų dalyvavo minėtame konkurse. Jis taip pat patvirtino DELFI turėtą informaciją, esą bendrovė „Vitras-S“, kurią Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija laiko grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, pagal susitarimus turėtų vykdyti Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimo darbus. Tačiau paprašytas papasakoti apie buvusio konkurso eigą, pašnekovas tai padaryti atsisakė, motyvavo, kad toks jo elgesys būtų neetiškas, nes jis pokalbio metu „jau neatstovauja įmonei“.

Įdomi dar viena detalė – viešųjų pirkimų konkursą „Lietuvos geležinkelių“ sudarytos pirkimų komisijos pirmininkas D. Malaškevičius vykdė jau žinodamas, kad laimėjo atranką į „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ Korporatyvinės veiklos departamento direktoriaus pareigas.

DELFI susisiekė ir su naujuoju įmonės „Vitras-S“ valdybos pirmininku, bendrovės direktoriumi Pavelu Naidionovu. Paklaustas apie dalyvavimą ispanų laimėtame projekte, P. Naidionovas teigė, kad bendrovė „pasitarusi su užsakovais nedalyvaus minėtame konkurse“.

Į klausimą, kada toks sprendimas buvo priimtas ir kodėl, bendrovės „Vitras-S“ vadovas teigė, kad „kažkur prieš mėnesį ar kažkur apie tiek“. Priežasčių įvardyti nepanoro. Esą „toks buvo akcininko sprendimas“, ir tiek.

Perklausus, ar bendrovė dalyvavo teikiant konsorciumui paraišką, P. Naidionovas patvirtino, kad „kažkuriuo etapu dalyvavome“.

Jis nepaneigė, kad net nedalyvaujant projekto įgyvendinime kaip oficialiam pareiškėjo atstovui, bendrovei „Vitras-S“ lieka galimybė ateityje prisijungti prie šio projekto rangos darbų kaip subrangovo subrangovui.

„Mes gi turime sutartis bendradarbiauti tiek su geležinkeliais, tiek su ispanais“, – sakė P. Naidionovas.

Ar tai reiškia, kad yra kelias, kaip tokioms įmonėms kaip „Vitras-S“, apeiti Vyriausybės Nacionalinio saugumo vertinimo komisijos išvadas – jų tiesiog neįrašyti kaip dalyvio į konkursinius dokumentus, o vėliau jau laimėjusiems subrangovams pasisamdyti tokias įmones jau savais subrangovais?

Tokia išvada peršasi matant, kad, net ir pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui, „Vitras-S“ sugebėjo valdžioje būnant ministrui R. Masiuliui laimėti net du itin strategiškai jautrius projektus „Lietuvos geležinkeliuose“, jie susiję su karine NATO logistika.

Šių metų birželį tuometinis susisiekimo ministras R. Masiulis Mažeikiuose iškilmingai paskelbė apie Rengės geležinkelio ruožo į Latviją, kurį „Lietuvos geležinkeliai“ buvo išardę prieš dešimtmetį, atstatymo darbų pradžią. Gausiai susirinkusiems žurnalistams tuomet ministras džiaugėsi daugiau nei 11 mln. eurų vertės projektu, kuris „išjudins ir kitus projektus“.

„Pradėjus ruožo atstatymą, į priekį pajudėjo visi projektai. Tai – atsakymas, kokią žalą padarė apie valstybę negalvoję asmenys“, – tuomet savo pirmtakams įgėlė R. Masiulis, nei puse lūpų neužsiminęs, kad geležinkelį pasienyje tiesia Komisijos grėsme nacionaliniam saugumui anksčiau įvardyta bendrovė.

Šių metų rugpjūčio 8-ąją paskelbta, kad ta pati „Vitras-S“ laimėjo beveik 2 mln. eurų vertės konkursą – geležinkelio pervažos ties Pažeimene (Švenčionių rajonas) statybas.

Specialiu Vyriausybės nutarimu numatyta, kad geležinkelio kelio tiesimo ir įrengimo darbus finansuoja Krašto apsaugos ministerija, o geležinkelio pervažos rekonstrukcijos darbus lygiomis dalimis – Krašto apsaugos ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Tiek Rengės, tiek Pažeimenės geležinkelio mazgai yra itin svarbūs sąjungininkams gabenant kariuomenės techniką.

Iš karto po šio konkurso, rugpjūčio 14-ąją, R. Masiulis buvo atleistas iš susisiekimo ministro pareigų. Šiuo metu R. Masiulis dirba konservatorių kuruojamos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ valdyboje. Buvusi jo patarėja Vytautė Šmaižytė po R. Masiulio atleidimo iš ministro pareigų darbą gavo Seimo konservatorių frakcijoje.

Į konservatorių kuruojamą Vilniaus miesto savivaldybės įmonės valdybą R. Masiulis, šaltinių teigimu, be jokios vykusios atrankos buvo paskirtas ne be Seimo nario, konservatoriaus Dainiaus Kreivio pastangų.

Po publikacijos DELFI gavo Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko komentarą, kuriame jis neigia tokius šaltinių teiginius.

„Vilniaus šilumos tinklų valdybos narių atrankoje dalyvavo 79 kandidatai. Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su žmogiškųjų išteklių išorės konsultantų kompanija, įvertino kandidatus pagal atitikimą konkurso reikalavimams ir kompetenciją.

Į pokalbį buvo pakviesti 5 kandidatai, iš kurių į valdybos narius atrinkti 3 asmenys. Jokie Seimo nariai komisijoje nedalyvavo ir jokio poveikio nedarė“, – rašoma komentare.

Rokas Masiulis
Rokas Masiulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Rengiant šį tyrimą, DELFI norėjo pakalbinti patį R. Masiulį bei jį vienu iš galimų partijos vedlių būsimuose rinkimuose į Seimą matančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką, Seimo narį Gabrielių Landsbergį. Tačiau nė su vienu iš jų susisiekti nepavyko, o į raštu į oficialų Seimo nario elektroninio pašto adresą nusiųstą prašymą pakomentuoti „Lietuvos geležinkeliuose“ vykstančius dalykus parlamentaras neatsakė.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška, praėjusią savaitę kalbėdamas su DELFI žurnaliste, į klausimą, kaip VSD grėsme nacionaliniam saugumui praeityje pripažinta įmonė neužkliuvo viešojo pirkimo rengėjams, sakė, kad „įmonė, kiek žinau, nedalyvaus konkurse, apie tai mus informavo pagrindinis tiekėjas“.

Paprašius patikslinti, kada „Vitras-S“ pasitraukė iš konkurso, M. Bartuška šių metų gruodžio 9-ąją teigė priešingai nei P. Naidionovas: „Jie („Inabelec“ – aut. past.) pasakė kažkur prieš vieną dvi savaites.“ Toks laiko terminas leidžia daryti prielaidą, kad „Vitras-S“, jei iš tiesų pasitraukė, padarė tai jau po galutinių konkurso komisijos vertinimų, artėjant grėsmių nacionalinio saugumo komisijos posėdžiui.

Ar įmonės iš tiesų jau nebuvo sąraše tarp subrangovų tuomet, kai M. Bartuška kreipėsi į A. Mičiulio vadovaujamą nacionalinio saugumo atitikties komisiją dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams? Į šį klausimą Vyriausybės kanceliarija neatsakė, motyvavo, kad tokia informacija nėra vieša.

DELFI turi įrodymų, kad dokumentų pareiškimo etapu pateiktoje „Inabelec“ paraiškoje bendrovės „Vitras-S“ pavadinimas tikrai buvo. Tai reiškia, kad konkurso pirkimo komisija šios įmonės kompetencijas vertino, vertindama ir skirdama balus „Inabelec“ viešojo pirkimo procedūros metu.

Jei tokia įmonė, kurios kvalifikacija buvo vertinama pareiškiniuose dokumentuose ir jos kompetencijos balai lėmė ne tik „Inabelec“ atrankos konkurso atitikimą ir patekimą į kitą vertinimo etapą, bet ir galėjo lemti konkurso nugalėtoją, vėliau lyg niekur nieko pasitraukia iš konkurso, tai galėtų būti laikoma grubiu Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimu. Pagal įstatymą, keisti pareiškinių sąlygų negalima, kol nebaigtas pirkimo procesas. Jis pasibaigs tuomet, kai bus pasirašyta sutartis tarp laimėtojo ir „Lietuvos geležinkelių“.

Mūsų parengtoje sutartyje numatyta, jog įmonė gali keisti subrangovus, tik turi tai suderinti su mumis.
Mantas Bartuška

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška DELFI žurnalistei teigė, kad „mūsų parengtoje sutartyje numatyta, jog įmonė gali keisti subrangovus, tik turi tai suderinti su mumis“.

Paslaptingasis laimėtojų patarėjas

DELFI žurnalistei bandant susisiekti su „Lietuvos geležinkelių“ viešojo pirkimo konkurso laimėtoju konsorciumu „Inabelec“, iš tam tikrų šaltinių aplinkos nuskambėjo Ryšardo Kaziko (Ryszard Kazik) pavardė. Esą būtent šis asmuo yra tas žmogus, kuris nuo pradžių projekto dalyvavo minėtame procese ir gali kalbėti ispanų vardu.

Įrašius minėtą vardą ir pavardę į viešą interneto paieškos sistemą, internetas surado Vilniuje, Kirtimų gatvėje, 2000 m. metais įkurtą UAB „Ekspostatyba“, užsiimančią, kaip nurodoma pagal įmonės Ekonominės veiklos kodą, medienos, statybinių medžiagų ir santechnikos didmenine prekyba. Jos direktorius nurodytas Ryšardas Kazikas.

Valdemaras Tomaševskis
Valdemaras Tomaševskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mažai tikėdama, kad, kaip rodė „Sodros“ vieši duomenys, penkis darbuotojus turinčios įmonės, kuri vien per šiuos metus sugebėjo „Sodrai“ įsiskolinti daugiau nei 3 tūkst. eurų einamųjų draudimo įmokų, direktorius ir yra tas asmuo, kuris atstovauja pusketvirto šimto milijonų eurų vertės projektą laimėjusiam Ispanijos konsorciumui. Surinkau įmonių registre nurodyto telefono numerį.
Juolab kad viešai skelbiamoje portalo rekvizitai.lt informacijoje jau buvau perskaičiusi apie mažiausiai keturis teismų sprendimus, kuriuose UAB „Ekspostatyba“ tiekėjų kaltinama neatsiskaitymu už paimtą produkciją.

Telefonu atsiliepęs vyras, patvirtinęs esąs R. Kazikas, visiškai nenustebo, kad jo teiraujamasi apie „Lietuvos geležinkelių“ konkursą.

– Laba diena, ar Jūs esate įgaliotas kalbėti „Inabelec“ vardu? Man jus nurodė kaip konsorciumo atstovą.

– Na, atstovas aš nesu, gal greičiau konsultantas. Patarėjas, sakykim. Taip, klauskite.

– Norėjau paklausti apie tą konkursą, kurį laimėjote.

– Dar nelaimėjome, dar laukiame pasirašant sutarties. Dabar tik nustatė pagal balus, bet dar nelaimėjome.

– O kaip jūs atsidūrėte tame konsorciume? Ar Jūsų įmonė ten irgi kokiu nors būdu dalyvaus tame projekte?

– (Juokiasi) O taip, ir dar kaip! Nuo pat pradžių!

– Ar Jums žinoma, kad viena iš subrangovų įmonių, konkrečiai „Vitras-S“, turi problemų su Lietuvos Valstybės saugumo departamentu?

– Na, matote, „Elecnor“ strategija yra, o ir pats konsorciumas, laikomės nuostatos, kad daugumai darbų atlikti samdome vietos verslą, regiono įmones. Lietuvoje mes žinojome iš įmonių „Geležinkelių tiesimo centrą“ ir bendrovę „Vitras-S“, jie turi pajėgumų tokiems darbams atlikti. Todėl jie ir buvo pasirinkti. Ir tik vėliau, kai iš žiniasklaidos sužinojome apie tas problemas, mes nutraukėme su įmone „Vitras-S“ susitarimą.

– Kada tai įvyko?

– Na, matote, aš tiesiogiai tų dalykų netvarkau, tai nežinau.

– O ar jums žinoma apie bendrovės „Inabensa“ finansines problemas?

– Taip, jie turi šiek tiek problemų. Tačiau jie dabar dalyvauja visokiuose konkursuose, pasirašo sutartis, taigi, pajamos auga. Visas atsakomybes finansines šiuo atveju ima ant savo pečių „Elecnor“, tad baimių aš čia neįžvelgčiau.

– Kaip tikitės, ar ministras (J. Narkevič – aut. past.) pasirašys sutartį su jumis?

– Na, nežinau, reikia klausti paties ministro. Aš jo asmeniškai nepažįstu.

– O ką jūs pažįstate? Gal tuomet pažįstate mūsų europarlamentarą poną Valdemarą Tomaševskį?

– Tai žinoma, kad pažįstu! Ir susitinku netgi su juo. Lietuva yra maža, o ypač lenkų tautinė mažuma yra nedidelė. Taip, šituose rėmuose, lenkų bendruomenės, mes susitinkame.

Tai žinoma, kad pažįstu! Ir susitinku netgi su juo. Lietuva yra maža, o ypatingai lenkų tautinė mažuma yra nedidelė. Taip, šituose rėmuose, lenkų bendruomenės, mes susitinkame.
Ryšardas Kazikas

– Gal ieškojote paramos šiam projektui?

– Ne, jokiu būdu. Šis projektas, pasakysiu jums atvirai, buvo įgyvendintas be jokios politinės paramos. Be jokio lobizmo, tik sunkus darbas, ir viskas. Tiesą sakant, šiam projektui rengėmės labai atsakingai ir seniai. Domėjomės juo nuo pat pradžių – dar iki oficialaus paskelbimo apie konkursą 2017-aisiais. Mes dar anksčiau domėjomės, buvo visokių konsultacijų, susitikimų, sakyčiau, kažkur nuo 2016-ųjų tai tikrai.

– Gal esate pažįstamas ir su buvusiuoju ministru R. Masiuliu? Dabar jie vienas kitam su naujuoju ministru negaili apsižodžiavimų dėl šio projekto.

– Taip, žinau poną ministrą. Ir man, žinote, keista, kai dabar sako, kad kažkas ten blogai buvo padaryta. Juk visi darbai ir buvo padaryti esant anam ministrui, viskas pasirengta, visi dalyviai, konsultacijos. Taigi neteisinga sakyti, kad anas ministras negerai darė. Žinote, man keista, kad dabar čia politikavimas prasideda, nes mūsų įmonė niekuomet iš verslo politikos nedarė. Mums svarbus yra pats projektas ir tai, kad spėtume laiku jį įgyvendinti. Mums svarbu, kad Lietuva gautų Europos Sąjungos paramą. Mums svarbu, kad projektas būtų įgyvendintas ir veiktų, o politiniai procesai mūsų nedomina. Ir mes norėtume, kad mūsų irgi į juos neveltų.

Po pokalbio su R. Kaziku dar kartą internete suvedžiau jo vardą ir pavardę, šįkart – lenkų kalba. Oficialaus Lenkijos įmonių registro duomenys parodė, kad šioje valstybėje R. Kazikas taip pat vysto verslą – turi su žmona registravęs ribotos finansinės atsakomybės bendrovę „Royal“. Ji registruota Lenkijos Žemutinės Silezijos vaivadijos Choijnovo miestelyje. 2006 metais įsteigta bendrovė, kaip nurodoma, užsiima statybos darbais. Paskutinė viešai teikiama finansinė ataskaita yra už 2012-uosius metus. Bendrovės akcininkai, kaip nurodyta, – lietuviškoji „Ekspostatyba“ ir pono R. Kaziko sutuoktinė.

Tiesa, bendrovės „Ekspostatyba“ interneto svetainė atrodo nelyginamai geriau nei oficialūs lietuviškosios „Sodros“ duomenys. Čia anglų kalba skelbiama nemažai informacijos apie geležinkelius, kelių tiesimą, metalo dirbinių produkciją, bendroves „Elecnor“ ir „Abengoa“. Beje, įmonė 2011 metais nurodo net gavusi „Gazelės“ apdovanojimą. Metinė apyvarta nurodoma 1–2 mln. eurų. Vienintelis dalykas, kuris galbūt gali kelti tam tikrą susidomėjimą, – tai, kad penkis darbuotojus turinčios įmonės visi darbuotojai, sprendžiant iš jų asmens duomenų, yra tiesiogiai susiję giminystės ryšiais, bei periodiškai vėluojančios įmokos „Sodrai“ už darbuotojų privalomąjį sveikatos draudimą.

Nutyli apie elektrinių riedmenų pirkimą

Vykstant daugiau nei 360 mln. eurų vertės geležinkelio infrastruktūros elektrifikavimo konkursui „Lietuvos geležinkeliai“ nutyli vieną labai svarbų dalyką – elektrinių riedmenų (vagonų) pirkimą. Apie tai nieko nėra skelbiama ir viešoje „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje, kurioje pateikiama informacija apie bendrovės investicinius projektus.

Būtent elektrinių riedmenų pirkimo konkursas turėtų būti skelbiamas jau dabar, priešingu atveju, elektrifikavus už 363 mln. eurų elektros geležinkelio vėžių, jie stovės nenaudojami, o priežiūros ir remonto išlaidoms kasmet teks atseikėti solidžias sumas.

DELFI konsultavusių geležinkeliečių teigimu, toks projektas Lietuvai galėtų kainuoti 130–150 mln. eurų. Deja, apie jį – nė žodžio. DELFI konsultavę gerai geležinkelio infrastruktūros sistemą išmanantys asmenys teigia, kad tokių riedmenų užsakymas, gamyba, įskaitant ir viešojo tarptautinio konkurso procedūras, gali trukti 3–5 metus.

Geležinkelių elektrifikavimo procesas yra svarbi infrastruktūros investicija Lietuvos logistikos pramonei ir transporto sektoriui. Neatnaujinus vėžių ir nesumažinus dyzelinių riedmenų į aplinką išmetamų teršalų kiekio, Lietuvai gresia aplinkosauginių direktyvų pažeidimai. Taip pat elektrifikavimo procesas svarbus konkurencine prasme su aplinkinėmis valstybėmis, gabenant krovinius šios rūšies transportu.

Lietuvos geležinkeliai
Lietuvos geležinkeliai
© Lietuvos geležinkeliai

Elektrifikuojamas ruožas priklauso vadinamajam IXB koridoriui, kuris jungia pagrindinį Lietuvos krovinių ir logistikos centrą – Klaipėdos jūrų uostą – su sostine Vilniumi, o taip pat – su Baltarusija.
Šio ruožo elektrifikavimo poreikis siejamas su didėjančiu traukinių eismo intensyvumu tarptautiniame IXB koridoriuje bei poreikiu didinti geležinkelių transporto konkurencingumą, naudoti aplinką tausojančius sprendimus.

Po elektrifikacijos vidutiniškai apie 150 tūkst. tonų per metus bus sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekiai. Tai leis reikšmingai prisidėti prie pagrindinių Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose iškeltų geležinkelio sektoriaus plėtros strateginių tikslų.

Įgyvendinus projektą, bendras išskleistas elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudarys apie 35 proc. visų išskleistų kelių ilgio. Šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota apie 9 proc. geležinkelio.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių Lietuva nespėtų įsisavinti iki 2023 metų pabaigos ES Sanglaudos fondo lėšų, skirtų geležinkelių infrastruktūrai atnaujinti, dėl minėtų 200 mln. eurų paramos dar lieka galimybė persiderėti su Europos Komisija, kad būtų leista Lietuvai lėšas panaudoti kitose srityse.

„Lietuvos geležinkelių“ komentaras dėl publikacijos

Po publikacijos „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė komentarą dėl tam tikrų teiginių straipsnyje. Pateikiame neredaguotą jų komentarą:

„Atkreipiame jūsų dėmesį, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nebuvo suteikta galimybė pakomentuoti pirkimo konkurso eigos bei atsakyti į straipsnyje pateikiamą kritiką. Užtat straipsnyje gausiai cituojamas vieno iš konkurso dalyvių interesams atstovaujantis advokatas.

Straipsnio įžangoje teigiama, kad „laimėtojų tarpe puikuojasi finansinių sunkumų turinti Ispanijos bendrovė ir su Rusijos Vladimiro Putino aplinka siejamas Estijos verslininkas“. Iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie bendrovę „Vitras-S“. Tačiau vėliau tame pačiame straipsnyje cituojamas „Vitras-S“ vadovas, kuris teigia, kad bendrovė nusprendė nedalyvauti konkurse.

Straipsnyje taip pat teigiama, kad „<...> vos DELFI pradėjus domėtis „Lietuvos geležinkelių“ vykdomu pirkimu, laimėtojų konsorciumo grupėje staiga neliko vienos iš didžiausią susidomėjimą keliančių įmonių – subrangovo „Vitras-S“.

„Lietuvos geležinkeliai“ informavo konkurso nugalėtoją apie su „Vitras-S“ susijusią riziką, po to nugalėtojas savarankiškai priėmė sprendimus. Apie DELFI domėjimąsi „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo jokios informacijos. Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ būtų turėję informacijos apie DELFI domėjimąsi, bendrovė pirmiausia būtų suskubusi savo iniciatyva pateikti DELFI savo poziciją, kuri dabar straipsnyje nėra atspindėta.

Toliau straipsnyje pateikiamas nepagrįstas kaltinimas: „Dar daugiau – po to, kai paaiškėjo, kad dvi ispanų firmos, kurios dalyvavo finaliniame konkurso vertinimo etape, „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų komisijos galimai buvo vertinamos taikant nevienodus vertinimo kriterijus, <...>“

Šis teiginys yra niekuo nepagrįstas. Abu dalyviai buvo vertinami pagal vienodus kriterijus.

Pasibaigus pirkimui, „Lietuvos geležinkeliai“ atskleis su vertinimu susijusią informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad antroje vietoje likęs dalyvis per tam skirtą terminą nesikreipė į teismą dėl vertinimo kriterijų.

Toliau pateikiama klaidinga informacija: „<...>„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, šaltinių teigimu, telefonu skambino į Ispanijos Karalystės ambasadą Lietuvoje, prašydamas padaryti įtaką, kad pralaimėjusioji firma nesikreiptų į teismus.“

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška nėra skambinęs į Ispanijos Karalystės ambasadą.

Toliau pateikiamas paaiškinimas: „DELFI bandė dėl to susisiekti su M. Bartuška, tačiau atsakymo iki publikacijos gauti nepavyko.“

„Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamentas, atsakingas už informacijos žiniasklaidai teikimą, niekada nėra gavęs DELFI klausimų, susijusių su straipsnyje metamais kaltinimais.

Straipsnyje lyginamos pasiūlymo kainos: „Antroje vietoje likusi Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė darbus atlikti už 323 mln. eurų, t.y. 40 mln. eurų mažesnę sumą.“
Tačiau nutylimas faktas, kad pirkimas vyko pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Pirmosios vietos laimėtojo pasiūlymas per eksploatacijos laikotarpį padeda sutaupyti mažiausiai 51 mln. eurų – šis sutaupymas nusveria 40 mln. eurų kainos skirtumą.

Straipsnyje pateikiama neteisinga informacija apie konkursą: „Lietuvos geležinkeliams“ sustambinus darbų etapų apimtis iš trijų dalių į vieną, iš jos pasitraukė tokios pasaulinės kompanijos kaip „Siemens“, „Alstom“ <...>“

Atskiri etapai buvo apjungti nuo pat konkurso pradžios. Tad dalyviai nuo pat pradžių žinojo, kokia yra konkurso apimtis. Ši apimtis konkurso metu nebuvo keičiama. Be to, pasaulinės kompanijos yra kaip tik labiau suinteresuotos didesniais konkursais. Remiantis viešai prieinama informacija, elektrifikavimo kaina „Lietuvos geležinkelių“ konkurse yra 20 proc. mažesnė už Europoje pastaruoju metu įgyvendintų projektų kainos vidurkį.

Straipsnyje rašoma, kad „Lietuvos geležinkeliai“, pasak šaltinių, reikalavo, kad būsimasis rangovas pats parengtų ir pateiktų darbų technologiją, projektavimo ir elektrifikavimo darbų pasiūlymus <...>“ Minėtas reikalavimas suteikia galimybę rinktis iš geriausių rinkoje esančių pasiūlymų bei didina tiekėjų konkurenciją.

Rašoma, kad „projekto konsultantams buvo išleista per 300 tūkst. eurų suma.“ Tai melaginga informacija. Projekto techniniams konsultantams išleisti 156 tūkst. eurų.

Tiek straipsnio antraštėje, tiek tekste keliamos abejonės vienu konkurso nugalėtojų – esą tai „bankroto ištikta Ispanijos bendrovė“.

Iš tiesų vienai iš laimėjusio konsorciumo įmonių „Instalaciones Inabensa S.A.“ buvo pradėta restruktūrizacijos procedūra, tačiau dar derybų metu, t. y. prieš gaunant galutinius pasiūlymus, tiekėjas informavo „Lietuvos geležinkelius“, kad procedūra yra baigta ir įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą. Visoms konkurse dalyvaujančioms pusėms buvo keliami aukščiausi patikimumo reikalavimai, ir finalinės konkurso dalyvės visiškai atitiko griežtus finansinio patikimumo ir finansinio stabilumo kriterijus.“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(93 žmonės įvertino)
4.4624

IATA: viruso krizė oro linijų pajamas šiemet sumažins 60 proc.

Oro linijų pajamos dėl koronaviruso pandemijos, keliančios grėsmę pramonės išlikimui, šiemet...

Dėl oro pagalvių „General Motors“ atšaukia 5,9 mln. automobilių

JAV automobilių saugos institucijos nurodė automobilių gamintojai „ General Motors “ (GM)...

Nustatytos naujos techninės apžiūros kainos: mokėti teks daugiau (148)

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių...

Berlyne neseniai atsidaręs naujasis oro uostas užvers vieną terminalų

Šiemet Vokietijos sostinėje atsidaręs naujasis Berlyno Brandenburgo oro uostas kitąmet užvers...

Pradedamas žemės paėmimas „Via Baltica“ ruožui tarp Kauno ir Suvalkų (7)

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pradėjo žemės, reikalingos „ Via Baltica “ ruožo tarp...

Top naujienos

Socialdemokratai jau ruošiasi naujo lyderio rinkimams – iššūkį Paluckui gali mesti Olekas (310)

Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) pradeda ruoštis naujo partijos pirmininko rinkimams....

Maistas prieš miegą: ar žinote, ką valgyti ir ko reikėtų vengti? (43)

Kai manęs klausia nuo ko pradėti dieną, sakau, kad nuo vakarienės. Klausytojai nustemba, kad...

Karbauskis: turiu nuvilti tuos, kurie džiaugėsi, kad nebebūsiu Seime (991)

Antradienį oficialiai Seimo nario mandato atsisakęs Ramūnas Karbauskis sako, kad pagrindiniu jo,...

Čempionų lyga: vengrų akibrokštas prieš Ronaldo, gražus „Man United“ lyderio gestas ir Haalando spindesys (2)

UEFA Čempionų lygoje prasidėjo grupės etapo antrojo rato kovos. Antradienio vakarą sužaisti dar...

Orai: šiltasis atmosferos frontas atgins rudenišką šilumą (5)

Trečiadienio dieną šiltasis atmosferos frontas žada debesuotus orus. Nedideli pragiedruliai...

Nauja turizmo era: anksčiau apie tokias keliones galėjome tik pasvajoti (25)

Milijonai pingvinų. Jūros drambliai. Banginiai. Poliarinės meškos. Antarktida ir Arkties...

Žurnalistė savo kailiu pajuto, ką reiškia „ilgasis“ COVID-19: susirgo kovą, o lapkritį vargiai pakyla iš lovos (114)

Gydytojai sako, kad COVID-19 trunka porą savaičių. Tačiau ne visiems taip pasiseka. Ir tokių...

Teisės profesoriai įvertino Dobrovolskos kandidatūrą: ji visa galva aukščiau už prieš tai buvusius (1205)

Laisvės partijos pasiūlyta kandidatė į teisingumo ministres, Evelina Dobrovolska , viešojoje...

Negalią turinčiam Nojui liko vos pusantrų metų, kai reabilitacija gali duoti didžiausią naudą: tėvai dėl sūnaus pasiryžę viskam (62)

Prieš tris su puse metų į šį pasaulį atėjęs Nojus, apvertė savo tėvų gyvenimą aukštyn...

Švedijos čempionus įveikęs „Vytis“ – tarp 32 stipriausių Europos komandų (3)

UEFA Futsal Čempionų lygos starte stipriausia Lietuvos komanda Kauno „Vytis“ 3:1 nugalėjo...

|Maža didelių žinių kaina