Sutartį pasirašė Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros įmonė „LTG Infra“ ir rangovas „Ardanuy Ingenieria“, pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.
Planuojama, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 metų rugsėjį, o projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026-ųjų pabaigos.
Anot „LTG Infra“ vadovo Karolio Sankovskio, netolimoje ateityje į Kauno intermodalinį terminalą „Rail Baltica“ geležinkeliu bus pradėtos gabenti automobilių puspriekabės, todėl 2026 metais Kauno geležinkelio mazgas turi būti pasirengęs priimti ne tik traukinius su europinio standarto riedmenimis, bet ir atitikti augantį keleivių ir intermodalinių krovinių vežimo poreikį.
Sutartyje numatyta, kad ispanai turės parengti optimalius „Rail Baltica“ vystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge, numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.
Parengtas planas turės numatyti geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, Kauno intermodalinio terminalo, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros ir pertvarkymo sprendinius, taip pat inžinerinės infrastruktūros–šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir kitų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ir statybos sprendinius.
Infrastruktūros vystymo plano rengimas kainuos 1,065 mln. eurų ir bus finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir valstybės biudžeto lėšomis.
Visa „Rail Baltica“ vertė Baltijos šalyse siekia apie 5,8 mlrd. eurų, jos ilgis – 870 kilometrų, o vien Lietuvoje – 392 km, kur trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną.
Geležinkelį planuojama nutiesti iki 2026 metų.