Uosto rezervinės teritorijos prilygsta penktadaliui viso uosto ploto, todėl įsisavinus šias žemes Klaipėdos uostas gerokai padidintų savo pajėgumus. Tačiau atrodo, kad Klaipėdos uostui šių teritorijų nebereikia. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti, kad 17 metų nesugebama įteisinti šių teritorijų, o žemė sugrąžinama savininkams, išnuomojama įmonėms ir privatiems žmonėms?
Dabar šios teritorijos yra nei uosto, nei miesto. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovų, šį chaosą sukūrė Vyriausybė. Būtent jos darbuotojų aplaidumas ir padovanojo privatininkams uostui skirtus sklypus.
Dar 1993 m. Vyriausybės nutarimu šios teritorijos buvo paskelbtos uosto rezerviniais plotais. Valstybė buvo kompensavusi teritorijų savininkams, tačiau nutarimas nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, nenustatyta, kas šiose teritorijose leidžiama ir kas ne.
Valstybės žemėse pradėjo kurtis gyventojai, plotus nuomojosi privačios įmonės, buvo pastatyta degalinė, įrengta automobilių aikštelė. Generalinei prokuratūrai pareiškus pretenzijas, kad valstybinė žemė privatizuota neteisėtai, vyko teisminiai procesai.
Vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimas yra neskundžiamas, nusprendė, kad 1993 m. Vyriausybės nutarimas negalioja. Po šio sprendimo atsirado dar daugiau pretendentų išsinuomoti ar įsigyti žemę miesto centre. Šiose teritorijose dar ir šiandien negalioja jokie apribojimai – jas galima nuomoti, perleisti, privatizuoti. „Įteisindavo žemės gražinimą ir jau vėliau mūsų pretenzijos atseit neteisėtos. Chaosą su rezervinėmis teritorijomis daro Vyriausybė, kuri nesugeba paskelbti ar kitu būdu įteisinti šių vietų. Tuomet tas teritorijas išparceliuoja, o mes jas turime išpirkinėti“, – piktinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Keista, kad pati Uosto direkcija anksčiau nepamatė, kad jų plėtrai skirtose vietose vyksta statybos, kyla namai ir nesiėmė iniciatyvos užkirsti tam kelią.
Įkalinti gyventojai
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius sako, kad rezervinėmis teritorijomis turėtų rūpintis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Miesto vadovą piktina, kad dėl šių dviprasmybių priekaištų sulaukia ir miesto savivaldybė. Jau šešiolika metų Smeltės kvartale, kuris paskelbtas uosto rezervine teritorija, gyvenimo sąlygos – lyg kaime. Nors čia gyvena daugiau žmonių nei Melnragėje – apie 800 – asfaltuotos tik trys gatvės, o žmonės naudojasi lauko tualetais, nes nėra tinkamų sąlygų. Žmonės negali remontuotis savų būstų, nes nežino, kada gali būti iškeldinti. „Uostas jokios veiklos šiose vietose dar nevykdo, o miestas taip pat negali nieko ten daryti. Negana to, šiame chaose lieka įkalinti ir gyventojai“, – priekaištauja miesto meras.
Uosto direkcija šią teritoriją ketina atiduoti miestui, nes jokios veiklos čia neplanuoja vykdyti.
Prarado milijonus
Iš viso Klaipėdos uostas turėjo apie 100 ha rezervinių teritorijų. Apie 15 ha yra prie krovos kompanijos „Bega“, 17 ha teritorija prie Baltijos prospekto, 48 ha netoli Smeltalės upelio prie „Vakarų laivų gamyklos“. Dar viena rezervinė teritorija yra prie „Klaipėdos naftos“. Jos dydis – 2,5 ha.
Iš šalia Klaipėdos krovos kompanijos „Bega“ esančių 15 ha rezervinių teritorijų laisvų belikę tik 6 ha. Likusioje dalyje įsikūrė privatūs sklypai, automobilių aikštelės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau nesitiki išpirkti šių teritorijų, tačiau neskuba įteisinti ir likusio ploto. „Jei rezervinių teritorijų klausimo neiškelsime aukštesniame lygyje, uosto plėtojimo taryboje, nežinia, ar jis iš viso bus išspręstas“, – sako Aloyzas Kuzmarskis, bendrovės „Bega“ generalinis direktorius.
Krovos bendrovė planavo panaudoti šią teritoriją plėtrai, kurti naujus sandėlius. „Visa mūsų kompanijos teritorija – 15 ha. Pernai perkrovėme 3,5 mln. t. krovinių. Nesunku paskaičiuoti, ko netekome, kiek prarado valstybė, leidusi privatizuoti tokius plotus“, – kalba Laimonas Rimkus, įmonės „Bega“ technikos ir technologijų direktorius.
Jis prisiminė, kad 1997 m. tuometinis Klaipėdos miesto meras E. Gentvilas rekomendavo patiems imtis iniciatyvos įteisinti šias teritorijas. „Mes užsakėme detalaus plano parengimą, išleidome apie 100 tūkst. litų, tačiau užbaigti detalųjį planą trukdė pati miesto valdžia bei atskiros verslo grupės, susijusios su nekilnojamuoju turtu. Buvome įpareigoti planavimo dokumentus perduoti Uosto direkcijai, o valstybinė įmonė dirba visada vangiau nei verslininkai, kurie iš savo verslo turi pragyventi“, – paaiškina L. Rimkus.
Statyboms trukdo namai
Dėl rezervinių teritorijų atidavimo privatiems ar juridiniams asmenims stringa ir vieno iš didžiausių bei brangiausių uosto projektų – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo –statybos.
Dar 1995 m. Klaipėdos miesto žemėtvarkos tarnyba bendrai Lietuvos ir Vokietijos UAB „Baltic car service Klaipėda“ 99 metams išnuomojo 2,562 ha ploto sklypą. Vėliau Klaipėdos apskrities viršininko administracija tai pačiai įmonei išdavė leidimą minėtame sklype statyti degalinę ir administracinį pastatą. Surentusi šiuos pastatus „Baltic car service Klaipėda“ juos pardavė bendrovei „Statoil Lietuva“ ir nekilnojamojo turto ir statybų bendrovei „Viremidos investicijos“.
Dar keliuose sklypuose įsikūrė privatūs namai. Iš 17 ha uosto plėtrai beliko 11 ha. Pasak specialiųjų tyrimų tarnybos, kuri domėjosi šiuo atveju, perleistų sklypų rinkos vertė siekia daugiau nei 11,5 mln. litų.
Klaipėdos apskrities administracijos viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas teigia, kad jie negalėjo uždrausti išsinuomoti šių žemių. „Klaipėdos apskrities viršininko administracija šiuo atveju yra nekalta. Jei prašoma išnuomoti ar parduoti sklypą, žemėtvarkininkai patikrina, ar tai leistina, ar nėra draudimų. Apribojimų jokių nebuvo ir jie išsinuomojo tą žemę“, – dėsto A.Šulcas.
Jis nekaltina verslininkų bei žmonių, kurie įsigijo ten sklypus. „Konstitucija leidžia daryti viską, ko nedraudžia įstatymai. Jie tik vysto savo verslą, tačiau nagus nukapoti reikėtų valstybės tarnautojams, kurie daro tokias žioplas klaidas “, – tikina A.Šulcas.
Kainavo milijonus
Klaipėdos uosto direkcija dėl planuojamo Keleivių ir krovinių terminalo statybų jau baigia žemės visuomenės reikmėms paėmimo procedūras. Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui bus prijungta 9 ha rezervinių teritorijų.
Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas pripažino, kad šias rezervines teritorijas perimti buvo labai sudėtinga. „Pradžioje toje vietoje buvo visko – nuo socialinių būstų iki automobilių aikštelių. Pagaliau dabar tie reikalai beveik išspręsti“, – užtikrina B. Petrauskas.
Šių teritorijų išpirkimas Uosto direkcijai jau kainavo milijonus. Tai reiškia, kad už valstybines žemes, už kurias jau sykį buvo kompensuota, buvo dar kartą sumokėta. Tai jau ne pirmas atvejis, kai uosto plėtrai skirti plotai pasinaudojant įstatymo spragomis ir „aklais“ valstybės tarnautojais būna privatizuojami. Žurnalas „Transportas“ jau rašė („Transportas“ Nr. 19 „Klaipėdos logistikos centro žemę išdalino sklypininkams“), kaip 50 ha teritorijos, skirtos steigti viešąjį logistikos centrą, buvo sugrąžinta buvusiems savininkams.
