Gatvė, bet ne gatvė
Prieš šešerius metus savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė kopų papėdėje Giruliuose išdygusio kvartalo gyventojų bendrijai „Gintaro krantas“ buvo išsiuntusi reikalavimą nuimti užkardą ir atverti gatvę, kaip ir bet kurią kitą, visiems žmonėms.
Tačiau tą kartą buvo įveiktas tik eismą ribojantis ženklas, kurį pakeitė kelio ženklas, informuojantis, kad čia draudžiamas motorinis eismas. Kitaip tariant, Skautų gatve gali naudotis pėstieji, dviratininkai, ja gali važiuoti šios teritorijos gyventojai ir aptarnaujantis transportas.
Užkardas liko kaip buvęs, o jo griovėjai nepasirodė. Atsirado pasiteisinimas – gatvė pastatyta už privačias lėšas ir nėra perduota miestui.
Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda tikino, kad, jo nuomone, Skautų gatvės istorija gali niekada nesibaigti.
Prašė valdiško apšvietimo
„Ten ir vieni, ir kiti yra teisūs. Gyventojai tikina, kad pėstieji šia gatve gali vaikščioti, o automobiliams nėra ko ten važiuoti. O miesto pozicija kitokia. Kvartalas prašė įrengti gatvės apšvietimą ir prijungti prie miesto tinklų. Tada politikai mėgino sakyti, kad pirma jie turi leisti patekti gyventojams į šią gatvę, o tuomet miestas įsipareigotų ją apšviesti“, – pasakojo L.Dūda.
Tačiau jis skeptiškai vertino galimybę nugriauti gatvės užkardą ir nemano, kad klaipėdiečiai miesto gatvėmis turi teisę laisvai judėti.
„Čia yra politika ir ten gyvena politikai. O kam miestelėnams reikia pakliūti į tą uždarą kvartalą? Kam?“ – retoriškai klausė Miesto ūkio departamento vadovas.
Nesuskaičiuoja turto
Visiškai kitos nuomonės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė, kuri mano, kad miesto gatvėse jokių užkardų neturi būti.
„Kol kas žinoma tik tiek, kad ši gatvė nėra perduota miestui. Juridiškai, jei šis kelias būtų perduotas savivaldybės žinion, be abejonės, jis turi būti prieinamas visiems ir visi užkardai turi būti panaikinti. O tų, kurie juos pastatė, lauktų administracinė atsakomybė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo“, – aiškino K.Vintilaitė.
„Klaipėdai“ pradėjus aiškintis, koks vis dėlto yra Skautų gatvės statusas, paaiškėjo, kad ši gatvė miestui priklauso dar nuo 1996 metų.
Savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Paulikienė surado dokumentus, pagal kuriuos darosi aišku, kad miesto valdžios neįgalumas artimiausiu metu turi baigtis.
„1995 metais Klaipėdos apskrities viršininko administracijos dokumentuose yra įrašas, kad buvusiai Pionierių gatvei yra suteiktas Skautų gatvės pavadinimas. O 1996 metais ši gatvė perdavimo aktu perduota savivaldybei“, – atradimu džiaugėsi G.Paulikienė.
„Po tanku“ niekas nenori
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė dar tik skaičiuoja kiek ir kur kokio turto turi.
„Užsakyti kadastriniai matavimai ir šį turtą galėsime įregistruoti savo vardu. Kadangi gatvių yra daug, o dokumentų rengimas trunka ilgai, tai viską atliekame dalimis. Už poros mėnesių Skautų gatvė jau turėtų tapti savivaldybės turtu“, – aiškino G.Paulikienė.
Klaipėdos kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Džermeika pripažino, kad jam neteko domėtis Skautų gatvės užkardo peripetijomis.
„Spėju, kad niekas nenorėjo lįsti po tanku, jei iki šiol net savivaldybė vengė šitą reikalą judinti. Na, ką, teks mums pasidomėti, koks šios gatvės statusas, kas pastatė šį užkardą ir kas leido tai padaryti“, – sakė M.Džermeika.
Ant kelio ir akmenys
Užkardų ir barikadų yra ir mažiau elitiniuose kvartaluose. Šiuo metu Klaipėdos policija aiškinasi, kaip barikados išdygo Šienpjovių gatvėje. Jos gyventojai išplatino nuotraukas, kuriose matyti, kaip į šį kvartalą vedantis žvyrkelis yra pažabotas metaliniu atitvaru, o kad jį įveikti būtų sudėtingiau, šalia pridėta akmenų.
Savivaldybės Architektūros ir miesto planavimo skyriaus Sąlygų sąvadų poskyrio vedėjas Marijus Mockus tikino, kad Šienpjovių gatve eismas negali būti ribojamas.
„Tik savo nuosavybę žmogus gali užtverti užkardais, akmenimis, saugoti šunimis ir kuo tik nori, tačiau kelių užtvėrinėti negalima“, – pastebėjo specialistas.
Kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas M.Džermeika pastebėjo, jog iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šiame žvyrkelyje yra įrengtas nelegalus užkardas.
„Tai panašu į kaimynų nesutarimą. Anksčiau įsikūrusieji susitvarkė savo keliuką, o naujakuriai važiuoja kur nori ir kaip nori. Visgi jei paaiškėtų, kad užkardas įrengtas savavališkai, nesuderinus su policija, už tai numatoma bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų. Bet situaciją dar teks aiškintis“, – tikino M.Džermeika.
„Mes visi patys tiesėmės įvažiavimo kelius, o per pievą važiuoja visi, kas netingi. Dulkės kyla. Matyt, žmogus taip nusprendė suvaldyti kaimynus“, – savo nuomonę dėstė Šienpjovių gatvės gyventoja Birutė.
Pavyzdys užkrečiamas
Dar viena užtvertos gatvės istorija įplieskė aistras tarp Taikos prospekte esančio namo gyventojų.
Žmonės skundais užvertė miesto savivaldybę dėl praėjusią savaitę šalia buvusios „Pavasario“ parduotuvės atsiradusių atitvarų, per kuriuos gyventojai vos prasibrauna į savo namus.
Pasipiktinusių gyventojų skundai į savivaldybę pasipylė po to, kai tinkline dviejų metrų aukščio tvora savo teritoriją Taikos prospekte užsitvėrė prekeiviai gėlėmis.
Šalia esančio namo gyventojų bendrijos „Marsas“ atstovas Andrius Klapatauskas tikino, kad žmonės buvo įpratę savo automobilius laikyti prie prekybos centro.
„Mes nežinome, kam priklauso teritorija, tačiau vieną dieną aikštelę prekybininkai apsitvėrė. Kur mums statyti automobilius?“ – klausė gyventojų atstovas.
Bendrija kreipėsi į savivaldybę su prašymu paaiškinti, kodėl prekybininkai užsitvėrė automobilių aikštelę ir, gyventojų manymu, uždarė servitutinį kelią.
Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės teigimu, pastato savininkai dar 2004 metais iš valstybės nusipirko beveik 23,68 aro sklypą ir jam buvo parengtas detalusis planas.
„Šis sklypas yra privatus. Dokumentuose įrašyta, kad šiame sklype prie devynaukščio namo yra kelio servitutas. Žmonės turėtų teisę naudotis keliu, nors dokumentuose privatizuotas sklypas baigiasi vos ne prie devynaukščio namo ribos“, – aiškino S.Narkuvienė.
Prekiauja nelegaliai?
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Poimanskis stebėjosi šio privataus sklypo suformavimo aplinkybėmis.
"Gavome daugybę skundų. Šalia šio prekybos centro esančio namo per tvoras praktiškai nebeįmanoma pasiekti. Juk daugiabutyje yra grožio salonas, vaistinė. Pėsčiasis dar šiaip taip pasieks jų duris,
o su neįgaliųjų vežimėliais į vaistinę jau nebeįmanoma patekti. Išėjęs į lauką, nosimi atsitrenki tiesiai į tvoras“, – pastebėjo M.Poimanskis.
Pasak valdininko, net ir privačioje teritorijoje esanti įvaža yra priskiriama prie vidaus kelių, o norint ją užtverti reikia gauti savivaldybės ir policijos sutikimą.
„Beje, šie prekybininkai neturi leidimo prekiauti viešojoje erdvėje. Ir tam jie turėjo gauti savivaldybės leidimą. Taip pat nustatytas pažeidimas dėl lauko prekyvietės reklaminio skydo“, – tikino M.Poimanskis.
