DELFI jau rašė, kad anksčiau sėkmingai viešųjų pirkimų konkursuose laimėdavusi „Skinest“ grupės įmonės Lietuvoje dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Tuomet Vyriausybės komisija pateikė išvadą, kad įmonių grupės savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių.
Praėjusią savaitę Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau: Komisija) nusprendė „Skinest“ grupės įmonę „Vitras-S“ pripažinti, kaip nacionaliniam saugumui keliančią įmonę. Komisija sako, kad „Vitras-S“ yra susijusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, rašo aripaev.ee.
„Vitras-S“ paskutiniu metu yra laimėjusi du viešuosius „Lietuvos geležinkelių“ konkursus: geležinkelio ruožo tarp Mažeikių ir Latvijos sienos (Rengės ruožo) atstatymo darbų konkursą už 9,3 mln. eurų ir už beveik 2 mln. eurų statys geležinkelio pervažą ties Pažeimene.
Komisija sprendimą priėmė dėl kito konkurso Kaune, kurio vertė siekė beveik 4 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) dėl galimo sandorio su „Vitras–S“ atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Strateginių įmonių sandorius tikrinanti Komisija nustatė, kad sandoris su „Vitras–S“ dėl geležinkelio remontų Kauno regione neatitiktų nacionalinio saugumo interesų. Remiantis Komisijos išvada Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo neleidžiama „Lietuvos geležinkeliams“ sudaryti sandorio su „Vitras–S“. „Lietuvos geležinkeliai“ šį sprendimą gavo praėjusią savaitę.
Ateityje, jei „Vitras–S“ ar kita „Skinest“ grupės įmonė dalyvaus viešajame pirkime, bus vertinama dėl to konkretaus sandorio atitikimo nacionalinio saugumo interesams“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.
Tą patį DELFI patvirtino ir Komisija. AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipimąsi buvo vertintas ketinamas sudaryti konkretus sandoris ir Vyriausybė pasisakė tik dėl konkretaus sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad UAB „Vitras-S“ nėra užkertamas kelias dalyvauti nei kitų subjektų, nei AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomuose pirkimuose,“ – rašoma atsiųstame komentare.
„Skinest“ grupės įmonės atsidūrė po padidinamuoju stiklu atsidūrė 2018 m. Iš vieno „Lietuvos geležinkelių“ rengto konkurso „Skinest Baltija“ eliminuota dėl Komisijos priimto verdikto – „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Šiemet Komisija taip pat sprendė, kaip elgtis su „Vitra-S“, kuri taip pat netiesiogiai valdoma O. Osinovskio ir pasiūlė mažiausią kainą „Lietuvos geležinkelių“ organizuotame Rengės ruožo atstatymo konkurse, bet galiausiai pradėti vykdyti darbus buvo leista.
Iki 2018 metų Estijos „Skinest“ grupės įmonės Lietuvoje „Skinest Baltija“ bei „Vitra-S“ galėjo džiaugtis sėkme viešųjų pirkimų konkursuose. 2015–2017 m. tiek dalyvaujant grupėse, tiek atskirai, „Skinest Baltija“ sudarė sutarčių už 13,2 mln. eurų. Absoliuti dauguma – su „Lietuvos geležinkeliais“. „Vitra-S“ per tą patį laikotarpį viso sudarė sutarčių už 36,1 mln. Eur. Vėlgi su „Lietuvos geležinkeliais“ pasirašyta didžiausios vertės sutartis – 33,3 mln. Eur dėl Vilniaus aplinkkelio Pušynas-Paneriai antrojo kelio statybos.
Ossinovskis: mūsų įmonė Lietuvoje buvo diskriminuojama daugiau nei metus
Olegas Ossinovskis interviu kitam estų laikraščiui „Delovye Vedomosti“ teigė, kad Lietuva naudojasi nauju įstatymu, reikalaujančiu, kad valstybė kontroliuotų visus strateginių pirkimų laimėtojus, kad užtikrintų tam tikrų įmonių pelną.
„Mūsų prekybos įmonė „Skinest Baltija“ buvo diskriminuojama daugiau nei metus, mūsų statybos įmonė „Vitras–S“ turi visas sutartis iki šiol ir jokių nusiskundimų nebuvo. Šią savaitę buvo paskelbta, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nori pašalinti „Vitras–S / Leonard Weiss“ konsorciumą iš geležinkelių remonto darbų netoli Kauno, ir Komisija šiuo atžvilgiu rėmė „Lietuvos geležinkelius“. Ši logika yra visiškai suprantama – darbą turi atlikti dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė. Ir nieko čia negalima padaryti – tol, kol galioja šis įstatymas Lietuvoje, nebus laisvos konkurencijos“, – teigė verslininkas.
