aA
Jau daugiau nei trejus metus vyksta ginčas tarp valstybės įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) ir verslininkų dėl jų planų Vilniaus oro uosto prieigose įrengti dvi automobilių stovėjimo aikšteles. Verslininkai įsitikinę, kad oro uostai nori pelnytis iš brangaus automobilių stovėjimo, dėl to užkerta kelią konkurencijai, tačiau LTOU savo ruožtu tikina, kad naujos aikštelės galimos, tik būtina įvykdyti jų keliamas sąlygas. Verslininkų teigimu, tai atsieitų apie 1 mlrd. eurų.
Trejus metus negali įsikurti prie oro uosto: tikina, kad tai gerokai sumažintų automobilių stovėjimo kainas
© DELFI / Karolina Pansevič

Įrengimas galimas tik gavus LTOU sutikimą

Į „Delfi“ redakciją kreipėsi žemės sklypų, esančių Felikso Vaitkaus g. Vilniuje, šalia Vilniaus oro uosto (VOU), savininkai (jų tapatybės redakcijai žinomos). Ši gatvė – išskirtinė, mat ji, priešingai nei kitos sostinės gatvės, nepriklauso savivaldybei, ją patikėjimo teise nuo 1993 m. valdo LTOU. Kadangi žemės sklypai ribojasi su šia gatve, norint čia vykdyti statybas, būtinas valstybės įmonės sutikimas ir įvykdytos visos jos sąlygos. Būtent čia, verslininkų teigimu, ir prasideda LTOU galios demonstravimas.

Žemės sklypų bendraturčiai pasakoja, kad dar 1993 m. Vilniaus miesto savivaldybė valstybės įmonei „Vilniaus aerouostas“ (dabar – VĮ „Lietuvos oro uostai“) patikėjimo teise perdavė valdyti oro uosto aikštelę ir F. Vaitkaus g., užtikrinant galimybę naudotis gatve visiems šioje zonoje esantiems sklypų naudotojams.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad abu bendraturčiams priklausantys sklypai yra tokioje vietoje, kad įvažiavimus į juos įrengti galima tik iš F. Vaitkaus gatvės, nes iš kitų pusių, kaimynystėje, yra kiti žemės sklypai, žalioji zona arba geležinkelis, todėl įrengti įvažiavimų iš kitų pusių neįmanoma. Be to, šie žemės sklypai buvo projektuojami, numatant galimybę patekti į juos iš F. Vaitkaus gatvės.

Numatoma stovėjimo aikštelių vieta šalia F. Vaitkaus g.
Numatoma stovėjimo aikštelių vieta šalia F. Vaitkaus g.
© DELFI

Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. buvo išdavusi leidimus tokiems įvažiavimams įrengti, sklypų bendraturčiai juos įrengė, tačiau teisme LTOU reikalavo panaikinti savivaldybės administracijos leidimą ir įpareigoti bendraturčius nugriauti įvažiavimus. Anot savivaldybės, teismai savivaldybės leidimą panaikino, nes įvažiavimų įrengimas nebuvo suderintas su LTOU.

Nepaisydama aukščiau minėtų aplinkybių ir savivaldybės įpareigojimų, verslininkų teigimu, norėdama riboti konkurenciją valstybės įmonė siekia bet kokia kaina nugriauti įvažiavimus ir neleisti bendraturčiams įgyvendinti savo planų ateityje jiems priklausančiuose žemės sklypuose pastatyti automobilių stovėjimo aikštelių, kurios yra susijusios su milijoninėmis investicijomis.

Maža to, šie verslininkų planai šalia Vilniaus oro uosto sudarytų konkurencinę aplinką, o tai, anot jų, leistų atpiginti automobilių stovėjimo paslaugas.

Iš stovėjimo paslaugų LTOU pernai gavo 2,7 mln. Eur pajamų

Valstybės įmonė LTOU valdo tris – Vilniaus, Kauno ir Palangos – oro uostų filialus. Šalia pagrindinio Vilniaus oro uosto teikiamos laikinojo ir ilgalaikio automobilių stovėjimo paslaugos, iš kurių LTOU kasmet gauna pelno.

Visos LTOU neaviacinės pajamos 2019 m. sudarė 18 mln. Eur. Automobilių stovėjimo paslaugos pernai sudarė apie 15 proc. šios gautos sumos, t. y. 2,7 mln. Eur. Anot LTOU, nemažą dalį šios sumos oro uostai uždirba, valdydami parkavimo vietas patys (LTOU), dalį – viešų konkursų metu atrinkdami paslaugų tiekėjus – operatorius.

Daugiausia – 8 – visą parą veikiančias stovėjimo aikšteles šalia VOU valdo „Unipark“ (UAB „Stova“). Kelių kilometrų atstumu nuo VOU savo automobilių stovėjimo paslaugas siūlo dar keli operatoriai. Žemės sklypų, esančių šalia VOU, verslininkų teigimu, dominuojanti „Unipark“ padėtis sudaro sąlygas teikti brangiausias automobilių stovėjimo paslaugas Baltijos šalyse.

VNO daugiafunkcė stovėjimo aikštelė
VNO daugiafunkcė stovėjimo aikštelė
© Organizacijos nuotr.

Šalia VOU – brangiausias automobilių stovėjimas Baltijos šalyse

Kaip rašoma verslininkų užsakymu atliktoje VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos ekspertizėje, įmonės „Unipark“, administruojančios ilgalaikio parkavimo aikšteles šalia Vilniaus, Kauno, Rygos oro uostų, šalia VOU paslaugos teikiamos už didžiausią įkainį.

Pavyzdžiui, Rygoje „Unipark“ valdomose ilgalaikio parkavimo aikštelėse vidutinis paros įkainis – apie 4 Eur, Kaune – 4,5 Eur. O Vilniuje jis daugiau nei dvigubai didesnis – 9,8 Eur.

Anot ekspertizės, tą galima paaiškinti tuo, kad šalia VOU, skirtingai nuo kitų Lietuvos ir užsienio šalių oro uostų, operatorius neturi daug konkurentų.

„Trumpalaikio ir ilgalaikio parkavimo paslaugas teikianti „Unipark“ užima dominuojančią padėtį prie Vilniaus oro uosto. „Unipark“ tiesiogiai nesusiduria su konkurencija, o tai sudaro vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai riboti konkurenciją ir taip LTOU gauti pelną.

(...) Dėl tokių VOU veiksmų vartotojai neturi galimybės iš ko daugiau rinktis, o tai turi neigiamos įtakos parkavimo paslaugų įkainiams ir kokybei. Vartotojai neturi galimybės išsirinkti tą paslaugą, kurios kainos ir kokybės santykis jiems priimtiniausias“, – rašoma ekspertizėje.

Verslininkai įsitikinę, kad LTOU administracijos pozicija neįleisti galimų konkurentų, teiksiančių automobilių stovėjimo paslaugas, į šalia oro uosto esančią teritoriją reiškia ne tik jų piktnaudžiavimą savo padėtimi, bet ir prieštarauja konkurenciją reguliuojantiems įstatymams. Dėl to jie jau kreipėsi ir į Konkurencijos tarybą, ši turėtų pateikti išvadas, ar LTOU verslininkams priešinasi teisėtai, ar peržengia ribas.

F. Vaitkaus g. Vilniuje, šalia Vilniaus oro uosto. Šaltinis: Vilnius21.lt
F. Vaitkaus g. Vilniuje, šalia Vilniaus oro uosto. Šaltinis: Vilnius21.lt
© DELFI

Naujo operatoriaus kainos gali būti net perpus mažesnės

Verslininkų teigimu, atėjęs naujas žaidėjas visuomet taiko mažesnes kainas, mat konkurencinėje kovoje kiekvienas nori prisitraukti klientą.

„Drąsiai prognozuotume apie 30 proc. kainų sumažėjimą, kai lėktuvai skraidys įprastu režimu, kol to nėra, automobilių stovėjimas gali būti 50 ar net 60 proc. pigesnis. Jei kainos bus mažesnės – aikštelė greičiau prisipildys, ir LTOU iš to gaus mažiau naudos“, – sako verslininkams atstovaujantis „Greenlex“ advokatas Robertas Klovas.

Advokatas priduria, kad jei paaiškėtų, jog LTOU gina „Unipark“ interesus ir todėl į rinką neįleidžia naujų dalyvių, tai būtų pagrindas įtarti nusikalstamą veiką.

„Jei kalbame apie verslą, kuris norėtų įkurti stovėjimo aikštelių, toks verslo modelis – normalus ir teisėtas. Bet ar valstybės įmonė gali veikti tokiomis priemonėmis ir siekti didesnio pelno vartotojų sąskaita?“ – svarsto advokatas.

LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas tikino, kad valstybės įmonė nėra sulaukusi „Unipark“ atstovų prašymo riboti konkurentų atsiradimą šalia VOU. Paklaustas, ar LTOU vadovybė turėjo neformalių susitikimų su „Unipark“ atstovais, pašnekovas pažymi, kad bendravimas su visais oro uostuose dirbančiais privačiais partneriais, kurių yra daugiau nei šimtas, vyksta tik dalykiniais pagrindais.

„Unipark“: konkurentų ir dabar netrūksta

Delfi susisiekus su „Unipark“ vykdomąja direktore Egle Šimkevičiene, moteris tikino, kad apie tokius verslininkų planus ji apskritai nieko nėra girdėjusi, tad dėl šio klausimo nėra bendravusi nei su LTOU atstovais, nei su pačiais verslininkais.

E. Šimkevičienė negalėjo tiksliai paaiškinti, kodėl šalia VOU, palyginti su Rygos oro uostu, automobilių stovėjimo paslaugų kaina žymiai didesnė: „Šios kainos nustatytos jau labai seniai, jų atsiradimą, ko gero, lėmė investicijos ir sąlygos. (...) Priklauso ir nuo Rygos oro uosto, ten – viena rinka, čia – kita.“

Vilniaus oro uostas
Vilniaus oro uostas
© DELFI / Tomas Vinickas

Komentuodama konkurencinę aplinką šalia VOU pašnekovė pažymi, kad ir šiuo metu konkurentų čia netrūksta: „Mes šioje rinkoje tikrai nesame vieni. Klientas turi pasirinkimą ir dėl kainų – nuo 2 iki maždaug 15 Eur parai. Visuomet čia veikė mažiausiai 4–5 įmonės, kiekviena jų nustato savo kainodarą.“

Anot pašnekovės, atėjus naujam rinkos žaidėjui, tai būtų tipinė konkurencinė aplinka, kaip ir kituose versluose, tad, kaip tikina, tikrai tam nesipriešina: „Ar tai ką nors keičia (naujas rinkos dalyvis – Delfi)? Nežinau, turbūt kaip ir nauji pieno produktai parduotuvėje. Tikrai nesipriešiname, nežinau, ką oro uostai su jais kalba, mes šios informacijos nei turime, nei su kuo nors tarėmės.“

LTOU: šalia VOU didelė konkurencija garantuoja geriausią pasirinkimą

LTOU atstovas T. Vasiliauskas taip pat pažymi, kad aplink VOU esančioje teritorijoje veikia keturios privačios automobilių stovėjimo paslaugas teikiančios įmonės, tad tai vartotojams esą suteikia įvairių galimybių palikti automobilį ilgesniam laikui. LTOU pabrėžia, kad konkurencija – tikrai didelė, o tai garantuoja geriausią pasirinkimą potencialiam klientui.

„Automobilių statymo kainos greta Baltijos šalių oro uostų tikrai labai įvairios, kai kurios aukštesnės nei Lietuvoje, nes priklauso nuo atstumo iki terminalų, papildomų paslaugų, parkavimo vietų kokybės ir daugelio kitų faktorių, todėl apibendrinti ir teigti apie „brangiausią“ kainą nebūtų teisinga“, – komentuoja T. Vasiliauskas.

Iš tiesų, kaip išsiaiškino Delfi, 1 km atstumu nuo VOU veikia kelios automobilių stovėjimo aikštelės, valdomos tos pačios įmonės „DK investicijos“. Oro uosto teritorijoje, Rodūnios kl., įrengta daugiaaukštė „ADC Parking“ aikštelė, o prieš daugiau nei metus priešais posūkį į VOU, Dariaus ir Girėno g., atidaryta nauja 150 vietų aikštelė „X parking“.

Daugiau nei 2 km atstumu nuo VOU veikia dar kelios ilgalaikio stovėjimo paslaugas teikiančios aikštelės. Beveik 3 km atstumu Eišiškių pl. įsikūrusi „ECO parking“ ir Minsko pl. – „1414 Parking“, teikiančios ir pervežimo paslaugas iki VOU.

Nauja stovėjimo aikštelė prie Vilniaus oro uosto
Nauja stovėjimo aikštelė prie Vilniaus oro uosto
© Bendrovės archyvas

LTOU: dėl naujų aikštelių atsirastų eismo spūsčių

LTOU teigimu, įvažiavimai į sklypus įmanomi, tačiau reikia sukurti infrastruktūrą, kuri užtikrintų, jog nauji sprendimai nebūtų problema visam miestui ir oro uostui.

„Šiuo atveju matome daug rizikų, į kurias ne tik jau daugelį kartų per kelerius metus atkreipėme verslininkų dėmesį, tačiau kartu parodėme, ką galima daryti kitaip, kad tokie įvažiavimai į sklypus būtų įmanomi, o kartu nebūtų pažeidžiama svarbi eismo arterija greta oro uosto.

Kitaip tariant, įvažiavimai įmanomi, reikia tik įgyvendinti visiems projektams taikomus planavimo, analizės ir statybos reikalavimus“, – komentuoja LTOU atstovas ir priduria, kad iki šiol LTOU pristatytos ekspertizės turėjo daug trūkumų.

Kaip teigia, nuošalyje paliekamas kompleksiškas požiūris dėl galimo neigiamo poveikio, jei tokie įvažiavimai atsirastų be jokių papildomų investicijų į būtiną eismo, saugumo ar eismo pralaidumo infrastruktūrą.

LTOU vienas iš motyvų atsisakyti išduoti leidimą verslininkams – minėtuose sklypuose įrengus stovėjimo aikšteles tai neva sukurtų eismo saugumo ir gaišties problemų. Taip pat esą padidėtų eismo įvykių rizika. Ekspertizė atlikta ir išvados parengtos LTOU užsakymu.

O verslininkų užsakymu VGTU parengtoje ekspertizėje rašoma, kad šis LOU motyvas negali būti pagrįstas, nes LTOU pasirinkti ekspertai analizavo situaciją, kuri neatitinka savininkų planų, – ilgalaikio stovėjimo tik lengviesiems automobiliams. Neaišku, kodėl ekspertai vertino trumpalaikio parkavimo srautus ir sunkiasvorio transporto stovėjimą. Visa tai, pasak pašnekovų, nenumatyta jokiame jų projekte.

Norint įgyvendinti LTOU reikalavimus, tai atsieitų milijardą

LTOU sklypų savininkams iškėlė sąlygas, kurias įgyvendinus, LTOU pritartų, kad žemės sklypai būtų prijungti prie F. Vaitkaus gatvės. Bendraturčių teigimu, norint įgyvendinti visas sąlygas, prireiktų apie milijardo eurų.

„Tai – niekuo nepagrįsti reikalavimai. Tarp jų – patraukti viaduką, paplatinti gatvę iki trijų eismo juostų, šaligatvius ir t. t. Paskaičius sąlygas, akivaizdu, kad niekada to leidimo savininkai negaus. O jei jas įgyvendintų, visa tai atsipirktų po kelių šimtų metų“, – sako advokatas R. Klovas.

Paklaustas, ar LTOU reikalavimai verslininkams nėra pertekliniai, T. Vasiliauskas pažymi, kad įvardytos būtinos sąlygos reikalingos miesto, gyventojų ir oro uosto aplinkinių teritorijų eismo saugai užtikrinti.

„Įprasta, kad, statant naują infrastruktūrą, aplinkinės tobulinimas irgi yra konkretaus statytojo atsakomybė, kuris inicijuoja projektą. Tokia tvarka įprasta visame mieste. LTOU kol kas minimoje vietoje naujų projektų neplanuoja, tačiau nuolat vykdo esamos infrastruktūros priežiūrą“, – pašnekovas atsako, kodėl oro uosto prieigose esančios gatvės infrastruktūra turi rūpintis verslininkai, o ne pats oro uostas.

VNO daugiafunkcė stovėjimo aikštelė
VNO daugiafunkcė stovėjimo aikštelė
© Organizacijos nuotr.

LTOU siekė įsigyti verslininkų sklypus

Tiesa, abi pusės buvo nusprendusios ginčą spręsti derybų būdu, teisme sudarant taikos sutartį. Bendraturčiai pasakoja, kad, derinant taikos sutarties pasirašymo galimybes, LTOU iškėlė sąlygą, jog sklypų savininkų sklypuose nebūtų vykdoma konkurencinė veikla bent trejus metus.

Kitaip tariant, pasirašę taikos sutartį su tokia sąlyga, bendraturčiai mažiausiai trejus metus jiems priklausančiuose žemės sklypuose negalėtų vykdyti jokios komercinės veiklos, o tai, kaip teigiama ekspertizėje, nepagrįstai ribotų jų teises.

Maža to, kaip matyti iš susirašinėjimų tarp verslininko ir LTOU atstovo, tuo pačiu metu LTOU rodė susidomėjimą dėl šių dviejų sklypų įsigijimo iš sklypų savininkų. Ekspertų teigimu, LOU pozicija tik patvirtina faktą, kad naujų aikštelių atsiradimas nepablogins eismo sąlygų, o LTOU siekis – riboti naujų rinkos dalyvių atėjimą.

Verslininkai tokius valstybės įmonės veiksmus vadina reketu: „Iš pradžių LTOU prašė nieko trejus metus toje vietoje nevykdyti, pasirašome taikos sutartį, tuomet jie suteikia įvažiavimą, ir viskas gerai. Su tuo nesutikome, nes tai – akivaizdus reketas. Vėliau jie prašė šią žemę parduoti, domėjosi, už kiek mes ją parduodame. Kadangi vyksta reketas, mes niekada neparduosime. Buvęs LTOU direktorius Gediminas Almantas mums yra sakęs: mums (LTOU – Delfi) tai – nenaudinga, todėl mes niekada jums neduosime (leidimo – Delfi). Yra visi susirašinėjimai ir telefoninių pokalbių įrašai.“

T. Vasiliauskas tikina, kad perimti iš savininkų žemės sklypus šiuo metu LTOU nėra aktualus klausimas: „Jokie konkretūs pirkimo ir pardavimo sandėriai nebuvo sudaryti. Žinome tik apie tam tikras seniau buvusių vadovų diskusijas šiuo klausimu, tačiau šiuo metu oro uostams tai tikrai nėra aktualu.“

LTOU atsisako grąžinti gatvę savivaldybei

Susisiekimo ministerija – valstybės įmonės LTOU steigėja. Delfi ministerijos paklausė, kaip vertina LTOU veiksmus ir apskritai, ar tokia valstybės įmonės veikla nekelia klausimų dėl skaidrumo.

„Visų įmonių, tarp jų ir valstybės įmonių, tikslas yra dirbti efektyviai ir pelningai. VĮ Lietuvos oro uostai, nepaisant sudėtingos situacijos aviacijos rinkoje, yra viena efektyviausiai dirbančių šalies valstybės įmonių, savo veiklai taikanti aukštos kokybės standartus ir siekianti teikti kuo geresnes paslaugas vartotojams“, – rašoma Susisiekimo ministerijos komentare.

Vertindama dominuojančią vieno operatoriaus padėtį oro uosto teritorijoje ministerija pažymi neatliekanti tyrimų dėl paslaugas teikiančių įmonių monopolinės padėties.

Trejus metus negali įsikurti prie oro uosto: tikina, kad tai gerokai sumažintų automobilių stovėjimo kainas
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, klausimas dėl stovėjimo aikštelės gali būti išspręstas, jei LTOU patikėjimo teise priklausanti F. Vaitkaus g. būtų grąžinta savivaldybės žinion. Šiuo metu F. Vaitkaus g. Vilniuje – vienintelė gatvė, kurios Vilniaus miesto savivaldybė nevaldo. Miestas laikosi pozicijos, kurią ne kartą yra išdėstęs ir LTOU, – miesto gatvės turi priklausyti miestui.

Savivaldybės vertinimu, atvėrus daugiau galimybių aplinkinių sklypų savininkams naudotis infrastruktūra ir įvairiais būdais nuvykti iki miesto, iš to laimėtų paslaugos vartotojai.

„Savivaldybė ne kartą kalbėjo su LTOU dėl gatvės grąžinimo savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko. Kadangi gatvė priklauso valstybei, ji galėtų būti perduota savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu ir tik tuo atveju, jeigu gatvė pagal įstatymą būtų pripažinta nereikalinga valstybės funkcijoms įgyvendinti. Toks valstybės institucijų sprendimas dėl gatvės nereikalingumo nėra priimtas“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Komentuodami, kodėl LTOU nesutinka grąžinti gatvės savivaldybei, valstybės įmonė laikosi pozicijos, kad F. Vaitkaus g. – itin svarbi eismo arterija oro uosto veiklai, todėl, kaip ir visas Lietuvos oro uostų valstybės turtas, turi būti prižiūrima oro uostų.

Delfi ministerijos teiravosi, kaip sprendžiamas klausimas, jei LTOU atsisako grąžinti F. Vaitkaus gatvę savivaldybei. Iš ministerijos komentaro galima suprasti, kad toks scenarijus net nėra svarstomas: „F. Vaitkaus gatvė yra valstybės turtas, pavestas patikėjimo teise valdyti Lietuvos oro uostams, atsižvelgiant į strateginę šios gatvės reikšmę pagrindiniam šalies oro uostui. Geras pasiekiamumas, saugi ir patogi eismo struktūra oro uosto prieigose yra gyvybiškai svarbūs sėkmingai ir netrikdomai Vilniaus oro uosto veiklai.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.0000

Elektriniams autobusams Druskininkuose, Tauragėje ir Klaipėdoje – 5 mln. eurų

Druskininkų, Klaipėdos ir Tauragės ekologiškiems autobusams įsigyti numatoma skirti 5 mln. eurų....

BMW antrą metų ketvirtį uždirbo 4,8 mlrd. eurų pelno

Vokietijos automobilių gamintoja BMW antrą metų ketvirtį uždirbo 4,8 mlrd. eurų. Tiesa,...

Savivaldybių viešajam transportui atnaujinti – papildomi 5 mln. ES fondų lėšų (2)

Skatindama šalies savivaldybes sparčiau atnaujinti savo viešąjį transportą, Susisiekimo...

Vežėjams atidaromas mobilus vakcinacijos punktas Kalvarijos pasienyje (7)

Siekiant paskiepyti kuo daugiau transporto sektoriaus darbuotojų, ypač tolimųjų reisų...

Naujų automobilių rinka šiemet augo 9,6 proc.

Lietuvoje sausio-liepos mėnesiais įregistruota apie 24,2 tūkst. naujų lengvųjų automobilių...

Top naujienos

Į Lietuvos teritoriją buvo neįleista apie 180 migrantų: daugiausiai – Varėnos pasienio rinktinės ruože užkardų vadovai turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti naujausius sprendimus (209)

Į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo neįleisti ir apgręžti apie 180 migrantų, teigė...

Grybauskaitė pateikė 6 punktų planą, kaip valdyti neteisėtų migrantų krizę (481)

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė feisbuke antradienį surašė skubių ir dabar...

Armonaitė: daliai veiklų ir paslaugų nebūtų taikomas Galimybių pasas (2)

Prieš trečiadienio Vyriausybės posėdį, kuriame bus apsispręsta dėl naujų pandemijos ribojimų,...

Nausėda: kariams pasienyje bus suteikiami papildomi įgaliojimai esant ginkluotai provokacijai, įsigaliotų kitas režimas (229)

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir...

Pareigūnai aptiko stambią cigarečių kontrabandą „Belaruskalij“ krovinyje (173)

Pareigūnai aptiko cigarečių kontrabandą traukiniu į Lietuvą gabentame Baltarusijos trąšų...

Politologas apie Lukašenkos anūkės vestuves: sultonas nusprendė švęsti sunkiausiu metu

Liepos 31 d. ištekėjo Vakarų nepripažįstamo autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro...

Duomenų apžvalga: Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina (32)

Lietuvoje nuo liepos antros savaitės visiškai dominuoja delta atmaina – ji dabar sudaro apie 95...

Australai atsipalaidavo: Tokijuje – suniokotos lovos, vėmalai ir skylė sienoje, lėktuve – bakchanalijos (43)

Dalis į Tokijo olimpines žaidynes atvykusios Australijos delegacijos narių pasibaigus varžyboms...

Edita Rouge | D+

Verbavimo pagrindai: kaip atpažinti, kad jus bando verbuoti nedraugiškos valstybės žvalgyba?

Verslo saugumo konsultantas Kastytis Braziulis pasakoja apie tai, kaip ir kodėl rusų žvalgybos...

Jau ruošiamasi civilizacijos griūčiai: apskaičiavo, kurioje Žemės vietoje žmonija galėtų išgyventi pasaulio pabaigą (12)

Mokykloje istorijos pamokose girdėjote apie daug praeities civilizacijų – kiek iš jų išliko...