Nors Panevėžio centras tvarka per daug neblizga, tačiau jis visais laikais sulaukia daugiau dėmesio. O miesto pakraščiuose yra tokių vietų, kur ne tik laužomi automobiliai, bet ir žmonės kasdien rizikuoja gyvybe.
Išspręsti šioms problemoms nėra tiek pinigų, kiek reikėtų, o verslininkai, mokėdami nemenkus mokesčius, ir neprivalo mokėti už miesto turtą, tačiau investuoja arba bent jau svarsto apie tai.
Viena tokių gatvių yra Pievų, jungianti Rožyną su Pušaloto gatve. Jau kurį laiką ši gatvė labai judri. Šalia jos veikia nemažai įmonių, kurių darbuotojai priversti į darbą eiti rizikuodami gyvybe, nes nėra šaligatvio. Vairuotojai turi įdėmiai dairytis, ar niekas neina važiuojamąja kelio dalimi, ir dar kratytis duobėtomis gatvėmis.
„Alvas Group“ įmonės personalo vadovas Vytautas Kuzmickas pasakoja, kad dar pernai vasarą kreipęsis į miesto Savivaldybę dėl šaligatvio įrengimo. Tąkart gautas atsakymas, kad biudžetas jau sustyguotas. Šiemet į Savivaldybę kreipėsi ir darbuotojai.
Rėklių gatvėje vienoje teritorijoje yra keturios „Alvo“ grupės įmonės, kuriose dirba apie 200 žmonių. Viena jų – „Pajuva“ – turi socialinės įmonės statusą ir joje dirba 140 žmonių, 70 procentų iš jų yra neįgalieji. Nemaža dalis – apie 20 žmonių – turi klausos negalią.
Dalis darbuotojų, važiuojančių autobusu, išlipa pravažiavę žiedinę sankryžą ir ateina Pušaloto gatve. Kiti lipa stotelėje ties šia sankryža ir eina Katkų gatve, kirsdami geležinkelio bėgius, tačiau ir jiems reikia tam tikrą atstumą paėjėti Pievų gatve.
Pasak V. Kuzmicko, darbuotojų skaičius nuolat auga. Anksčiau galėdavo kolegiškai vieni kitus pavėžėti, o dabar geografija labai išsiplėtusi. Jo teigimu, žmonės nesijaučia saugūs, nes dirbama nuo 8 iki 17 valandos, kai didelė dalis Rožyne gyvenančių žmonių važiuoja iš darbo ar į jį. Piko valandomis susidaro spūstys.
„Baisiausia, kad Pievų gatvė ties įvaža į įmonę yra lenkta. Nei automobilio vairuotojas pėsčiojo nemato, nes yra posūkis, nei žmogus – automobilio. Norint pamatyti automobilį, reikia kone į vidurį gatvės išeiti“, – „Sekundei“ tvirtino V. Kuzmickas.
Mokesčius tai moka
Verslininkai džiaugiasi, kad administracijos direktorius domisi šia problema, tačiau ar bus šaligatvis, oficialaus patvirtinimo nėra.
V. Kuzmicko teigimu, Savivaldybėje kalbėta, kad, prisidėjus ir savomis lėšomis, darbai galėtų vykti sparčiau. Kokia tai galėtų būti dalis, derybų klausimas.
„Įmonė dirba 20 metų, sukūrė 200 darbo vietų, mokame įspūdingus mokesčius. Pats miestas galėtų kažkaip padėti. Ne įmonei to reikia. Jaučiamės iš tikrųjų prisidėję prie miesto žmonių integracijos“, – stebisi jis.
Įmonė neatmeta, kad prisidėtų lėšomis. Jei tektų tą daryti, bandys ieškoti sutarimo, kad būtų naudinga abiem pusėms.
Ne geresnė padėtis ir šalia esančioje Katkų gatvėje. Ten turinčios patalpas Algirdo Sabalio įmonės
savininkas sako, kad jiems daugiau rūpesčių kyla ne dėl šaligatvio. Mat dauguma darbuotojų atvyksta automobiliais. Tiesa, tamsiuoju metų laiku ir jiems nejauku.
„Apšvietimo Pievų gatvėje nėra. Jei iš priekio apakins, o žmogus eis be atšvaitų, iki nelaimės vienas žingsnis“, – tvirtina A. Sabalys.
Dirbantiems Katkų gatvėje žmonėms daugiausia bėdų kyla dėl duobių. Įmonės savininkas pasakoja, kad apie gatvės tvarkymą kalbėta su visais merais, išskyrus dabartinį, tačiau gatvė netaisyta jau turbūt du dešimtmečius.
Per tą laiką sulaukta įvairių atsakymų – esą pažiūrėsime, gal sutvarkysime, tačiau tik maždaug prieš dešimtmetį buvo užlopytos duobės. Jos po kurio laiko ir vėl atsivėrė, tad patys verslininkai palopo duobes.
„Susirenkame pinigus ir lopome skyles, bet galų gale mes mokesčius mokame, kodėl mes turime miesto kelius remontuoti?“ – klausia verslininkas.
A. Sabalio skaičiavimu, šioje gatvėje įsikūrę apie 20–30 įmonių. Kadaise verslininkai buvo išgirdę patarimą patiems susimesti pinigų gatvei tvarkyti. Tuo laiku tai būtų kainavę apie 700 tūkst. litų.
Žino, bet…
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas teigia, kad pernai iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo gauta 2,47 mln. eurų, o šiemet, kiek žinoma, 6 procentais mažiau.
Iš Savivaldybės biudžeto miesto ūkiui tvarkyti šiemet planuojama skirti 90 tūkst. eurų daugiau, bet, pasak R. Vyžinto, įvertinus, kad reikia valyti daugiau teritorijų, iš tikrųjų bus 150 tūkst. eurų mažiau.
Jo teigimu, yra sudarytas preliminarus objektų sąrašas, kur mieste bus klojamas ištisinis asfaltas, kur tik lopoma, o kur tvarkomi ar įrengiami šaligatviai. Dabar laukiama, kol bus patvirtintas miesto biudžetas.
Pievų gatvė įtraukta į lopomų gatvių sąrašą. Numatyta pakloti ir dalį šaligatvio. Direktoriaus pavaduotojo žiniomis, su įmone administracijos direktoriaus yra kalbėta apie prisidėjimą pinigais, tačiau kokiomis sąlygomis tai galėtų būti daroma, jis teigė nesantis informuotas.
Beje, darbų sąrašas jokiu teisės aktu nėra patvirtintas. R. Vyžinto teigimu, kad viskas būtų skaidru, visą sąrašą ketinama pateikti Miesto ūkio ir aplinkos ir galbūt Strateginio planavimo, investicijų, ekonomikos ir finansų komitetams susipažinimui.
„Kad nebūtų taip, jog susirinko Savivaldybės klerkai ir nusprendė. Galbūt jų mintys bus kitokios. Pateiksime, kad turime tiek gatvių, tiek pinigų, siūlome daryti taip. Važiuokite į vietą, žiūrėkite, pritarkite, o jeigu ne, matote, kad svarbiau tvarkyti kokią kitą, tada žiūrime“, – kalbėjo R. Vyžintas.
Jo teigimu, problemos žinomos, bet lėšų yra tiek, kiek yra. Mieste yra 339 kilometrų gatvių, iš jų tik 186 km asfaltuotos, 70 kilometrų žvyruotos, o likusi dalis – suprojektuotos, bet nėra dangos.
Stengiasi tvarkyti ne vien centrą
R. Vyžinto teigimu, Tarybos sprendimu yra nustatyti kriterijai, metodika, kuria remiantis ir atrenkama.
„Neskirstau, pramoninis rajonas ar nepramoninis rajonas. Ką turime atsirinkę, žiūrėjome, kad kliūtų visiems miesto rajonams, kad nebūtų sukoncentruota, sakykime, vien į Rožyną, ar vien į pramoninę dalį“, – pavaduotojas tvirtina, kad neremontuojamas vien miesto centras.
Iš viso yra 15 sąrašų, 16-ame – didžiosios gatvės ir 340 prašymų, dalis jų per ne vienerius metus yra gauta ir po kelis kartus.
Anksčiau buvo vietos, prie kurių darbų buvo prisidedama savomis lėšomis, tvarkytos sparčiau. Pradėjęs dirbti administracijos direktoriaus pavaduotoju, jis teigė, kad iš tų 15 sąrašų lėšų gaudavo tik trys kategorijos, o kofinansavimui jau kurį laiką lėšų neskirdavo. Dabar galbūt bus svarstoma vėl įtvirtinti tokią praktiką.
Mieste apstu ir kitų problemų. Viena tokių nesaugios, avarinės būklės, bet kada galinčios užgriūti autobusų stotelės. Dažniausiai jos atokiau nuo miesto centro. R. Vyžinto teigimu, stotelės pamažu tvarkomos, jau pastatyta naujų. Duoti nurodymai per metus po kelias baisiausias nugriauti ir pastatyti naujas.
