Lietuvos oro vežėjams siekia atverti JAV rinką
Kaip vieną svarbiausių šių metų prioritetinių darbų Susisiekimo ministerija išskyrė siekį Lietuvos oro vežėjams atverti JAV rinką. Tam esą pradėta ruoštis pernai. Šių metų pradžioje JAV federalinė aviacijos administracija atliks Lietuvos aviacijos sektoriaus auditą, po kurio bus sprendžiama dėl galimybės Lietuvoje registruotiems orlaiviams vykdyti skrydžius JAV.
Kaip aiškina ministerija, šiuo metu skrydžius JAV oro erdvėje gali organizuoti tik tos kompanijos, kurių orlaiviai registruoti užsienio šalyse, kuriose atliktas Federalinės aviacijos administracijos (FAA) auditas ir joms suteikta 1 kategorija.
„Lietuvai gavus šią kategoriją, šalies oro vežėjų orlaiviai, registruoti Lietuvoje, galės vykdyti skrydžius JAV oro erdvėje, atsiras galimybės mūsų oro vežėjams pasiūlyti savo paslaugas aptarnaujant kitų oro vežėjų skrydžius. Greičiausiai tai būtų JAV žemyne arba iš ar į Karibų regiono“, – komentuoja ministerija.
Tiesa, galimybė Lietuvos vežėjams veikti JAV rinkoje nėra tiesiogiai susijusi su skrydžiais tarp JAV ir Lietuvos, tačiau Lietuvos vežėjams, turintiems Lietuvoje registruotų orlaivių, tokia galimybė atsivertų.
Susisiekimo ministerija tikisi, kad per ketverius metus bent 2 oro vežėjai pradės organizuoti Lietuvoje registruotų orlaivių skrydžius JAV: „Lietuvos oro vežėjai yra suinteresuoti šia galimybe ir laukia JAV rinkos atvėrimo, ieško potencialių partnerių.“
FAA auditorių vizitas numatomas 2023 m. pirmąjį pusmetį. Anot ministerijos, procesas nuo audito iki galutinio sprendimo suteikti teisę Lietuvos oro vežėjams vykdyti skrydžius į JAV maksimaliai galėtų užtrukti iki 6 mėnesių, tačiau tikimasi spartesnės procedūros.
Lietuvos oro uostai nuolat derasi dėl skrydžių į JAV
Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas patikslina, kad viešai aptarta galimybė Lietuvoje veiklą vykdančioms kompanijoms pradėti skrydžius JAV labiausiai aktuali krovinių vežimo, lėktuvų nuomos (pvz., „wet-lease“) arba užsakomųjų skrydžių srityse dirbančioms ir savo lėktuvus turinčioms vietinėms oro bendrovėms.
„Tai būtų gera galimybė oro bendrovėms plėsti savo veiklą itin didelėje JAV rinkoje. Galutinius patvirtinimus paraiškoms bet kokiu atveju turi duoti JAV institucijos, tarp kurių ir Federalinės aviacijos administracijos atstovai“, – komentuoja jis.
Kalbėdamas apie keleivinius skrydžius tarp JAV ir Lietuvos LTOU atstovas pažymi, kad su oro bendrovėmis nuolat vyksta diskusijos apie galimus įvairius veikimo modelius.
„Derybos jau ne vienerius metus vyksta ir su tomis oro bendrovėmis, kurios skrydžius ir dabar vykdo JAV. Oro bendrovės vertina realų paklausos, t. y. bilietų pardavimo potencialą, dydį regione tam tikram maršrutui. Nuo to iš esmės priklauso galutinis sprendimas“, – sako T. Vasiliauskas.
Bartkus: reikėtų dvigubai didesnės paklausos
Aviacijos eksperto Simono Bartkaus teigimu, kad atsirastų tiesioginiai skrydžiai į JAV, reikėtų dvigubai didesnės paklausos nei šiuo metu.
„Tai nėra toks didelis atotrūkis, kaip gali pasirodyti. Jeigu darysime prielaidą, kad paklausa kelionės tarp Lietuvos ir JAV kasmet augtų realius 15 proc., tai paklausos padvigubėjimo būtų galima sulaukti vos po penkerių metų“, – skaičiuoja jis.
Anot eksperto, savotišką gerą žinią siunčia ir lėktuvų vystymosi tendencijos.
„Vizija, kad ilgo nuotolio skrydžiai vyks tik gigantiškais 400-500 vietų talpos lėktuvais žlunga, ir vis daugiau ilgo nuotolio skrydžius uždominuoja efektyvūs mažesni lėktuvai. Po kelerių metų komerciniuose skrydžiuose turėtų pasirodyti „Airbus A321XLR“ modifikacijos lėktuvas, kuriame mažiau nei 200 vietų, bet jis turėtų būti pajėgus iš Lietuvos pasiekti rytinės JAV pakrantės miestus.
Mažiau pajėgios šiuo metu jau gaminamos „Airbus A321LR“ modifikacijos lėktuvais, pavyzdžiui, bendrovė „SAS“ šiais metais planuoja atidaryti tiesioginius skrydžius į Niujorką iš nedidelių Danijos ir Švedijos miestų – Alborgo ir Geteborgo. Augantis nedidelių lėktuvų efektyvumas atveria galimybių būtent mažoms rinkoms sulaukti tiesioginių tarpžemyninių skrydžių“, – aiškina S. Bartkus.
Daugiau potencialo mato Niujorko krypčiai
Pašnekovas pažymi, kad iš istoriškai Lietuvos didžiausia paklausa yra skrydžiams į Čikagą, bet tik šiek tiek atsilieka ir Niujorko kryptis.
„Asmeniškai vis dėlto matau daugiau potencialo skrydžiams į Niujorką, nes jis yra 600 kilometrų arčiau ir lengviau pasiekiamas nedideliais lėktuvais. Tačiau turime suprasti, jog tiesioginių skrydžių atsiradimui yra reikalinga teigiamai susiklosčiusių aplinkybių visuma: turi atsirasti interesą turinti aviakompanija, tuo metu turinti laisvą lėktuvą, turi būti užtikrinami jungiamieji skrydžiai į kitus JAV miestus per pasirinktą oro uostą, natūrali paklausa ir perkamoji galia turi būti nuolat auganti“, – vertina aviacijos ekspertas.
Kiek galėtų kainuoti skrydis?
Vienas svarbesnių aspektų, oro bendrovėms vertinant galimybes vykdyti skrydžius, yra patiriami kaštai. Tad kiek turėtų kainuoti skrydžio bilietas, kad vykdyti skrydžius tarp JAV ir Lietuvos joms apsimokėtų?
„Reikia suprasti, jog aviakompanijos neuždirba pardavinėdamos skrydžių tarp Europos ir JAV po 200 ar 300 eurų. Naujas maršrutas gali būti atidaromas, jeigu aviakompanija matytų potencialą užpildyti lėktuvą vidutiniškai po 600–700 Eur dabartinėmis kainomis.
Svarbu suprasti, kad tokia yra būtina vidutinė, o ne žemiausia galima kaina. Bilietų kainas esmingai veikia naftos kainos pokyčiai ar valiutų kurso svyravimai, tad irgi sunku spėlioti, kokia reikalinga vidutinė kaina turėtų būti po kelerių metų“, – atkreipia dėmesį S. Bartkus.
LTOU atstovas T. Vasiliauskas sako, kad skrydžių kainodara bet kuriuo konkrečiu atveju itin priklauso nuo tą skrydį vykdančios oro bendrovės turimų techninių resursų ir maršrutų planavimo, esamos situacijos rinkoje ir degalų kainų. Anot jo, šiame etape net teoriškai apie bilietų kainas kalbėti dar būtų ankstoka.
Remiantis skrydžių paieškos platforma „Skyscanner“, šiuo metu iš Lietuvos į Niujorką pigiausiai galima nuskristi su persėdimu Kopenhagoje. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį su bendrove „SAS“ savaitės kelionė atsieis 438 eurus. Trumpesnis, bet brangesnis skrydis būtų su oro bendrove „Finnair“ su persėdimu Helsinkyje. Į abi puses bilietai kainuotų apie 477 eurus.
Tarp prioritetinių krypčių – Dubajus
Kalbėdamas apie skrydžių skatinimą Delfi interviu susisiekimo ministras Marius Skuodis pažymėjo, kad Lietuvai tikrai reikia dviejų krypčių. Be Niujorko, jis paminėjo ir Dubajų.
„Būtų sėkmė, jei turėtume naują tolimojo skrydžio kryptį į Aziją. Dabar galime skraidyti tik per Turkiją. Šiuo metu visą dėmesį stengiuosi skirti Dubajaus krypčiai, nes per ten galima skristi labai toli.
Dar viena kryptis galėtų būti į Vakarus, viena iš jų – Niujorkas. Noriu ambicingai kelti tuos tikslus, nes jeigu tokių nekelsime, visą laiką kapanosimės savo viduje“, – kalbėjo ministras.
Kaip pažymi T. Vasiliauskas, dėl galimybės turėti reguliarų susisiekimą su Dubajumi LTOU derasi jau daugiau nei kelerius metus. Į šias derybas intensyviai įsitraukusi ir Susisiekimo ministerija.
„Paskutinis gyvas vizitas ir susitikimas su oro bendrovių vadovais vyko dar praėjusių metų rudenį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Omane. Kol kas tęsiame aktyvias derybas, todėl galima sakyti, kad ateityje toks tiesioginis maršrutas, kuris vyktų reguliariai, galėtų būti realus, tačiau galutinių sprendimų dar nėra“, – komentuoja LTOU atstovas.
Pasak jo, tiesioginis susisiekimas su JAE yra svarbus mūsų šaliai.
„Dubajaus oro uostas – vienas didžiausių oro uostų tame regione, siūlantis daug jungiamųjų skrydžių. Atsiradus tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos, gerėtų susisiekimas su Azijos šalimis, atsivertų potencialas su jomis glaudžiau plėtoti ekonominius ryšius, gerėtų bendras šalies pasiekiamumas, naudingas turizmo sektoriui ir bendrai verslui“, – vertina T. Vasiliauskas.
Kada galime sulaukti tiesioginių skrydžių į Dubajų?
Aviacijos ekspertas S. Bartkus atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nebeliko užsakomųjų tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Dubajaus. Pašnekovas svarsto, kad atsidarius Ukrainos oro erdvei, skrydžių į JAE galime sulaukti.
„Manau, jog Putinas tiesiogiai kaltas, kad dar neturime tiesioginių skrydžių į Dubajų. Kodėl? Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir JAE yra komplikuoti, kadangi skrydis ant siauro fiuzeliažo lėktuvų pajėgumų ribos trunka apie 6 valandas. Vasarą papildomų iššūkių kelia karštas JAE oras, kuris riboja variklių pajėgumą bei, esant reikalui, tinkamų nusileisti pasipildyti degalų taškų trūkumas pakeliui.
Šiuo metu skrendant tarp Vilniaus ir Dubajaus tenka apskristi iš Vakarų pusės Baltarusijos ir Ukrainos oro erdves, todėl pailgėja skrydžio trukmė, ir ne visi dabar pas mus dirbančių aviakompanijų lėktuvai yra pajėgūs reguliariai be sustojimo pasiekti Dubajų bet kokiomis oro sąlygomis.
Manau, kad dėl šios priežasties šiuo metu nebeliko ir užsakomųjų tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Dubajaus. Juolab kad yra kandidatų šiuo maršrutu skraidyti: JAE efektyviai plečiasi aviakompanija „Flydubai“, o Lietuvoje aktyviai dirbanti „Wizz Air“ dar 2013 m. prašė Lietuvos susisiekimo ministro leidimo skraidyti į Dubajų. Leidimą gavo, bet tuo metu skrydžių atidaryti nesiryžo. Skrydžių į JAE paklausa nuolat auga, tad, manau, jog atsidarius Ukrainos oro erdvei, tokių skrydžių galime sulaukti“, – komentuoja S. Bartkus.
Šiuo metu iš Lietuvos į Dubajų pigiausiai galima nuskristi su persėdimu Rygoje arba Stambule. Pavyzdžiui, oro bendrovė „airBaltic“ skelbia, kad iš Rygos į Dubajų kovo mėn. į vieną pusę pigiausias bilietas atsieitų 287 eurus, o balandį nuo 189 eurus, tik dar reikėtų pridėti kelionės išlaidas iš Lietuvos į Rygą ir atgal.
Su „Turkish Airlines” balandį nuskristi į Dubajų ir po savaitės grįžti atgal su persėdimu Stambule pigiausiai gali kainuoti 530 eurų.
