Populiarėjančios navigacijos sistemos nustelbia švyturius, tačiau jų atsisakyti neketinama dar ilgai. Iš jūros tolių išvysti mirksintį taškelį – švyturį – šimtus metų reikšdavo artėjantį krantą, o kartais net išsigelbėjimą. Tačiau moderniųjų laikų technologijos švyturius stumia į nuošalę – nakties dangų rėžiantis šviesos spindulys dabar daug kam yra tik romantika.
Švyturys
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Švyturiai ir sekstantai, ilgą laiką buvę vienintelės priemonės nustatyti vietai jūroje, užleido pozicijas kitoms vis tobulėjančioms navigacijos sistemoms. O štai pastarąjį dešimtmetį itin išpopuliarėjusi palydovinės navigacijos sistema GPS išstumia senuosius navigacijos prietaisus.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivybos skyriaus viršininko Vytauto Saulėno, GPS navigacijos sistemos su elektroniniais jūrlapiais labai plačiai naudojamos jūriniuose laivuose.

Vis dėlto išstumti paprastų, popierinių jūrlapių, magnetinių kompasų jie negali. V.Saulėno teigimu, elektroninė įranga gali sugesti, laive dingti elektra.

„Dėl to magnetinis kompasas, nors esama ir GPS bei kitokios pažangios navigacinės technikos, yra privalomas, jis turi būti tikrinamas, kad iškilus netikėtumų būtų pagal ką orientuotis jūroje. Tą patį galima pasakyti ir apie švyturius. Jie bus naudojami dar ilgai“, – teigė V.Saulėnas.

GPS navigacinės sistemos palydovai yra JAV Gynybos departamento nuosavybė, tad, pasak V.Saulėno, juos gali bet kada išjungti arba užkoduoti signalus taip, kad jais pasinaudoti galėtų tik specialūs, kariniai GPS įrenginiai.

„Reikalaujama, kad laivuose būtų dar ir sekstantai, kuriais būtų galima nustatyti laivo vietą ir saugiai plaukti“, – pridūrė jis.

Veikia 4 jūriniai švyturiai

Lietuvoje dabar veikia keturi jūriniai švyturiai: Nidoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje ir Šventojoje.

Anksčiau toliausiai šviečiantis švyturys buvo Klaipėdoje – jo šviesa galėjo būti matoma 22 jūrmylių atstumu (apie 40 km). Dabar jo galia sumažinta ir matomumo spindulys sumažėjo iki 18 jūrmylių (apie 33,3 km). Ant Urbo kalno Nidoje stūksančio švyturio šviesos spindulys pasiekia 22 jūrmylių tolį.

Švyturiuose veikdavo ir radijo švyturiai, tačiau Lietuvoje jie buvo išjungti dar 1999 metais.

„Juos reikėjo ir kalibruoti, aparatūra buvo dar sovietinė, griozdiška. Atsarginių dalių jai nebuvo, o nauja – brangiai kainuoja. Apklausę laivybos kompanijas, nusprendėme atsisakyti radijo švyturių. Tiesą sakant, iš Baltijos šalių jų atsisakėme paskutiniai. Tik Rusija juos dar naudoja, – teigė Saugios laivybos administracijos hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjas Viktoras Liulys. – O šviesos švyturiai savo funkcijas dar atlieka. Negalima sakyti, kad jie turi tik simbolinę reikšmę. Taip yra visame pasaulyje: nors naudojami modernūs navigacijos įtaisai, švyturių gesinti nesiruošiama. Nes kritiniu atveju, nustojus veikti visai įrangai, gali prireikti imtis švyturių bei sekstantų.“

Tiesa, jis teigė, kad Lietuvos švyturiuose naudojama dar praėjusio amžiaus vidurio laikų optinė sistema, nukreipianti šviesą, tad nežinia, ar ilgai dar ji laikys. Anot jo, švyturiais daugiausia naudojasi mažų žvejybinių laivų įgulos.

„Jiems sudėtingų, brangių, keliasdešimt tūkstančių litų kainuojančių GPS įtaisų pirkti neapsimoka, o mėgėjiški nėra tikslūs“, – sako V.Liulys.

Dabar Klaipėdos švyturyje veikia D-GPS įtaisas, kuris GPS navigacijos sistemoms teikia koordinates tikslinančią informaciją, padedančią sudėtingiems GPS įtaisams nustatyti vietą centimetrų tikslumu.

Paprastų GPS, nenaudojančių tikslinamųjų duomenų, paklaida siekia mažiausiai kelis, o dažniausiai – keliolika metrų, nelygu kelių palydovų signalus GPS įtaisas „sugauna“ vienu sykiu.

Žvejai perka mėgėjiškus

Navigacinėmis sistemomis prekiaujančios bendrovės „InfoEra“ GPS sprendimų padalinio vadovas Edvinas Grigaliūnas teigė, jog mėgėjiškų GPS, kainuojančių maždaug 400 litų, visiškai pakanka norint orientuotis jūroje, kai nereikalaujama elektroninių jūrlapių.

Pakanka pasižymėti kranto tašką, iš kurio išplaukta, ir atgal bus nesunku sugrįžti.

„Juos perka ir į jūrą plaukiantys žvejai, ir mėgstantys žvejoti ant ledo, nes pakilus rūkui krantą rasti be GPS gali būti labai sunku, – sakė jis. – Kasmet šių įtaisų pardavimas padidėja 50 procentų.“

Yra ir paprastesnių, bet specializuotų jūrinių GPS, kuriuos paprastai, anot E.Grigaliūno, perka į didesnes jachtas. Jie kainuoja apie porą tūkstančių litų. Tiek pat kainuoja elektroniniai jūrlapiai, kurie dalijami į teritorijas, pavyzdžiui, Baltijos jūra. Toks jūrlapis atsieina apie 500–600 litų.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Amsterdamo Schipholio oro uoste dėl stiprių vėjų atšaukiami skrydžiai (2)

Amsterdamo Schipholio oro uoste trečiadienį energingai ruošiamasi sutikti stiprią audrą, jau...

Galingai audrai artėjant prie Nyderlandų atšaukia 220 skrydžių (2)

Nyderlandų oro linijos KLM atšaukė 220 ketvirtadienį suplanuotų skrydžių dėl galingos...

Vakare ir naktį eismo sąlygas sunkins snygis (12)

Šalies magistraliniai bei krašto keliai trečiadienio pavakarę buvo daugiausia šlapi, vietomis -...

Dar viename kelyje Lietuvos vairuotojų laukia nauji kelio ženklai (31)

Magistralėje A2 Vilnius– Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km) pradeda veikti du naujai įrengti...

Eismo sąlygas sunkina snygis (8)

Trečiadienį eismo sąlygas Lietuvoje sunkina snygis, įspėja Automobilių kelių direkcija .

Top naujienos

Konservatorių ir valstiečių reitingų varžytuvėse – intriga: duomenys išsiskyrė (33)

Jau ne pirmą mėnesį populiariausių partijų viršūnėje tarpusavyje besivaržantys valstiečiai...

Pasibaigus pikantiškai istorijai – vėl bus ieškomas vienos didžiausių valstybės įmonių vadovas (2)

Viena didžiausių valstybės įmonių, kurios darbuotojų kiekis pranoksta Prezidentūros, Seimo ir...

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (16)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (469)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą buvo ištikęs krachas, greičiausias – Juknevičius (443)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

15 metų seriale „Kobra 11“ besifilmuojantis Erdoganas Atalay atskleidė užkulisius: keisti dalykai, vykę televizijoje anksčiau

Greitkelių detektyvo Semiro Gerkhano vaidmenį ilgą laiką RTL televizijos rodomame seriale...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (452)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (8)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Valančiūno ir Drummondo dvikovoje – žvėriški dvigubi dubliai ir lietuvio komandos pergalė (1)

NBA pirmenybėse po nesėkmingos atkarpos pergalės skonį vėl pajuto Toronto „Raptors“ (30-13)...

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai Jasilionis prisipažino pasinaudojęs Ballų silpnybėmis (14)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...