aA
Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos dar 1994–1995 metais laimėjo šia veikla užsiimti leidusį konkursą, o dabar priešinasi Vidaus reikalų ministerijos siekiui monopolį panaikinti.
Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį
© DELFI / Tomas Vinickas

Balandžio pabaigoje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pristatė siūlymus viešajam eismui gerinti. Tarp jų – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kurie leistų servisams, įgaliotiems automobilių atstovams tapti techninės apžiūros įmonėmis.

„Techninės apžiūros reikalavimų standartas būtų nustatytas Vyriausybės nutarime, o jį praėjusios įmonės galėtų teikti paslaugą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonomika šiandien“ sakė E. Misiūnas. Pasak ministro, standarte būtų nurodyti aukšti reikalavimai specialistams ir įrangai.

E. Misiūnas dar aiškino, kad didesnė konkurencija padidintų teikiamų paslaugų kokybę. „Žmogui būtų paprasčiau, greičiau, patogiau“, – sakė jis.

Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius komentavo, kad jos nariai svarstytų galimybę teikti techninės apžiūros paslaugą.

„Tai papildoma paslauga, kurią teikdamas, į savo servisą galėtum prisitraukti daugiau klientų. Kita vertus, reikėtų galvoti, ar iš to galima uždirbti. Tačiau yra ir rizikų – jei kontrolę paleistume visiškai, šiandien pakankamai gerai veikiančią sistemą galima sugriauti. Bet galima ir patobulinti“, – sakė jis.

Savo ruožtu Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlederis aiškino, kad didesnis paslaugą teikiančių įmonių skaičius gali ją pabranginti.

„Yra 1,2 mln. transporto priemonių, kurios atvyksta į techninę apžiūrą. Šį skaičių pasiskirsto 10 įmonių, kurios veikia visoje Lietuvoje. Jei bus 20 ar 30 įmonių – automobilių skaičius juk neišauga dvigubai. Atitinkamai, kainos išaugimas atsiranda. Reikalavimai įrangai, kontrolieriams ekspertams – neįmanoma išsilaikyti“, – gegužės 14 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Pradėta kurti 1993 metais

Apie tai, kaip techninės apžiūros sistema Lietuvoje buvo sukurta toje pačioje spaudos konferencijoje papasakojo dabartinis „Transekstos“ prezidentas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas.

„Sistema buvo kuriama 1993 metais. 1994 metais konkurso keliu buvo atrinktos 10 įmonių, kurios turėjo vykdyti valstybės išimtinai deleguotą funkciją, t.y. techninę apžiūrą. Tada konkurse dalyvavo, mano žiniomis, 40 įmonių“, – pasakojo jis.

R. Didžiokas sakė, kad atrinktoms įmonėms paskirta veikti teritoriniu principu – daugmaž pagal tuometinių apskričių ribas. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl 1994 metų konkursą nuspręsta daryti neterminuotą.

„Jis buvo paskelbtas toks, toks įvyko. Dabar įmonės veikia ir teisinės aplinkos pasikeitimas neišvengiamai būtų verslo teisėtų lūkesčių principo pažeidimas“, – kalbėjo R. Didžiokas.

Rimantas Didžiokas
Rimantas Didžiokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Dešimtukas veikia pelningai

R. Didžiokas dar papasakojo, kad asociacijai priklausančių įmonių pajamos iš techninės apžiūros veiklos 2018 metais sudarė 18 mln. eurų. „Iš jų 6,4 mln. eurų buvo sumokėta valstybei mokesčių. Darbo užmokesčio sąnaudos sudarė 10,3 mln. eurų“, – sakė jis.

Kaip nurodoma „Transekstos“ tinklapyje, asociacijai priklauso įmonės „Kauno TAC“, „Panevėžio TAC“, „Skirlita“, „Šiaulių TAC“, „Tauragės TAC“, „Techalga“, „Telšių TAC“, „Transkona“, „Tuvlita“ ir „Utenos TAC“.

Registrų centrui pateikti dokumentai rodo kad, visos jos įsteigtos 1993–1995 metais.

Naujausių įmonių finansinių ataskaitų (2017 arba 2018 metų) duomenimis, visos kartu per metus jos gavo 21,4 mln. eurų pardavimo pajamų, o jų grynasis pelnas sudarė beveik 2 mln. eurų.

Didžiausia tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek pagal grynąjį pelną yra „Tuvlita“. Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad ji turi 182 darbuotojus, o 2018 metais įmonė uždirbo 833 tūkst. grynojo pelno.

„Tuvlitos“ akcininkai yra Vokietijoje registruota „TÜV Thüringen Fahrzeug GmbH & Co. KG“, „Ergo“ filialas „SIA Ergo Invest“, taip pat – Antanas Dadurka, Juozas Tumasonis, Povilas Imbrasas ir Rytis Simanaitis.

„Tuvlita“ yra ir kelių kitų techninės apžiūros įmonių akcininkė. Kartu su Valdui Knystautui priklausiusia įmone „Nova“ ir Rima Jonavičiene „Tuvlita“ valdo „Telšių TAC“. Kartu su Valdu Stasiukynu – „Skirlitą“. Kartu su Stanislovu Daukšu – „Tauragės TAC“.

Kitos asociacijai priklausančios įmonės turi skirtingus akcininkus, tačiau visos pastaraisiais metais dirbo pelningai. Visa jų informacija pateikiama lentelėje.

Įžvelgia grėsmes

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo buvę susisiekimo ministrai socialdarbiečiai Algirdas Butkevičius ir Rimantas Sinkevičius. Jie teigė įžvelgiantys grėsmių siūlyme liberalizuoti techninės apžiūros paslaugų teikimą.

„Nevadinčiau, kad tai yra monopolija. Tai yra keletas variantų, kada valstybė pasirenka, kad atliktų privatus sektorius paslaugas. Visuose mažuose rajonuose tokie techniniai centrai bus uždaryti, nes jie nėra pelningi. Čia yra ir socialiniai dalykai. Paslaugos kaina padidėtų, korupcija vėl išaugtų, nes sukontroliuoti tai būtų sudėtinga“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Tuo metu R. Sinkevičius pastebėjo, kad pavojingą šią paslaugą perduoti į autoservisų rankas.

„Autoservisų darbą turėtų kontroliuoti dvi įstaigos – vartotojų teisių tarnyba ir transporto inspekcija. Šios tarnybos neturi pasiskirstę, griežtai nusibrėžę, kurią dalį kontroliuoja viena, o kurią kita. Išeina – nei ta, nei ta. Lygiai taip pat atsitiktų, jei autoserviso įmonėms suteiktų teisę atlikti technines apžiūras. Kontrolės mechanizmas būtų išplautas“, – sakė jis.

Rimantas Sinkevičius ir Algirdas Butkevičius
Rimantas Sinkevičius ir Algirdas Butkevičius
© DELFI / Tomas Vinickas

Kitaip nei A. Butkevičius, R. Sinkevičius pripažino, kad monopolis šioje srityje yra.

„Klausimas, ar rinktis liberalizmą, ar pasilikti prie monopolio, kuris šiai dienai valstybės ir visuomenės poreikius užtikrina? O jei dabar techninių apžiūrų centrams suteikti teisę teikti serviso paslaugas? Ar jums neatrodytų keistoka? Pats remontuoju, pats techninę apžiūrą atlieku – kontroliuoju savo darbą. Kažin, ar servisai norėtų tokiomis sąlygomis veikti“, – svarstė politikas.

Eilės ir korupcija

R. Didžiokas dar papasakojo, kad pastaraisiais metais asociacija sprendžia techninės apžiūros laukiančių automobilių eilių ir kyšių už teigiamą įvertinimą problemas.

„Šioje vietoje galiu drąsiai teigti, kad mes esmingus žingsnius per pastarąjį penkmetį atlikome. Eilės, jei ir egzistuoja, iš dalies yra periodinės, kada pavasario ciklo metu ženkliai padaugėja norinčių atlikti techninę apžiūrą.

Korupcijos prevencijai mes irgi parengėme labai detalų, sakyčiau, veiksmingą planą. Korupcijos prevencijos priemonės yra įdiegtos, veikia. Galėčiau paminėti, kad efektyvi priemonė buvo mūsų informacinėje sistemoje sukurtas korupcijos prevencijos modulis, kai atliekant techninę apžiūrą, kontrolieriai turi galimybę įrašyti apie jiems siūlomą kyšį, pažymėti tą transporto priemonę.

Visi sistemoje esantys kontrolieriai turi galimybę tą įspėjimą matyti. Sistema suformuoja kitus veiksmus, kuriuos turi atlikti kontrolierius – turi nufotografuoti svarbiausius automobilio mazgus, nuotraukos saugomos duomenų bazėje. Jei po kurio laiko vėl pakartotinai atvykstama atlikti techninę apžiūrą, kitas kontrolierius puikiai mato, kokie buvo pastebėti defektai, privalo atlikti tokius pat žingsnius. Kyšio ėmimas ir siūlymas yra baudžiamas. Su tuo supažindiname mūsų klientus“, – dėstė jis.

Vitoldas Milius
Vitoldas Milius
© DELFI / Andrius Ufartas

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs V. Milius pridūrė, kad techninių apžiūrų sistema Lietuvoje yra vienas geresnių pavyzdžių automobilizme.

„Nėra reglamentuoti servisų darbai, nėra prižiūrimi jie, niekas jų nereitinguoja normaliai. Reiškia, tas liberalizavimas, jei paimti plikai – gal ir galėtų būti, bet žinant dabartinę situaciją, kokia yra automobilių remonto istorija, šiandiena Lietuvoje, tai galėtų blogai padarius, turėti labai blogas pasekmes.

Pasakytas tik vienas kriterijus, kad reikia nusipirkti įrangą, kas yra visiškas niekalas, nes tai padaryti gali visi. Galima vėjais paleisti veikiančią sistemą, visiškai neaišku, ką sukursime vietoje to“, – komentavo jis.

Savo ruožtu E. Misiūnas ramino, kad reikalavimai bus nustatyti pakankamai aukšti.

„Nemanau, kad, kaip dabar sakoma, kiekvienas servisiukas garaže turės teisę imtis. Tikrai ne. Tikslas, kad aukštus standartus atitiktų tikrai profesionalūs servisai, įmonės, kurios pardavinėja automobilius, atlieka jų priežiūra“, – kalbėjo ministras.

Eimutis Misiūnas
Eimutis Misiūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jo teigimu, šiuo metu dešimt įmonių visoje Lietuvoje turi 68 techninės apžiūros stotis. E. Misiūnas pridūrė nesitikintis, kad šis skaičius po įstatymo pakeitimo reikšmingai išaugtų.

Ministras dar pastebėjo, kad nuo 1994 metų, kada sistema pradėjo veikti, lengvųjų automobilių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dvigubai.

„Nesuprantu – jei dar 2010 metais būtų priimti sprendimai, o dabar tarsi įprasta, važiuojant „technikinį“ atlikti, laukti valandą eilėje. Aišku labai geras buvo sprendimas padaryti vieno langelio principą – pasiimi, tada atsistoji, nereikia stovėti, po truputėli važiuoti. Anksčiau Vilniuje prie „Regitros“ kaip eilės stovėdavo, net prie kito kelio užsibaigdavo. Neįsivaizduoju XXI amžiuje tokios paslaugos. Čia ne kokybė, o „antikokybė“. Turi atvažiuoti ir per 10 minučių gauti paslaugą“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Vidaus reikalų ministerijos pateiktame įstatymų pakete dar numatyta, kad visi duomenys apie atliktas technines apžiūras automatiškai bus teikiami į Transporto priemonių registrą (TPR), kurio valdytoja taps valstybės valdoma įmonė „Regitra“.

„Visos įmonės, kurios norės prisijungti prie TPR, galės tai padaryti be jokių kliūčių. Tai padės užtikrinti duomenų saugumą ir išvengti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų.

Taip pat įstatymo projekte pailgintas naujų transporto priemonių techninės apžiūros periodiškumo terminas – iki 4 metų po registracijos. Iki šiol galiojo nuostata – 3 metai po registracijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą fiksuoti automobilio ridą. Tai sudarytų galimybę patikrinti transporto priemonės ridą ir ją palyginti su savininko deklaruojama. Tikimasi, kad tai padės sumažinti ridos klastojimo atvejus“, – rašoma pranešime.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(76 žmonės įvertino)
4.5789

„Oro navigacija“ apie augantį skrydžių skaičių: situacija dar nėra stabili (1)

Valstybės įmonė „ Oro navigacija “ praneša, kad liepos mėnesį augo skrydžių srautas,...

Iš meilės grąžintas skrydis nepasiteisino (129)

Socialiniuose tinkluose didelio ažiotažo sulaukęs šią vasarą pradėtas vidinis skrydis Vilnius...

Kaip atnaujinti laivybą Nemune, įvertins ekspertai (13)

Susisiekimo ministerijai ketinant atnaujinti keleivinę ir krovininę laivybą Nemunu, ieškoma, kas...

Klaipėdos jūrų uoste besišvartuodamas laivas kliudė krantinę (1)

Ketvirtadienį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste besišvartuodamas laivas kliudė krantinę,...

Nusekęs Nemunas gali sustabdyti „Raketą“ (2)

Nusekęs Nemunas gali suduoti smūgį ir verslininkams, kurie vykdo komercinius plaukimus laivais,...

Top naujienos

Masiniai protestai Baltarusijoje tęsiasi: bendražygiai skelbia apie Tichanovskojos sulaikymą, naudojamos guminės kulkos, ašarinės dujos tūkstančiai žmonių traukia į Minsko centrą; pildoma (839)

Po sekmadienį vykusių rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais, Baltarusijoje vėl prasideda...

Gimusiųjų skaičius Lietuvoje per 30 metų nukrito daugiau nei dvigubai: mokslininkų prognozės – liūdnos (125)

Gimstamumo didinimas šiandien daugelyje Europos šalių yra aktuali tema. Lietuva – ne išimtis....

Linkevičius sako negalintis susisiekti Tichanovskaja, nerimauja dėl jos saugumo (34)

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienio vakarą pranešė negalintis...

Nausėda: dabar jau esame įvaldę kitas poveikio priemones nei per pirmąją koronaviruso bangą (176)

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad dėl represijų po rinkimų Europos Sąjungai atėjo laikas...

Rojumi žemėje pramintą salą ištiko ekologinė katastrofa: niekada neatsigausime po padarytos žalos (29)

Sunerimę Mauricijaus gyventojai krovė iš maišų su cukranendrių lapais užtvarą, kad...

Poilsiaujant prie ežero sukandžiojo nežinomas gyvis: skausmas buvo toks stiprus, kad paėjau tik šlubuodama (105)

Į redakciją kreipėsi vilnietė, poilsiavusi prie Sienio ežero, netoli Aukštadvario, Trakų...

Balkonas nuo namo nukrito neatsitiktinai: visi buvo prieš dvi dienas įspėti nebesinaudoti balkonais (157)

Penktadienį pranešta apie incidentą Lazdynuose – nuo vieno iš šio mikrorajono daugiabučių...

Kodėl Japonijoje sutuoktiniai miega atskirai (17)

Japonijoje net ir tose šeimose, kurios gyvena mažesniame name ar bute, sutuoktiniai dažniausiai...

Šiauliečiai paaiškino, kodėl Pietinis rajonas toks populiarus: tai mūsų moterys sugalvojo prie sportinių kelnių avėti aukštakulnius (38)

Tikrai ne apie kiekvieną mikrorajoną Lietuvoje rašomos knygos. O štai apie Šiauliuose esantį...

Įvertino rinkimus Baltarusijoje: Lukašenka turi suprasti realybę – jo laikas baigėsi (82)

Skelbiama, kad sekmadienį Baltarusijoje daugiau nei 30 miestų ir miestelių vyko piliečių...

|Maža didelių žinių kaina