aA
Vyriausybei pritarus Šventosios uosto atstatymui, planuojama, kad šiam projektui prireiks beveik 150 mln. Lt, kurių didžiąją dalį tikimasi gauti iš ES fondų. Šis uostas bus skirtas švartuotis jachtoms, pramoginiams bei žvejų laivams, mat pagal tarptautinius standartus jachtų uostai turi būti išsidėstę tokiu atstumu, kurį buriuotojai galėtų įveikti per dieną.
Šventosios uosto projektas
© Žurnalas "Kelias"
Šiuo metu tarp Lietuvos ir Latvijos tarpinio jachtų ir kitų pramoginių laivų uosto nėra, tad Vyriausybės atstovai mano, kad Šventosios uostas galėtų tapti šiuo sustojimu. Kartu Lietuva įvykdytų ir tarptautinėje praktikoje nusistovėjusią taisyklę, kad populiariuose jachtų maršrutuose esantys uostai paprastai yra išsidėstę maždaug kas 50 km. Pasak specialistų, sutrumpinus šią atkarpą būtų galima pritraukti daugiau jachtomis keliaujančių užsienio turistų.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl užsienio jachtos lenkia Lietuvą, yra ta, jog mūsų pajūryje nėra įrengtų tinkamų švartavimosi vietų. „Nė vienas jachtos kapitonas neplauks šiuo maršrutu, jei nebus garantuotas, kad galima rasti saugų sustojimą kas penkiasdešimt kilometrų, kur galėtų pasislėpti artėjant audrai, – dėsto A.Vaitkus. – Dėl šios priežasties Lietuva tapo savotiška juodąja dėme Europos žemėlapyje, tačiau šią dėmę turėtų panaikinti atstatytas Šventosios uostas“.

Pagal preliminarius skaičiavimus Šventosios jūrų uostui atstatyti reikėtų apie 145–150 mln. Lt, iš jų 80 proc. turėtų būti skirta molo atstatymui. Uosto atstatymą galėtų finansuoti ES, nes tai būtų ne vien tik komercinis uostas, bet svarbus objektas sprendžiant regionines problemas – darbo vietų sukūrimą bei aplinkosaugą (smėlio judėjimą ir krantų išplovimą). Tačiau norint pradėti derybas su ES dėl minėto projekto finansavimo, jį reikia įtraukti į Bendrą programavimo dokumentą.

Pasak A.Vaitkaus, Šventosios uostas turėtų pasitarnauti kaip užuovėja nedideliems žvejybiniams laiveliams, Būtingę aptarnaujantiems laivams ir kruizinėms jachtoms. Be to, uoste turėtų būti sukaupta gelbėjimo įranga, įsteigti pasienio ir muitinės kontrolės postai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovai teigia, kad šiuo metu uoste jachtos gali švartuotis šalia Kruizinių laivų terminalo krantinės esančioje Klaipėdos laivų remonto krantinėje. Specialistų skaičiavimu, per metus Klaipėdos uoste vidutiniškai apsilanko apie 7 tūkst. laivų, iš kurių renkamas rinkliavos mokestis, todėl laivų eismas uostamiestyje yra intensyvus ir nelabai pritaikytas jachtoms ir mažesniems pramoginiams laivams.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos kapitono pirmasis pavaduotojas Ričardas Lučka teigia, kad jachtos, plaukiančios uosto akvatorija, turi įsijungti variklį, o jei plaukia su burėmis, tokį plaukimą turi suderinti su uosto kapitonu. Apie vykstančias regatas paprastai buriuotojai turi informuoti Laivų eismo tarnybą prieš dvi savaites. „Į Klaipėdos uostą atplaukiančios jachtos turi galimybę švartuotis Smiltynės bei Pilies prieplaukoje, esančioje prie Danės upės. Šiuo metu uosto teritorijoje nėra pritaikytos vietos švartuotis jachtoms, todėl jos ten įplaukia gana retai, – sako R.Lučka. – Be to, tam yra reikalingi specialūs leidimai“.

Pasak A.Vaitkaus, nėra gerai, kad uosto zonoje yra jachtklubas, nes jachtai išplaukti reikia vėjo, o uosto įplauka nėra didelė bei plati, tai taip pat kelia papildomų keblumų. „Ne kartą kalbėjome apie šią problemą su Klaipėdos savivaldybės atstovais, kad padėtų keisti situaciją stiprinant prieplauką prie Danės“, – pasakoja A.Vaitkus.

Pasirinko geriausią

Valdininkai tikisi, kad problemų turėtų sumažėti rekonstravus Šventosios uostą. Preliminariais duomenimis, jo įplaukos kanalo gylis būtų apie 6 metrus, tai leistų atplaukti laivams ir jachtoms, kurių grimzlė siekia 4,5 metrų.

Šiaurinė molo dalis į jūrą būtų nusitęsusi apie 900 metrų, o pietinė – 700 metrų. Tai apsaugotų Palangos paplūdimius nuo smėlio plovimo, nes kaip tik toje vietoje teka šiltoji Golfo srovė, kuri ir plauna paplūdimius.

Susisiekimo ministerijai kartu su KVJUD patikėta parengti Šventosios jūrų uostui priskiriamos teritorijos ir akvatorijos planą, nuostatus ir kartu su apskričių vadovais bei Palangos miesto savivaldybe dar kartą išanalizuoti esamą situaciją ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei. Pirmieji šio uosto teritorijos ir akvatorijos planai buvo pateikti Vyriausybei dar 1999 m. Tačiau jiems nepritarė Palangos miesto savivaldybė. Jeigu dabar visoms suinteresuotoms institucijoms pavyktų suderinti interesus, uosto atstatymas gerokai paspartėtų.

Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Salvijus Juodka teigia, kad Šventosios uostas turėtų sumažinti miestelio socialinius skaudulius, nes šiuo metu Šventojoje vyrauja bedarbystė, kurios lygis yra vienas aukščiausių Lietuvoje. Pastačius Šventosios uostą, jame galės darbuotis daug žmonių, nes čia bus plėtojamas turizmas, atvyks pramoginių jachtų, taip pat sustiprės žuvies pramonė. „Savivaldybė, kaip ir visuomenė, neprieštarauja uostelio atstatymui ir tikisi, kad jis bus naudingas tiek vietos gyventojams, tiek valstybei“, – sako S.Juodka.

Tačiau Palangos miesto savivaldybės planai Šventosios jūrų uosto kaimynystėje įkurdinti rekreacinės paskirties objektus gali sutrukdyti atstatyti šį uostą. Parengtame Šventosios gyvenvietės detaliajame plane teritoriją šalia uosto yra numatyta užstatyti, krantinėms paliekant vos 10–15 metrų ruožą. Tokio ploto uosto infrastruktūros poreikiams gali nepakakti. Taip pat nelieka ir uostui reikalingos sanitarinės zonos.

S.Juodka patikino, kad bus rastas abiems pusėms palankus sprendimas. Palangos savivaldybės atstovas aiškina, jog Šventosios detalųjį planą ketinama koreguoti bei maksimaliai pritaikyti uosto reikmėms. Tiesa, tai daryti ruošiamasi tik sulaukus konkretaus šalies Vyriausybės sprendimo dėl šio uosto likimo.

O tuo metu ir toliau aplink uostą esama žemė išnuomojama arba privatizuojama, statomi nauji ir rekonstruojami seni rekreacinės paskirties statiniai.

A.Vaitkus sako, kad dar anksti atsakyti į klausimą, kokį pakrantės ruožą turėtų užimti naujasis uostas, tačiau prie krantinių esamų 10–15 metrų neužtektų nei muitinės postui pastatyti, nei jachtoms iškelti, nei kitiems infrastruktūros objektams įrengti, nekalbant jau apie uostą nuo rekreacijos objektų skiriančią sanitarinę zoną. „Kurorto savivaldybės ne kartą prašyta, kad teritorijos aplink uostą vystymas vadovaujantis dabar galiojančiu detaliuoju planu laikinai būtų pristabdytas, tačiau į prašymus kol kas neatsižvelgta“, – sako jis.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo vadovas Viktoras Butavičius teigia, kad Šventosios uosto būtinybė yra akivaizdi. „Palangos ir Šventosios žvejai, neturėdami tinkamo uosto, negali laikytis ES taikomų veterinarijos, higienos, saugaus plaukiojimo ir darbo sąlygų reikalavimų“, – sako V.Butavičius.

Šiuo metu dar tarpukariu statyto uosto įplaukos gylis siekia vos 0,5 metro, tad apie laivybą šiame uoste negali būti nė kalbos. Tokio gylio įplauką poilsiautojai lengvai perbrenda, o vietos žvejai naudoja itin lengvas motorines valtis, kurias kartais ir rankomis tenka nunešti iki jūros. V.Butavičius sako, jog gilesnis uostas tenkins ne tik žvejų poreikius, bet ir kitų verslo šakų interesus. Planuojama, kad Šventosios uostas bus skirtas ne tik žvejybiniams, bet ir Būtingės naftos terminalą prižiūrintiems laivams, mažiesiems kruiziniams ar ro-ro tipo laivams.

Žurnalas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Didžiausią apyvartos mažėjimą trečią ketvirtį patyrė oro transporto įmonės bei kelionių agentūros (1)

Per trečią ketvirtį dėl veiklos suvaržymų, susijusių su COVID-19 pandemija, didžiausią...

Eismo sąlygos: kelių dangos daugiausiai – šlapios

Ankstų penktadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia yra šlapios,...

Italija pasiūlys pirmąjį eksperimentinį saugių skrydžių koridorių tarp Europos ir JAV

Italija ketina pasiūlyti pirmąjį Europoje saugių skrydžių koridorių tarp Italijos ir...

„Air Baltic“ planuoja 35 kartus didesnį nuostolį šiemet, gali prašyti valstybės pagalbos (1)

Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „ Air Baltic “ 2020-aisiais gali patirti 250-280 mln....

Lietuvos oro uostuose gruodį daugės skrydžių

Lietuvos oro uostuose gruodį turėtų daugėti skrydžių krypčių – labiausiai jų išaugs...

Top naujienos

Naujas rekordas: patvirtinti 2339 nauji atvejai, 22 asmenys mirė (475)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2339 koronaviruso atvejai . Nuo viruso mirė 22 asmenys.

28 dienas – nė vieno naujo COVID-19 atvejo: išmokome vertingą pamoką (3)

Viktorijos valstijoje, kur kilo didžiausias koronaviruso protrūkis Australijos mastu, per 28...

Ant Nausėdos stalo tikrai sudėtinga ministrų dėlionė: kai kurios kandidatūros – tikras galvos skausmas (637)

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda pradėjo išsamiai nagrinėti kandidatus į ministrus....

Butų nuomos kainų pokyčiai – galvosūkis ir patiems ekspertams: nesutaria, kas lėmė tokias sumas (183)

Pavasarį kritusios būsto nuomos kainos per vasarą ne tik stabilizavosi, bet dar ir, palyginti su...

Be kaukės ir pirštinių į COVID-19 ligoninę žengęs Lukašenka: tai tu čia gydai žmones? (26)

Aliaksandras Lukašenka nuvyko į 6-ąją miesto klinikinę ligoninę ir apsilankė vadinamojoje...

Paulius Gritėnas. Mus žudo nebe virusas, o cinizmas (75)

Kuo koronaviruso laikai skiriasi nuo istorinių maro epidemijų? Modernusis mokslas per kelis...

„Zenit“ gretose nutūpę buvę žalgiriečiai tikėjosi kitokio sugrįžimo į Kauną į Rusiją pasikviestų Walkupą

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį namuose 75:83 kapituliavo prieš Sankt Peterburgo „Zenit“, o...

„Juodasis penktadienis“: kodėl prekybininkai taiko tokias dideles nuolaidas? (36)

„ Juodasis penktadienis “ Vakaruose laikomas svarbiausia apsipirkimų diena metuose. Nors...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Valkiūnas – apie svarbiausius savaitės įvykius

Per plauką, tačiau Ingrida Šimonytė šią savaitę Seime buvo patvirtinta ministre pirmininke, o...

|Maža didelių žinių kaina