Kai šveicarų inžinierius Carlas Eduardas Gruneris 1947 metais sugalvojo idėją pastatyti ilgiausią pasaulyje geležinkelio tunelį po Alpėmis, jis prognozavo, kad toks projektas galėtų būti užbaigtas XXI šimtmečio pradžioje.
© Reuters/Scanpix

Paaiškėjo, kad jis apsiriko 16 metų.

C.E.Grunerio eskizas ir techninis straipsnis „Kelionė Pagrindiniu Gotardo tuneliu (GBT) 2000-aisiais“ tapo pirmąja užuomazga verslo projektui, kuris bus iškilmingai atidarytas trečiadienį ir galbūt pertvarkys susisiekimą Europos širdyje.

Šiam 57 km ilgio geležinkelio tuneliui iškasti prireikė daugiau negu 12 mlrd. Šveicarijos frankų (11 mlrd. eurų) ir apie 2,4 tūkst. darbininkų, rodo Šveicarijos vyriausybės statistika.

Vykdant šį projektą reikėjo iškasti daugiau negu 28 mln. tonų uolienų kalnuose netoli Gotardo perėjos.

Pirminė C.E.Grunerio idėja buvo pradėta oficialiai įgyvendinti 1999 metais, kai prasidėjo statybos, bet šis projektas strigo dėl biurokratinio vilkinimo, tvyrant abejonėms dėl jo atsiperkamumo.

Šveicarijos federalinė vyriausybė 1963 metais įkūrė komisiją, kuriai buvo pavesta išnagrinėti tunelio po Alpėmis projekto perspektyvas, bet įvairūs pasiūlymai sulaukė prieštaringų vertinimų, o 1983-aisiais buvo pateikta oficiali išvada, kad šis projektas „nėra skubus“.

GBT šalininkai sulaukė didesnio palaikymo prieš 1992 metais surengtą referendumą, kuriame buvo išreikštas palaikymas tam projektui, bet visuomenė piktinosi dėl didelės jo kainos, tad darbai vėl įstrigo.

Tie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais vykusį referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų pasiūlymui apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu suvaržant didėjantį prekių tranzitą tarp Europos Sąjungos šalių.

Idėjos įgyvendinimui žalia šviesa galutinai buvo uždegta per 1998 metų lapkritį įvykusį referendumą, kai 64 proc. Šveicarijos rinkėjų pritarė galutiniams planams ir finansavimo schemai, įskaitant naują kelių mokestį.

Nuo Ciuricho iki Milano

„Tai didelis inžinerijos pasiekimas“, – sakė Londone įsikūrusio Civilinės inžinerijos instituto ekspertas Martinas Knightsas.

Šis tunelis yra tarp Erstfeldo Šveicarijos centriniame Urio kantone ir Bodijo pietiniame Tičino kantone. Jis maždaug valanda sutrumpins kelionę traukiniams, kursuojantiems tarp Ciuricho ir Italijos šiaurinio Milano miesto; dabar ji truks maždaug 2 val. 40 minučių.

Atidarius naują maršrutą taip pat bus geriau išnaudojamas geležinkelio transportas, ypač pervežant sunkesnius krovinius. Dėl to turėtų sumažėti daug dyzelino suryjančių vilkikų eismas keliuose, o tuo pačiu pagerės eismo sąlygos ir sumažės oro tarša.

Planuojama, kad per dieną pervežamų keleivių skaičius, kuris dabar yra apie 9 tūkst., iki 2020 metų padidės iki 15 tūkst., prognozuoja Šveicarijos federalinė geležinkelių tarnyba.

Šveicarijos banko „Credit Suisse“ atliktoje GBT potencialios ekonominės naudos studijoje įvardijama keletas šio projekto privalumų, susijusių su lengvesniu prekių judėjimu, didėjančiu vienos dienos išvykų turizmu ir padidėjusia nekilnojamojo turto verte susijusiuose kantonuose dėl pagerėjusio susisiekimo.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi bus tarp trečiadienį vyksiančios didžiojo atidarymo ceremonijos, per kurį tuneliu pravažiuos pirmasis simbolinis traukinys, svečių.

Visu pajėgumu tunelis pradės veikti nuo gruodžio.

Judantis fabrikas

Jeigu C.E.Gruneris būtų mėginęs kasti tą tunelį prieš 69 metus, inžinieriams būtų tekę imtis brangių ir pavojingų sprogdinimo bei gręžimo darbų, kad prakirstų didžiulę kalnų uolienų storymę.

Tačiau projekto įgyvendinimui buvo labai naudinga didelė tunelių kasimo mašimų pažanga, kuri buvo ypač sparti 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais, aiškino M.Knightsas.

Gręžimo mašina, naudota Gotardo tunelio statybai, yra „ištisas judantis pusės kilometro ilgio fabrikas“, kuriame kruopščiai sinchronizuojami visi procesai, reikalingi tuneliui iškasti per kalnus, pridūrė ekspertas.

Ta gręžimo mašina ne vien rausia uolienas, bet ir transportuoja jas atgal tuneliu, tuo pačiu metu klodama betono blokus, sudarančius tunelio vidinę dangą.

Atskira sistema užglaisto siūles tarp blokų.

Žurnalo „Ground Engineering“ redaktorė Claire Smith sakė naujienų agentūrai AFP, kad ambicingo Gotardo projekto sėkmė ir užbaigimas numatytu laiku „atvėrė kelią daugeliui kitų (panašių) projektų“.

GBT laikomas pirmuoju etapu greitojo geležinkelio linijai, turinčiai sujungti Prancūzijos miestą Lioną ir Italijos šiaurinį miestą Turiną. Šio projekto įgyvendinimas strigo dėl aplinkosaugos organizacijų priešinimosi.

Jis taip pat tapo prototipu Austrijos Brenerio tuneliui, kuris turėtų būti atidarytas maždaug po dešimtmečio.

Kai bus oficialiai atidarytas trečiadienį, GBT pranoks Japonijoje esantį 53,9 km ilgio Seikano tunelį, kuris iki šiol buvo ilgiausias geležinkelio tunelis. Tuo tarpu 50,5 km Lamanšo tunelis, jungiantis Angliją ir Prancūziją, liks trečias.

Vis dėlto Brenerio tunelis pretenduoja tapti antru ilgiausiu, kai atsidarys – jo ilgis turėtų būti 55 kilometrai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sidnėjuje nusileido pirmasis „Qantas“ orlaivis „787 Dreamliner“ (2)

Penktadienį (spalio 20 dieną) Sidnėjuje nutūpė pirmasis „ Qantas “ orlaivis „787...

Pastaruoju metu Lietuvos oro uostuose mažėjo keleivių (11)

Į Lietuvos oro uostus trečiąjį šių metų ketvirtį atvyko ir išvyko 1,3 mln. keleivių - 5,1...

Lenkija statys Baltijos kanalą, kad aplenktų Rusiją (27)

Lenkija paskelbė planuojanti iškasti kanalą per Aistmarių neriją, kad laivai galėtų...

M. Bartuška: geležinkelio ruožo atstatymas atsieis apie 20 mln. eurų (72)

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad atstatyti geležinkelio ruožą iš...

Autobusas į miestą važiuoja 3 dienas per savaitę: dirbtų, bet pėsčiomis nevaikščios (48)

Ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantiems žmonėms nusigauti iki rajonų centrų tampa vis...

Top naujienos

Sprendžiamas 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių likimas (38)

Konkurencijos tarybai leidus susijungti prekybos tinklams „Rimi“ ir „Iki“ , bendrovės...

Liberalų agonija: laikinuoju pirmininku patvirtino E. Gentvilą, bet ir dėl to skraidė žiežirbos (213)

Penktadienį susirinkusi Liberalų sąjūdžio valdyba priėmė pirmininko Remigijaus Šimašiaus...

Gyvai / Pirmasis testas išvykoje: „Chimki“ – „Žalgiris“ (46)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai siekia antrosios pergalės Eurolygoje. Penktadienį Šarūno...

Ar jau verta ruoštis ekonominei krizei? (50)

Labiausiai turime bijoti laikotarpių, kai nieko nebijome, sako ekonomistas Nerijus Mačiulis ,...

Kada Vilniuje bus pastatytas tikras dangoraižis (38)

Augant gyventojų skaičiui Vilniuje ir miestui vis labiau plečiantis į pakraščius, kalbama, kad...

Šiaulių arenos gimtadienyje – ir A. Šedžius: atvyko ne su žmona pildoma (15)

Penktadienio vakarą Šiauliuose skamba dainos ir sveikinimai. Dešimtmečio jubiliejų...

JAV būsto pardavimai netikėtai atsigavo

Nenaujų būstų pardavimai Jungtinėse Valstijose rugsėjį netikėtai atsigavo, nors...

Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga dviračiu pervažiavo džiungles

Keliautojas Gediminas Vasiliauskas Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukakties proga Amazonės džiungles...

V. Danauskienė. Į šipulius dūžtanti „Remigijaus legenda“ (200)

Ar dar prisimenate 2004-ųjų kovo 24-ąją? Paksogeite besikapanojanti Lietuva gauna tarsi šlapiu...

Metų seklys: panevėžiečių grupuotė veržėsi į „tarptautinius vandenis“ (17)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...