Siekdama įveikti šiuos nelengvus uždavinius Europos Sąjunga nusprendė sukurti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę, vienijančią pagrindinius Europos aeronautikos pramonės ir mokslinių tyrimų pasaulio atstovus. Projektu, kurio biudžetas sudaro 1,6 mlrd. eurų, siekiama kurti pažangias technologijas, kurios būtų diegiamos į modernius ekologiškus orlaivius.
„Švaraus dangaus“ iniciatyva bus vykdoma šešiose srityse, kuriose bus analizuojami įvairūs techniniai klausimai – nuo variklių veikimo iki orlaivių projektavimo. Taip siekiama iki 2020 m. perpus sumažinti išskiriamų CO2 dujų kiekį ir išorinio triukšmo lygį, taip pat užtikrinti ekologišką orlaivių ir su jais susijusių gaminių gamybą, techninę priežiūrą bei atliekų šalinimą. Kioto protokole ES iki 2050 m. įsipareigojo 60-80 proc. sumažinti klimato kaitą sąlygojančių teršalų išskyrimą. Deja, lėktuvų išmetamų teršalų nereglamentuoja nei Kioto protokolas, nei jokios kitos tarptautinės klimato kaitą reguliuojančios taisyklės.
Tad, jei tokią iniciatyvą palaiko Europos Parlamentas, tai ES galėtų tapti kovos su klimato kaita lydere. Poveikis būtų didelis net tuo atveju, jei taisyklės bus taikomos tik bendrijos teritorijoje, kadangi ji „kalta“ dėl beveik pusės pasaulyje tarptautinio oro transporto išmetamų dujų.
Ekologiniai nusileidimai
„Skandinavian Airlines System“ (SAS) kol kas yra vienintelė aviakompanija pasaulyje, vykdanti ekologiškus skrydžius. „Ekologiškų skrydžių sėkmę lemia nepriekaištingas ryšis tarp lėktuvo ir skrydžių kontrolės punkto kompiuterių. Siekiant, kad viskas vyktų sklandžiai, aviacijos bendrovė ir skydžių kontrolės punktas turi susiderinti visas procedūras. Tai - viena iš priežasčių, kodėl ši ekologiškiems skrydžiams skirta technologija iki šiol nėra plačiai naudojama“, – veikimo principą aiškina lėktuvo vadas bei šio SAS projekto vadovas Peter‘is Larsson‘as.
Pasak jo, šiandien SAS – vienintelė aviacijos bendrovė, atliekanti ekologiškus skrydžius ir yra lyderė plėtojant šią technologiją. Ekologiški skrydžiai atliekami visais SAS grupės įmonei „SAS Sverige“ priklausančiais „Boing 737“ orlaiviais Švedijos teritorijoje. Skrydžio metu nuolat palaikomas ryšys tarp lėktuvo ir Stokholmo Arlandos oro uosto skrydžių kontrolės kompiuterių.
Taip visos skrydžio valdyme dalyvaujančios pusės dalijasi tikslia informacija apie planuojamą nusileidimą. Būtent dėl šios technologinės naujovės lėktuvas gali sklęsti visą kelią nuo kreiserinio aukščio iki nusileidimo tako. Įprasto skrydžio metu lėktuvas leidžiasi etapais varikliams dirbant pilnu pajėgumu, o norėdamas laiku nutupdyti lėktuvą pilotas yra priverstas tam tikrą laiką sukti ratus virš oro uosto. Ekologiško nusileidimo metu variklio apsukos yra mažesnės, naudojama mažiau energijos bei kuro – vieno skrydžio metu vidutiniškai sutaupoma 100 kg degalų, todėl į aplinką išmetama mažiau teršalų.
Be to, lėktuvo pilotas bei skrydžių kontrolės punktas gali sekundės tikslumu nustatyti, kada lėktuvas palies žemę. Tokių ekologiškų skrydžių projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant bendrovei „SAS Sverige“, Švedijos civilinės aviacijos administracijai bei bendrovėms „Boing“ ir „Airbus“.
Virš Atlanto vandenyno – išjungtais varikliais
Pernai metų pabaigoje SAS atliko ir pirmąjį komercinį transatlantinį ekologišką skrydį. Skrydis buvo atliktas „Airbus A330“ lėktuvu, kuris pakilęs iš Niujorko „Newark“ oro uosto, ankstų šeštadienio rytą nusileido Stokholmo „Arlanda“ oro uoste. Atlikusios šį skrydį SAS tapo pirmosiomis avialinijomis Europoje, kurios realizavo savo įsipareigojimą išmetamo anglies dvideginio ir triukšmo mažinimo programai AIRE (angl. „Atlantic Interoperability Initiative to Reduce Emissions“). AIRE yra bendra Europos Komisijos ir JAV federalinės aviacijos administracijos iniciatyva. SAS šioje iniciatyvoje dalyvauja kartu su partneriais – Stokholmo „Arlanda“ oro uostu ir kompanija „Airbus“ bei Švedijos valstybės valdoma aviacijos paslaugų kompanija „LFV“.
SAS yra vienintelės komercinės avialinijos pasaulyje, investavusios į šią aplinkosauginę programą (angl. „Advanced Continuous Descent Approach“) ir ją jau keletą metų įgyvendinančios. Paskaičiuota, kad „Airbus A330“ transatlantinio ekologiško skrydžio metu sutaupyta 150 kg orlaivio kuro, o į aplinką išmesta 470 kg mažiau anglies dvideginio. „Atlikti tokį skrydį mūsų pilotams iš tiesų nebuvo sudėtinga. Aukštybinio skrydžio metu lėktuvo varikliai dirbo tuščiąja eiga iki galutinio leidimosi etapo. Žemėjant lėktuvas buvo valdomas specialios skrydžio valdymo sistemos. Skrydį keleiviai įvertino kaip ypač sklandų ir tylų“, - sako Skandinavijos avialinijų „Airbus 340/330“ vyriausiasis pilotas Sigmund Lockert, kuris atliko pirmąjį ekologišką transatlantinį skrydį. „Tai ypatingai svarbus įvykis aviacijos rinkoje.
Skandinavijos avialinijos didžiuojasi jau nebe pirmą kartą būdamos lyderėmis įgyvendinant aplinkosaugines programas. „Tęsime tokius skrydžius, nes visiškai remiame iniciatyvas šioje srityje ir esame įsitikinę jų naudingumu. Sieksime, kad ateityje visų SAS tarpžemyninių skrydžių metu būtų daroma kiek įmanoma mažesnė žala aplinkai“, - specialiai žurnalui „Kelias“ sakė „SAS International“ vadovas Lars Sandahl Sorensen.
Skandinavijos avialinijos tęs ekologiškų transatlantinių skrydžių iš Čikagos ir Niujorko į Stokholmą bandymus. Tokie skrydžiai bus vykdomi ne piko metu, t.y. savaitgaliais. Patobulinus oro eismo valdymo sistemą ir atliekant tik ekologiškus skrydžius per metus būtų sutaupyta 492 tonos degalų, o į aplinką išmesta 1550 tonų mažiau anglies dvideginio. SAS jau atliko daugiau nei 2000 ekologiškų skrydžių „Boeing 737“ tipo lėktuvais Švedijoje. Kiekvieno tokio skrydžio metu sutaupyta 150 kg degalų ir į aplinką išmesta 470 kg mažiau anglies dvideginio. Atliekant pirmuosius bandomuosius ekologiškus skrydžius buvo sutaupoma 100 kg kuro ir išmetama 315 kg mažiau anglies dvideginio.
„Žalieji“ žingsniai - ir Lietuvoje
Tadas Pukšta, FlyLAL vadovas:
„FlyLAL“ nuolat renkasi ekologiškai naudingesnius variantus, - pradedant įsigyjamų lėktuvų charakteristikomis ir baigiant vienu paskutiniųjų „flyLAL“ sprendimų atsisakyti popierinių bilietų ir iki š.m. birželio visiškai pereiti prie elektroninių bilietų. Juk per mėnesį bendrovė skraidina apie 5.000 keleivių, elektroniniai bilietai sutaupytų nemažai popieriaus, kuriuos naudojame kelionės dokumentams spausdinti.“
Valdas Barakauskas UAB „Aurela“ direktorius:
„Nuo pernai metų rugpjūčio „Aurelos“ lėktuvuose tiekiamo maisto plastmasinės dėžutės bus pakeistos į kartonines dėžutes, kurios yra nekenksmingos aplinkai. Pagrindinė tokios dėžutės medžiaga yra popierius. Jis sudaro apie 70-80 proc. visos pakuotės svorio. Šios dėžutės yra nekenksmingos, nes pagamintos taip, kad jas galima būtų perdirbti ir naudoti pakartotinai arba laidoti žemėje. Naujoji pakavimo technologija padeda dar geriau išsaugoti maisto produktų kokybę.“
Tadas Vizgirda, „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės Lietuvoje vadovas:
„airBaltic“ ant orlaivių „Boeing“ sparnų galų montuoja specialius užlenkimus (angl. „winglets“), kurie naudoja 4% mažiau kuro ir taip mažina išmetamųjų žalingų medžiagų kiekį. Kalbant apie ekologinius skrydžius, yra vadinamoji praktika – „artėjimo tūpti pastoviai žemėjant“ (angl. "continuous descent approaches (CDA)"). Tai suteikia galimybę skaičiuoti optimalų orlaivio žemėjimo kampą ir taip sunaudoti mažiau degalų ir energijos. Orlaivis, artėdamas prie oro uosto (likus apie 200 km), pradeda žemėti leisdamasis nuolatiniu pastoviu kampu su mažiausia variklių trauka ir taip išvengiama skrydžio horizontaliai su pildoma variklio trauka.“
