Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad mokėti iš tiesų reikia, bet iki rudens svarstys, ar aplinkkelių neatleisti nuo rinkliavos.
Pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvoje visi komerciniai automobiliai nuo N1 kategorijos už važiavimą magistraliniais keliais privalo mokėti kelių mokestį. Miestų gatvės ir rajoniniai keliai yra neapmokestinti.
Magistralinių kelių kategorijai buvo priskirtas ir naujasis Vilniaus pietinis aplinkkelis. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius DELFI tvirtina, kad dalis šio aplinkkelio yra Vilniaus miesto ribose, todėl jį apmokestinant buvo padaryta klaida.
„Jeigu vykdau tarptautinį ar tarpmiestinį pervežimą, žinoma, už kelius jau būsiu sumokėjęs ir ta atkarpa man problemų nekels. Tačiau jeigu aš siunčiu vilkiką iš miesto atlikti techninę apžiūrą, tokiu atveju reikėtų pirkti vinjetę. Ką tokiu atveju darys vairuotojas? Vengs aplinkkelio ir važiuos Savanorių prospektu bei kitomis gatvėmis. Taigi statome aplinkkelius, kad palengvintume gyvenimą miestui ir nebūtų perkrautas miesto centras, o tuo pačiu susisiekimo ministras apmokestina atkarpas miesto ribose“, - piktinosi jis.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad netoli Kirtimų yra nemažai įmonių sandėlių ir terminalų, todėl šioje miesto dalyje važinėja nemažai komercinio transporto.
„Pagal įsakymą mokėti už važiavimą aplinkkeliu turi ir paprastas „kablukas“, kuris įsimeta keletą dėžių šaldytų produktų ir išvežioja juos po parduotuves“, - kalbėjo M. Atroškevičius.
Be to, anot jo, bus problemų, jeigu bus apmokestintas ir šiuo metu statomas Vakarinis aplinkkelis.
„Tai yra mūsų, krovininio transporto bendrovių, problema, tačiau tai tuo pačiu yra ir miesto problema. Jeigu sunkusis transportas važiuos ne aplinkkeliu, kur yra gera danga ir viskas kokybiškai padaryta, o toliau važiuos Savanorių prospektu ar kitur, miesto gatvės bus sudarkytos“, perspėjo asociacijos viceprezidentas.
Pasak pašnekovo, tokių miesto ribose apmokestintų atkarpų Vilniuje yra ir daugiau.
„Molėtų plente yra viena atkarpėlė, kur dar miesto ribose yra „Norfos“ prekybos centras, iš jo išvažiavus tenka važiuoti vienpusiu eismu iki Molėtų ir juose apsisukti. 200 m patenka į mokamo kelio ruožą. Į šią atkarpą patekęs žmogus negali nei apsisukti, nei nusukti nuo mokamo kelio“, - pavyzdį pateikė M. Atroškevičius.
Panašių problemų, pasak jo, buvo ir Kaune bei Klaipėdoje, tačiau jos buvo išspręstos.
Piktindamasi šia tvarka asociacija kreipėsi ir į Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką, ir į Susisiekimo ministeriją. Kol kas jokių pokyčių nėra.
Susisiekimo ministro atstovas spaudai Ričardas Slapšys DELFI sakė, kad iki rudens ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija svarstys aplinkkelių, kurie neturi jungiamųjų kelių, neapmokestinimą.
Tačiau ministerija nelinkusi skubėti daryti nuolaidas, nes esą mokesčiai už kelius yra vienas iš jų remonto ir priežiūros šaltinių.
2012 m. už kelius komerciniai automobiliai sumokėjo beveik 130 mln. Lt, 2013 m. - per 140 mln. Lt.
Šiuo metu kelių naudotojo mokestis krovininiams automobiliams yra 37 Lt už parą, o komerciniams automobiliams, sveriantiems iki 3,5 t, reikia mokėti 27 Lt. Baudos nesusimokėjusiems yra didelės - nuo 600 iki 2600 Lt.
