Planuojama, kad uosto bendrasis planas turėtų būti baigtas ir patvirtintas šių metų pabaigoje.
Maksimalios uosto plėtros galimybei anksčiau balsų dauguma buvo pritarusi uosto taryba bei įvairių ministerijų, verslo asociacijų, su uosto veikla susijusių žinybų, mokslo įstaigų atstovus vienijanti Uosto plėtojimo taryba.
„Suprantame uosto plėtros svarbą ir reikšmę tiek Klaipėdai, tiek visai Lietuvos ekonomikai.
Siekdami užtikrinti uosto konkurencingumą tarptautinėse rinkose, turime numatyti maksimalias uosto plėtros galimybes ateityje.
Pastaraisiais metais dauguma pasaulio uostų planuoja plėtrą, tad Klaipėdos uostui taip pat numatoma tokia galimybė, atsižvelgiant į pasaulinės laivybos pokyčius - laivų parametrai kasmet sparčiai didėja. Tačiau tai yra tik galimybė, kuri būtų realizuota tik esant poreikiui ir investuotojui.
Šiame projekte yra dvi pusės - uostas ir miestas. Jei viena pusė plėtros poreikio nematys, jos ir nebus“, - sakė susisiekimo viceministras Ričardas Degutis.
Uosto bendrasis planas taip pat apima galimybę pertvarkyti molus, kurių rekonstrukcijai tikimasi gauti 2014-2020 m. laikotarpio Europos Sąjungos fondų finansavimą. Pasak viceministro, todėl svarbu, kad projekto įgyvendinimas prasidėtų kuo greičiau.
Pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje ruošiamo uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 metų, o koncepcija - 25 metams. Šis planas leis įgyvendinti uosto plėtros projektus, užtikrinsiančius ilgalaikį uosto konkurencingumą - leis pasiekti maksimalų gylį ir naujų teritorijų suformavimą.
