Lietuvai stojant į Europos Sąjungą 2004 m. gegužę transporto įmonės turėjo apie 10 tūkst. sunkvežimių, o jau šių metų sausį – apie 27 tūkst. Atsirado nemažai lengvo pelno ieškančių, neprofesionalių vežėjų, prasidėjo įmonių griūtis.
„Būdavo atvejų, kai į banką ateidavo sunkvežimių vairuotojai, norėdami pradėti nuosavą verslą. Kai kuriems jų pasisekdavo gauti finansavimą. Jie žinojo, kaip vykdomi vežimai, tačiau to juk nepakanka. Šiandien jie traukiasi iš verslo“, – prisimena Juozas Drabata, bendrovės „Volvo Lietuva“ pardavimo direktorius.
Pastaraisiais metais lizingo bendrovių portfelis augo kaip ant mielių. 2008 m. komercinių ir lengvųjų automobilių dalis lizingo bendrovių portfelyje siekė 5,9 mlrd. Lt. Dar 2006 m. – 3,7 mlrd. Lt, o 2004 m. – 1,8 mlrd. Lt. Transportas sudaro daugiau nei pusę – 64,36 proc. – šių bendrovių portfelio struktūros.
Nemažai sutarčių pasirašę transporto rinkos diletantai nebesugeba tinkamai sureguliuoti veiklos, todėl grąžina paimtas transporto priemones. Šiandien matome pilnutėles lizingui grąžintų automobilių aikšteles.
Turtas plaukia atgal
Anot Danguolės Karlonienės, „Swedbank lizingo“ generalinės direktorės, šių metų pirmąjį ketvirtį gerokai sumažėjo sudarytų lengvųjų automobilių ir komercinio transporto lizingo sutarčių skaičius. Komercinio transporto dalis portfelyje sumažėjo apie 4 proc. – iki 29,43 proc., o lengvųjų automobilių padidėjo iki 20,33 proc. Bendrovės direktorė pripažino, kad grąžinamų transporto priemonių skaičius auga. Atsiimtas komercinis transportas 2008 m. pabaigoje sudarė apie 0,8 proc. nuo bendrovės finansinio portfelio. Lizingo asociacijos duomenimis, „Swedbank lizingo“ portfelis pernai sudarė 4,315 mln. Lt.
Vilius Juzikis, bendrovės „SEB lizingas“ generalinis direktorius, pasakoja, kad nauji lizingo rinkos pardavimai (finansuota suma) sumažėjo 87 proc., lyginant su praėjusių metų sausio–kovo mėnesiais. Keitėsi bendras lizingo portfelis, lengvųjų automobilių dalis sumažėjo 8 proc., krovininio transporto – 11 proc. Šiuo metu lizingo bendrovė turi 950 atsiimtų lengvųjų ir krovininio transporto priemonių, tačiau šis skaičius greitai auga.
Automobilių pardavėjų konkurentai
Didelis atsiimtų transporto priemonių skaičius ir sumažėjusi perkamoji galia verčia lizingo bendroves tapti nauju aršiu transporto pardavimo rinkos dalyviu.
„Lizingo bendrovės perparduoda transporto priemones bet kokia kaina, nes suvokia, kad jeigu neparduos šiandien, rytoj tą padaryti bus dar sudėtingiau. Nežinia, ar po pusės metų dar atsiras norinčiųjų pirkti krovinines transporto priemones“, –svarsto Valdas Gilys, asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius.
Labiausiai dėl šios situacijos nerimauja naujų automobilių pardavėjai, kurie taip pat jau spėjo susidurti su sunkmečio padariniais ir nemažais sunkumais.
„Antrinės sunkiojo transporto rinkos Lietuvoje praktiškai nėra, todėl mūsų pasiūlymas yra ne konkuruoti, o pastangas sujungti. Išsinuomotume aikštelę ir užsiimtume lizingo bendrovių mašinų pardavimu, už tai gautume komisinį mokestį“, – siūlo Rimantas Damkauskas, bendrovės „Veho“ direktorius.
Naujo transporto pardavėjai mielai padėtų išspręsti problemą ir kartu padidintų turimą ekspoziciją, valdytų rinkos situaciją. Nors pasiūlymų buvo ne vienas, lizingo bendrovės jų priimti neskuba.
„Jie tiesiog iškreipia rinką ir visiškai nenori bendradarbiauti tiek su lengvųjų automobilių, tiek su sunkvežimių pardavėjais. Galų gale, mašinas reikia ne tik mokėti parduoti, bet ir prižiūrėti, kol jos stovi aikštelėje, kad pirkėjas jų neįsigytų kvadratinėmis padangomis“, – su šypsena situaciją komentuoja J. Drabata.
Naujų transporto priemonių pardavėjai abejoja, ar metus lizingo bendrovių aikštelėse prastovėję, tinkamai neprižiūrimi automobiliai dar bus patikimi. Derybas su lizingo bendrovėmis apsunkina ir tai, kad dažniausiai pasiūlymai svarstomi ne Lietuvos, o užsienio būstinėse. Atsakymo tenka ilgai laukti, o Lietuvos vadybininkai jokių sprendimų priimti negali.
Žvalgosi į užribį
„Yra sukurta atsiimto turto pardavimo sistema, paruoštos tipinės bendradarbiavimo sąlygos. Prie sistemos gali prisijungti bet kuris komerciniu transportu prekiaujantis Lietuvos ar užsienio pardavėjas. Pasirašytos 6 bendradarbiavimo sutartys ir aktyviai vedamos derybos su naujo transporto pardavėjais Lietuvoje, Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir Lenkijoje“, – teigia ji.
Anot V. Juzikio, bendrovė realizuoja transporto priemones per savo pardavėjus bei ieško partnerių užsienyje, aktyviai žvalgosi ir bando kitus turto pardavimo kanalus, pavyzdžiui, tarptautinius aukcionus, vykstančius Vokietijoje ir Olandijoje.
„Esame gavę pasiūlymų ir iš naujų transporto pardavėjų, tačiau siekiame atsirinkti kelis strateginius partnerius ir su jais dirbti“, – situaciją komentuoja V. Juzikis.
Grąžina kitą automobilį
Nepalanki situacija priverčia lizingo kompanijų klientus sugalvoti vis įmantresnių būdų taupyti ir kartu apgauti bendrovę. D. Karlonienė atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu daugėja nesąžiningų klientų, kurie, prieš grąžindami transporto priemonę, gerokai pablogina jos būklę. Dažniausiai apgauti bandantys klientai keičia naujas detales senomis arba tiesiog nuima tam tikras transporto priemonės dalis. Kai kurie bando grąžinti kitą, gerokai senesnį automobilį, pakeitę jo identifikacinius numerius. Nors lizingo bendrovė stengiasi tokį klientų elgesį pažaboti samdydama ekspertus, konstatuodama faktines aplinkybes, inicijuodama ikiteisminį tyrimą bei kviesdama antstolius, tokių atvejų pasitaiko ne vienas.
Daugelis rinkos dalyvių nebuvo pasiruošę ekonominės situacijos pokyčiams. Anot V. Juzikio, metų pradžia buvo sudėtingesnė verslui, tačiau neatmetama, kad vėliau mokumo problemų turės ir privatūs asmenys.
Tolesnė lizingo rinkos perspektyva labai priklausys nuo ekonominių procesų Lietuvoje ir visame pasaulyje.
„Šiandien didžiausi sunkumai yra sunkiojo transporto, statybos ir statybinių medžiagų prekybos, viešbučių ir restoranų sektoriuose, kurių įsipareigojimai lizingo bendrovėms yra pakankamai reikšmingi. Probleminių sektorių rezultatai, jų gerėjimas arba tolesnis smukimas darys tiesioginę įtaką lizingo rinkos gyvybingumui artimiausioje ateityje“, – teigia V. Juzikis. Nors prognozės nėra paguodžiančios, lizingo atstovai tikina, kad nutraukiamų sutarčių skaičius šiemet šiek tiek sumažėjo.
Remontas už dyką
Autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Lukas Vosylius atskleidžia kitą su lizingo bendrovių veiksmais susijusią problemą. Autoservisai, taisydami išperkamąja nuoma įsigytus automobilius, neretai lieka be užmokesčio. Taip atsitinka todėl, kad draudimo polisuose naudos gavėju dažniausiai nurodoma lizingo bendrovė, ir jei klientas turi įsiskolinimų, draudimo išmokėti pinigai keliauja ne į autoservisą, o dengti išperkamosios nuomos skolų. Kiekvienas problemą sprendžia savaip, tačiau tinkamo sprendimo kol kas rasti nepavyksta.
„Didžioji dalis vežėjų dirba nuostolingai, todėl neturėdami garantinio rašto iš lizingo bendrovės, kad klientas neturi skolų, atsisakome remontuoti transporto priemonę. Taip pat yra galimybė gauti raštą iš draudimo bendrovės, kad mes, autoservisas, perimsime pinigus su lizingo leidimu, tačiau šis sprendimas rizikingas, nes tokio rašto galiojimas bet kada gali būti nutrauktas“, – išeities kelius komentuoja Juozas Grudzinskas, bendrovės „Centrako“ vykdantysis direktorius.
Pasak autoservisų vadovų, kitas būdas išsireikalauti už remontą priklausančius pinigus – paduoti nemokų klientą į teismą – irgi nėra efektyvus. Tokiu atveju pinigų neatgavusi įmonė įrašoma į lizingo bendrovės kreditorių sąrašą, todėl atgauti lėšas galimybių nedaug.
„Kovo mėnesį, negavę pinigų už transporto priemonės remontą, ją areštavome, tačiau jau netrukus gavome 500 Lt administracinę baudą už turto užvaldymą. Negalime griebtis tokių priemonių, tačiau lizingo ir draudimo bendrovių veiksmai irgi nėra teisėti“, – piktinasi bendrovės „Silberauto“ direktorius Gintaras Simanaitis.
Visą šią painiavą sukuria vienas, atrodytų, nežymus faktas, kad transporto priemonės remontą užsako jos naudotojas, o ne turto savininkas – lizingo bendrovė. Jeigu būtų atvirkščiai, nesutarimų pavyktų išvengti, tačiau kol kas tai įgyvendinti yra pernelyg sudėtinga. Lizingo bendrovės užėmė gana griežtą pozicija ir kratosi atsakomybės.
„Už paslaugas privalo sumokėti tie, kurie jas užsakė, todėl „Swedbank lizingas“ neprisiima jokių klientų neįvykdytų įsipareigojimų. Jei draudimas mūsų bendrovei, kaip naudos gavėjui, išmoka pinigus, mes elgiamės pagal situaciją. Transporto kompanijų atstovai apie tai yra informuoti“, – teigia D. Karlonienė.
Pašėlę draudimo kainos
Sudėtingą autotransporto situaciją Lietuvoje apkartina ir dideli transporto priemonių draudimo įkainiai. Pasak V. Gilio, eksploatuoti transporto priemonę šiandien yra brangu, o pernelyg didelės draudimo įmokos daro itin neigiamą įtaką ir taip sunkiai besiverčiantiems vežėjams.
Lietuvos draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas turi savų argumentų: „Šių rinkos dalyvių situacija tikrai yra sudėtinga. Apdraudus sunkvežimius privalomuoju transporto priemonių ir „Kasko“ draudimu, susidaro itin didelės sumos, tačiau kainos nėra per didelės. Mano manymu, jos yra netgi pernelyg mažos.“
Jis priduria, kad pastaruoju metu draudimo kainos mažėja drastiškai, todėl geruoju draudimo bendrovėms tai nesibaigs.
Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per tris šių metų mėnesius pasirašytos įmokos sudarė 66,5 mln. Lt arba 37 proc. mažiau nei pernai kovą, o išmokos už jas buvo didesnės 2 mln. Lt – apie 68,2 mln. Lt.
Draudikų biuro duomenimis, žalų išmokos auga kasmet. Vidutiniškai jos didėja 30 proc. Pagrindinė tokio augimo priežastis – padidėjęs eismo įvykių skaičius Lietuvoje ir Europoje, į avarijas papuolantys vis naujesni automobiliai, kurių remontas yra palyginti brangesnis. 2008 m. draudimo bendrovės patyrė 71 mln. Lt privalomojo draudimo nuostolių.
„Nei viena iš 10 bendrovių negavo nė vieno lito pelno, ir tokia situacija kartojasi jau ketverius metus iš eilės. Šiuo metu bankroto byla yra iškelta ADB „Baltikums draudimas“. Pagrindinę jos portfelio dalį sudarė būtent privalomasis transporto priemonių draudimas. Realu, kad ateityje turėsime daugiau bankroto bylų“, – pasakoja A. Križinauskas.
Draudikų biuro direktorius teigia, kad pagrindinė nuostolių priežastis – per maži draudimo tarifai. Įmonės kovoja nuožmios konkurencijos rinkoje, todėl kelti tarifų negali, o atslinkus sunkmečiui, stengiasi prisivilioti klientų siūlydamos vis didesnes nuolaidas. Nors privalomojo draudimo nuostolius kompensuoja kitos draudimo rūšys, draudimo tarifai ateityje turėtų augti, tačiau kada taip atsitiks, nežinoma.
Vežėjai zyzia, bet draudžiasi
Draudimo bendrovių atstovai nuolat pabrėžia, kad nesiveržia drausti vežėjų. Šis segmentas žalų prasme draudikams yra pats bangiausias, o ypač didelių išmokų pasitaiko į eismo įvykį pakliuvus tarptautinių pervežimų vairuotojams.
„Yra draudimo bendrovių, kurios nelabai nori drausti vežėjų, tačiau pagal įstatymą privalo tą daryti. Jos suinteresuotos parduoti kuo daugiau mažesnės rizikos polisų. Manau, kad vežėjai moka mažesnę, nei jų rizika, kainą. Jie ypatingai gerai supranta, kodėl jie moka šiuos pinigus, o pazyzti dėl kainų vartotojui yra privalu“, – teigia A. Križinauskas.
Su tokia draudikų pozicija nesutinka asociacijos V. Gilys: „Nenormalu, kad vežėjai turi mokėti tokias dideles įmokas. Kitose užsienio valstybėse privalomąjį draudimą ar žalią kortą galima įsigyti perpus pigiau. Kyla klausimų, ar tarp draudikų nėra kartelinių susitarimų. Nemanau, kad ateityje padėtis gerės, visos draudimo bendrovės yra ne lietuviškos, jos diktuoja sąlygas iš kitų ES valstybių.“
V. Gilys sako, kad vežėjams nelieka nieko kito, kaip tik registruoti ir drausti transporto priemones svetur. Taip vežėjai gali sutaupyti nemenkas sumas, palengvinti savo ir taip sudėtingą padėtį. Pastaruoju metu dėl kritusio valiutos kurso patraukli tapo Lenkija.
Draudikų biuro direktorius teigia, kad kartais, vaikantis mažesnės kainos kitose šalyse draudžiamos Lietuvoje registruotos transporto priemonės. Tokių polisų įsigijimas yra neteisėtas, todėl įvykus eismo įvykiui, neaišku, ar žala būtų atlyginta. Pagal tarptautinę sistemą kiekvienoje šalyje yra institucijų, kurios reguliuoja draudimo išmokų mokėjimą, tad į eismo įvykį patekęs vairuotojas niekada nebus paliktas likimo valiai. Jei draudimas pirktas kitoje šalyje, o automobilis registruotas Lietuvoje, mūsų institucijos neturi atstovauti nukentėjusiajam, o užsienio institucijos – negali.
„Toks draudimas negalioja. Įvykus incidentui, vargu ar draudimo bendrovė atlygintų nuostolius, mat ji turi visas galimybes to nedaryti. Žalą išmokėtų draudikų biuras, tačiau vėliau visą sumą išieškotume iš vežėjo“, – pasakoja A. Križinauskas.
Mažesnės kainos ieškodami vežėjai griebiasi įvairių priemonių, registruodami ir drausdami transporto priemones užsienyje. Jie ne tik perduoda riziką kaimyninių šalių draudikams, bet ir moka mokesčius į kitų valstybių biudžetą.
