„Post-Panamax“ dydžio laivų Klaipėdoje laukiama jau šią vasarą. Jie švartuosis prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių, kur pradės veikti Tarptautinis konteinerių paskirstymo centras.

Ant specialios baržos iš Suomijos atplukdytas daugiau kaip tūkstantį tonų sveriantis STS tipo kranas – jau antrasis toks Klaipėdos uoste. Po maždaug dvidešimt penkis milijonus litų kainuojančius kranus įsigijo bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Jie aptarnaus į būsimą Tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą atplauksiančius okeaninius konteinervežius. „Post-Panamax“ tipo laivai vienu metu gali gabenti iki septynių tūkstančių ir daugiau konteinerių. Kol kas į Klaipėdą užsuka per pus mažesni laivai. 

„Šis laivas, jo buvimas – labai brangus, todėl tokius laivus reikia krauti pastebimai greičiau, negu yra įprasta krauti mažuosius konteinervežius. Ir tą kaip tik ir padarysim šito tipo kranais. Jie dideli, greiti“, – sako LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai per valandą toks kranas gali pakrauti ar iškrauti iki trisdešimties konteinerių. Birželį „Klaipėdos Smeltę“ turėtų pasiekti ir trečiasis tokio tipo kranas, o liepą-rugpjūtį Klaipėdos uoste laukiamas pirmasis okeaninis konteinervežis.

Klaipėdos uostas nuo šių metų tampa paskirstymo uostu. Tai reiškia, kad Klaipėdos uostas tampa distribuciniu centru ir čia ateis didieji transatlantiniai laivai ir iš Klaipėdos uosto į kitus Baltijos uostus bus skirstomi atgabenti konteineriai“ – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Iš kokių pasaulio regionų į Klaipėdą atkeliaus konteineriai, kol kas – komercinė paslaptis. Jų tikimasi ir iš Amerikos, ir iš Afrikos. Manoma, kad pradžioje didieji konteinervežiai į uostą užsuks kartą per dvi-tris savaites, vėliau turėtų – dažniau ir reguliariai. Specialistų teigimu, pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui, uostas pradės naują veiklos etapą.

„Jis padeda aptarnauti ne tik tuos krovinius, kurie skirti vietinei arba tranzitinei sausumos rinkai, bet ima kraut konteinerius atvykstančius jūra ir išvykstančius jūra. Šiandien tokią funkciją atlieka tik Vakarų Europos tradiciniai Habai uostai, t.y. Gdanskas Lenkijoje“, – kalba E. Galuškinas.

Per pastarąjį dešimtmetį konteinerių krova Klaipėdos uoste išaugo beveik triskart: nuo 35 tūkst. iki 110 tūkst. konteinerių per metus. Skaičiuojama, kad pradėjus veikti paskirstymo centrui, uosto pajamos didės dvigubai. Augs ir uosto konkurencingumas.