„Linkime sėkmės ir prasmingai panaudoti šituos pinigus. Mokesčių mokėtojams tai kainuoja daug, bet viešasis transportas yra svarbu“, – po balsavimo sakė meras Remigijus Šimašius.
Apie tai, kad pirmadienį prasidėti turėjęs streikas, kurio metu mieste būtų važinėję tik 50 proc. autobusų ir troleibusų, atidedamas paskelbta penktadienį.
„Vilniaus viešojo transporto“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius pranešė, kad įsipareigojo nuo lapkričio 10 proc. padidinti darbuotojų atlyginimus. Taip pat sutarta, kad bus pradėtos derybos dėl naujos kolektyvinės sutarties.
Trečiadienį sostinės taryba pritarė tam, kad VVT būtų nustatyti didesni įkainiai. Kaip „Delfi“ informavo savivaldybės atstovai, įkainius didinti prireikė dėl didelės infliacijos ir sparčiai augančių energetikos išteklių kainų.
„Nors įkainiai jau buvo pakelti vasaros pradžioje, dėl pastarųjų veiksnių to nepakako, kad būtų suvaldytos didėjančios bendrovės išlaidos energetikos ištekliams – jos nuo metų pradžios padvigubėjo.
Augančios energijos kainos ir riboti bendrovės finansiniai ištekliai taip pat trukdo sėkmingai kelti vairuotojų ir kitų „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų atlyginimus. Įkainių keitimas savivaldybės biudžetui papildomai kainuos 5,586 mln. eurų.
Nauji paslaugų įkainiai už teikiamas keleivių vežimo paslaugas labiau atitiks rinkos sąlygas ir neleis augti 2022 metų „Vilniaus viešojo transporto“ nuostoliui, o iki metų pabaigos – padidinti vairuotojų atlyginimus“, – išdėstyta komentare.
Savivaldybė pabrėžia, kad dėl to bilietų kainos keleiviams nesikeis.
„Paslaugų įkainiai nustatomi skaičiuojant, kokio finansavimo reikės vežėjui iš savivaldybės biudžeto. Kol kas planų didinti bilietų kainas nėra“, – nurodoma atsakyme.
Miestiečiai būtų nukentėję
Savivaldybės atstovai dar pridūrė, jog jie džiaugiasi dėl to, kad „Vilniaus viešojo transporto“ administracijai ir profesinei sąjungai pavyko susitarti, o streikas buvo atidėtas.
„Vadovai įsipareigojo nuo lapkričio darbuotojams pakelti atlyginimus 10 proc., tą padaryti bus lengviau sostinės tarybai spalio 5 dieną patvirtinus naujus bendrovės paslaugų įkainius.
Profesinei sąjungai surengus streiką būtų nukentėję visi viešuoju transportu besinaudojantys miestiečiai ir miesto svečiai. Savivaldybės tikslas – užtikrinti sklandžią viešojo transporto paslaugą gyventojams.
Kaip žinoma, susitarime tarp administracijos ir profesinės sąjungos numatyta pradėti derybas dėl kolektyvinės sutarties, pasitelkiant teisminę mediaciją. Tikimės, kad derybos bus konstruktyvios ir sklandus vilniečių judėjimas viešuoju transportu nebus sutrikdytas“, – rašoma atsakyme.
Užtruko metus
A. Markevičius „Delfi“ sakė, kad 10 proc. atlyginimų padidinimas ir derybų dėl kolektyvinės sutarties pradžia yra beveik metus trukusio darbo rezultatas.
„Įspėjimas dėl streiko įmonei pateiktas 2021 metų spalio 19 dieną. Kai įteikėme, šalys turėjo sutarti dėl minimalių paslaugų streiko metu pagal Darbo kodeksą. Šalys nesusitarė. Profesinė sąjunga kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kad ji priimtų sprendimą, kokia apimtimi įmonė turėtų teikti paslaugas streiko metu.
Tuo metu įmonė kreipėsi į teismą dėl streiko teisėtumo. Abu šie procesai ėjo lygiagrečiai. 2022 metų vasario 1 dieną vienas iš teismų priėmė sprendimą, kad streikas yra teisėtas. Kitas teismas dėl minimalių paslaugų nustatė gegužės 24 dieną, kad 50 proc. turi būti.
Tačiau nuo vasario Lietuvoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis ir Darbo kodeksas draudžia vykdyti streiką nepaprastosios padėties metu. Mes negalėjome skelbti, bet kai Seimas rugsėjį priėmė sprendimą tik dalyje Lietuvos, pasienyje, įvesti nepaprastąją padėtį, tada įteikėme įspėjimą Vilniaus miesto savivaldybei apie būsimą streiką“, – eigą papasakojo jis.
Pašnekovas teigė, kad savivaldybė moderatoriaus vaidmens ėmėsi tik tada, kai profesinė sąjunga įgijo teisę į streiką, pradėjo vykdyti streiko procedūrą.
„Negaliu pasakyti, kad išsigando, bet be abejo, mes matome, kad kai tik profesinė sąjunga įgijo teisę į streiką, pradėjo vykdyti streiko procedūrą, Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi mediatoriaus vaidmens. Dabar radome tokį laikiną sprendimą, kaip pasiekti galutinį tikslą – pasirašyti kolektyvinę sutartį“, – sakė jis.
A. Markevičius dar papasakojo, kad bendrovei anksčiau buvo įteiktas streikuojančių darbuotojų sąrašas.
„Jame buvo apie 600 darbuotojų. Iš jų apie 550 įvairūs vairuotojai. Tas sąrašas pildosi, nes mes sutarėme, kad kiekvieną dieną pateiksime atnaujintą streikuojančių darbuotojų sąrašą. Tai padarė spaudimą bendrovei ir savivaldybei ieškoti sutarimo.
Žinoma, jeigu vis dar būtų nepaprastoji padėtis, šiandien situacija būtų visiškai kitokia. Būtų užšaldyti ir marinuojami tie mūsų reikalavimai“, – sakė jis.
Profesinės sąjungos pirmininkas pridūrė, jog jeigu šalys nesuras sutarimo dėl naujos kolektyvinės sutarties, tada jie, be jokios abejonės, vėl pradės streiką.
„Šalys sutarė, kad iki lapkričio 30 dienos (su galimybe pratęsti iki gruodžio 31 dienos)“, – terminus patikslino A. Markevičius.
Siekia išspręsti
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas „Delfi“ sakė, kad bendrąja prasme streikas yra vienas iš būdų paskatinti dialogą, tačiau šiandieniniame kontekste jo pasekmės miesto ekonomikai ir bendrai saugumo padėčiai gali būti nepamatuotai didelės.
„Todėl skeptiškai žiūriu į tai, kad iki šio taško apskritai prieita“, – sakė jis.
V. Benkunskas pridūrė, kad tiek „Vilniaus viešojo transporto“ vadovybė, tiek transporto klausimą kuruojanti politinė komanda savivaldybėje, tiek profsąjunga ilgą laiką buvo per daug kategoriškos, nelinkusios ieškoti kompromiso, ar net klausytis viena kitos.
„Ar šis konfliktas gali išsispręsti? Manau, kad taip, – sakė jis. – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir miesto taryba nagrinėja situaciją ir sutaria, kad „Vilniaus viešasis transportas“ turi didinti savo, kaip darbdavio, konkurencingumą didinant darbo užmokestį ir gerinant darbo sąlygas. Vienas iš strateginių tikslų, keliamų įmonei, yra pasiekti vidutinį Vilniaus miesto darbo užmokestį, mokamą transporto priemonių vairuotojams.
Tai yra, ko gero, pagrindinis kelias į nesutarimų pabaigą, tačiau šalia turėtų eiti ir pagarbus santykis su darbuotojais. Ne kartą matėme, kaip įmonės ir miesto vadovybė atsisakė kalbėtis su darbo sąlygomis nepatenkintais vairuotojais. Aš tai laikau absoliučiai nepriimtina praktika, kuri ir veda į tokius kraštutinumus.“
Savo ruožtu savivaldybės tarybos Darbo partijos frakcijos seniūnas Mantas Stulgaitis sakė, kad 5 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto turėtų užgesinti dabartinį gaisrą.
„Būtina užtikrinti nenutrūkstamą paslaugą, šiuo atveju viešąjį transportą, vilniečiams, bet kita vertus pasigendu įmonės valdyme tam tikro Vakarų Europos įmonių valdymo standarto, pagal kurį įmonė turėtų nuolatinę strategiją kaip nuolat gerinti darbuotojų darbo sąlygas ir atlygio didinimą ir nereikėtų gesinti gaisrų kaip šiuo atveju ir imtis veiksmų tik tada, kai sukyla profesinės sąjungos“, – sakė jis.
Savivaldybės taryba pritarė didinti 1 kilometrui taikomus įkainius: mažų autobusų nuo 1,96 iki 2,65 euro, mažų elektrinių autobusų nuo 1,89 iki 2,70 euro, dviašių autobusų nuo 2,09 iki 2,92 euro, triašių autobusų nuo 2,33 iki 3,24 euro, o troleibusų nuo 2,23 iki 3,54 euro.
Bendrovė nurodė, kad jos energetinių išteklių sąnaudos 2022 metų I–III ketv. padidėjo 7,3 mln. eurų arba dvigubai nei planuota. Dėl padidėjusios infliacijos, kuri rugpjūtį siekė 21,1 proc., bendrovės prekių ir paslaugų sąnaudos išaugo kiek daugiau nei 2,7 mln. eurų. Dėl šių rinkos veiksnių bendrovės nuostolis už pastaruosius 8 mėnesius siekia 5,7 mln. eurų.
„Vilniaus viešasis transportas" yra didžiausias keleivių vežimo paslaugos teikėjas Vilniaus mieste, turintis daugiau kaip 1,8 tūkst. darbuotojų, iš kurių – per 1,1 tūkst. vairuotojų. Bendrovės transporto parką sudaro 678 transporto priemonės: 421 autobusas ir 257 troleibusai.
