Žala dėl transporto priemonės ir joje buvusių daiktų sugadinimo ar dingimo taip pat nebus atlyginta, jei tai įvyko ne avarijos metu ir nėra avarijos pasekmė. Tarp autoįvykio ir padarytos žalos turi būti aiškus priežastinis ryšys. O įvairios pasekminės žalos neatlyginamos.
Painioja su Kasko
Pasak draudikų, gana dažnai Kasko draudimas painiojamas su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir reikalaujama atlyginti žalą, kurią patiria pats draudėjas. Tačiau privalomasis draudimas garantuoja kompensaciją už padarytą žalą tik tretiesiems asmenims.
„Tarkime, apdraustasis, vairuodamas automobilį, jo nesuvaldo ir trenkiasi į medį. Žala padaroma pačiam apdraustajam – sugadinamas jo automobilis, todėl tai traktuojama kaip nedraudiminis įvykis“, – sako A. Šernius. Nepagrįstai išmokos reikalautų ir apdraustasis, kieme radęs sulamdytą automobilį, nors būtų akivaizdūs avarijos požymiai. „Svarbiausia, ką žmonėms reikėtų žinoti, kad draudimo kompanija atlygins žalą tretiesiems asmenims tik tada, kai bus nustatytas autoįvykio kaltininkas. Dėl to įvykį būtina registruoti Kelių policijoje, antraip išmoka nebus mokama“, – sako Laimonas Jurelevičius, „If draudimo“ transporto išmokėjimų ekspertas.
Tarp draudimo išlygų numatyta ir tai, jog nebus mokamas draudimas, jei kitas asmuo, vairuodamas jums priklausantį automobilį, sugadins jūsų turtą, pvz., įvairuos į jūsų tvorą ir ją sugadins. Mat šiuo atveju bus vertinama, kad žala padaryta automobilio draudėjui.
Veždami svetimą turtą taip pat rizikuojate patirti nekompensuojamų nuostolių. „Nedraudiminių įvykių sąraše numatyta: jei apdraustu automobiliu vežate svetimą daiktą, nepaisant to, kad jį sugadinsite per avariją, jums išmoka nepriklausys, nes daiktas buvo apdraustoje priemonėje“, – tikina A. Šernius.
„Juodajame sąraše“ figūruoja dar kelios sąlygos, kai žala nekompensuojama: jei transporto priemonė dalyvavo bet kokio pobūdžio lenktynėse ar treniruotėse; jei žala patirta dėl karo veiksmų, neramumų šalyje, teroro išpuolių ar branduolinės energijos poveikio; jei apdraustasis žalą padarė tyčia.„Jei draudikas įrodo tyčia padarytą žalą, gali draudimo nemokėti. Vienas iš būdų tai įrodyti – autotechninė ekspertizė. Ji gali parodyti, kad avarijoje dalyvavusių vairuotojų įvykių aprašymas neatitinka faktiškai užfiksuotų avarijos aplinkybių, yra neadekvatūs apgadinimai“, – sako A. Šernius.
Kasko – derybų reikalas
Draudžiantis savanorišku Kasko draudimu, skirtingai nuo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, nėra vieningų taisyklių, kurios galiotų visoms draudimo bendrovėms. Skiriasi ir jų nedraudiminių įvykių sąrašai, todėl tas pats įvykis vienoje bendrovėje vertinamas kaip draudiminis, o kitoje ne. Tačiau galima išskirti tam tikrų įvykių kategorijas, kuriuos visos bendrovės pripažįsta nedraudiminiais: jei apdraustos transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų; jei transporto priemonė dalyvauja lenktynėse ar naudojama kitų mokymui; jei automobilis sugadinamas ne autoavarijoje, o kaltininkas yra pats savininkas.
Kita vertus, draudėjas su draudiku gali derėtis dėl individualių draudimo sąlygų. Tiesa, dėl to draudimas pabrangtų. „Standartiškai nemokamas draudimas, jei per avariją transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, t.y. ją draudžiama eksploatuoti pagal kelių eismo taisykles. Kasko draudimo išmokos nereikėtų tikėtis, jei žiemą vairuotojas važinėja su vasarinėmis padangomis. Tačiau jei dėl šios priežasties būtų nesumokama civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmoka, tai būtų neteisėta“,- tikina p. Šernius.
L. Jurelevičius taip patvirtina, jog civilinė atsakomybė išlieka ir techniškai netvarkingam automobiliui. „Įstatymuose numatyta, kad žiemą eksploatuojama transporto priemonė su vasarinėmis padangomis yra techniškai netvarkinga. Jei toks automobilis tampa avarijos kaltininku, žala nukentėjusiam pagal civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atlyginama, tačiau vėliau nuostolius atlyginti reikalaujama iš avarijos kaltininko“, – tikina specialistas.
Po 2002 m. rugsėjo 11 d. įvykių didžiosios pasaulio perdraudimo įmonės, patyrusios didžiulių nuostolių, pareikalavo įvairių katastrofų sąrašą, kurioms ištikus nemokamas draudimas, papildyti teroro išpuoliais.
Daro išlygų
Pasak „ERGO Lietuva“ specialistų, jų bendrovė numato, jog nedraudiminiu įvykiu vertinami teroro aktai, turintys masinį pobūdį. „Dėl to, jei teroro aktas padarytas tik vienos transporto priemonės atžvilgiu, draudėjas turi teisę į draudimo išmoką“, – sako A. Šernius.
Draudikai pripažįsta, jog gana dažnai kyla konfliktų, kai atsisakoma mokėti draudimą traktuojant, jog žala atsitiko dėl didelio neatsargumo. Pagal šį sutarties punktą draudimo gali negauti ekstremalaus greičio mėgėjai, mat jis nepriklauso vairuotojui, kuris žinodamas apie savo veiklos galimas žalingas pasekmes lengvabūdiškai tikisi to išvengti, pvz., jei avarija įvyksta leistiną greitį viršijant 30–40 proc.
Vairuotojai ir vežėjai tikina nesuprantą, kodėl taip vienašališkai traktuojamas šis punktas – antai namų kiemuose, kur leistinas greitis yra 20 km/h, pakanka nežymiai viršyti greitį, kad draudimo išmoka nebūtų mokama. Gerai draudimo taisyklių džiungles išstudijavę žinovai pataria, jog jei pažįstamas ar draugas be jūsų žinios pasinaudos jūsų automobiliu ir pateks į avariją, neskubėkite šios aplinkybės nurodyti draudikui. Antraip bus taikoma išlyga – draudimas nemokamas, jei apdraustą draudimo priemonę avarijos metu vairavo neįgaliotas asmuo.
Įgaliotu asmeniu laikomas bet kas, kas naudojasi transporto priemone su savininko žinia ir turi jo duotą techninį transporto priemonės pasą.
Tuo atveju, kai jūsų automobilį sudaužys jį suremontavęs, o vėliau dar panoręs juo pasivažinėti meistras, nuostolių atlyginimo turėsite reikalauti iš autoserviso savininko, kuris pagal Civilinį kodeksą yra atsakingas už jam patikėtą turtą. Nors apsidraudęs vairuotojas būtų linkęs rinktis paprastesnį kelią ir reikalauti kompensacijų iš draudiko, pastarieji teigia negalį valdyti tokios rizikos, todėl tinkamo autoserviso pasirinkimas – paties draudėjo rūpestis.