Spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, skrydžių mažėjo 60 proc. iki beveik 10 tūkst., o tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 59 proc. iki 7,4 tūkst.
Įmonės vadovo Mariaus Beliūno teigimu, skrydžių mažėjimas būdingas kiekvienų metų spaliui, nes baigiasi intensyvus atostogų kelionių laikotarpis.
Tačiau dėl koronaviruso pandemijos Europos saugios navigacijos organizacija (Eurokontrolė) prognozuoja, jog skrydžiai į praėjusių metų lygį galėtų sugrįžti ne anksčiau nei 2024 metais.
„Tai pats optimistiškiausias scenarijus, tuo tarpu labiausiai realus, kad 2024 metais skrydžių srautai atsistatys tik iki 92 proc.“, – pranešime sakė M. Beliūnas.
Spalį tranzitu per Lietuvą buvo skrendama daugiausia į Rusiją (2626 skrydžiai), Vokietiją (949) ir Kiniją (356), o į šias šalis skraidino „Ural Airlines“, „Aeroflot“, „Rossiya Airlines“, „Airbaltic“ bei „Pobeda Airlines“.
Populiariausios skrydžių į Lietuvą ir iš jos kryptys buvo Vilnius–Londonas (143 skrydžiai), Vilnius–Ryga (138), Vilnius–Varšuva (87).
Daugiausia lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauti 1489 orlaiviai (67 proc. mažiau nei pernai), Kauno oro uoste aptarnauti 492 lėktuvai (48 proc. mažiau), Šiauliuose – 202 lėktuvai (17 proc. mažiau), o Palangoje – 177 lėktuvai (54 proc. mažiau).