Pernai gegužę kėlimosi į Kuršių neriją bilietų kainą gerokai padidinusi „Smiltynės perkėla“ praėjusius metus vis tiek baigė nuostolingai. Valstybinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ šešerius metus vadovaujant generaliniam direktoriui Algirdui Žukauskui apyvarta padvigubėjo. 2001-aisiais ji buvo 6 mln. litų, o 2007-aisiais jau siekė 14 mln. litų. Tačiau pernai, nors keleivių bilietai ir brango nuo 1,5 iki 2 litų, o lengvųjų automobilių – nuo 32 iki 40, užsibrėžtas tikslas gauti apie 250 tūkst. litų pelno liko nepasiektas. Užuot dirbusi pelningai, 2007 metų pabaigoje įmonė patyrė 410 tūkst. litų nuostolį.
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)
Užpernai, 2006-aisiais, būta priešingai: kol bilietai dar buvo pigesni, perkėlos apyvarta siekė 12 mln., o pelnas sudarė beveik 160 tūkst. litų.

Pradžiugino didesnės algos

„Smiltynės perkėlos“ vadovo A.Žukausko teigimu, nei kelių šimtų tūkstančių litų pelnas, nei panašus nuostolis bendrovės gyvavimui reikšmės neturi, o kad tikslas nebuvo pasiektas, esą yra objektyvių priežasčių.

„Praėjusieji metai finansiškai buvo sunkūs – turėjome nemažai mokėti už paskolas, imtas naujiems keltams įsigyti, ir palūkanas. Taip pat gerokai pabrango degalai, 25 proc. pakėlėme darbuotojų algas. Netikėtai sugedo vienas senųjų keltų, kurio remontui prireikė 360 tūkst. litų. Prie nuostolingos veiklos prisidėjo ir tai, kad pernai keltu persikėlė apie 5 proc. mažiau keleivių nei anksčiau“, – vardijo A.Žukauskas.

Anot jo, įmonės darbuotojus būtina nuolat motyvuoti, todėl nuspręsta gerokai pakelti jų algas. A.Žukauskas sakė, kad vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas siekia apie 3 tūkst., o minimalus – 1,4 tūkst. litų. Daugiausiai įmonėje uždirba kapitonai – jų atlygis, atskaičiavus mokesčius, siekia apie 7 tūkst. litų per mėnesį.

Įsigijo prabangų automobilį

Pats generalinis direktorius A.Žukauskas, atskaičius mokesčius, uždirba mažiau už kapitonus – apie 6 tūkst. litų. Nors vadovo atlyginimas neatrodo labai įspūdingai, A.Žukauskas vairuoja naują prabangų „Mercedes-Benz“. Šaltinių teigimu, toks mersedesas gali kainuoti apie 200 tūkst. litų. Anot A.Žukausko, tokį automobilį jis užsitarnavo savo darbu.

„Jis yra mano asmeninis, tikrai ne tarnybinis. Aš visą gyvenimą dirbau tokiose pareigose, kad galiu sau leisti nusipirkti bet ką. Neturiu nei namo, nei akcijų, tik sovietmečiu gautą butą sename daugiabutyje. Mašiną įsigijau lizingo būdu ir nieko blogo čia nematau. Viską aš deklaravau, todėl esu ramus“, – paklausus, iš kur gavo pinigų prabangiam pirkiniui, atrėžė A.Žukauskas.

Susisiekimo ministerijos sekretorius ir dabartinis „Smiltynės perkėlos“ valdybos pirmininkas Arvydas Vaitkus tikino apie šį automobilį nieko nežinąs. „Reikės pasidomėti. Tam pinigų nebuvo skirta. Iš kur direktorius jį gavo, nežinau – gal draugas davė pasivažinėti“, – svarstė A.Vaitkus.

Kelti neringiškių neapsimoka

„Klaipėdai“ pradėjus domėtis valstybinės monopolinės įstaigos finansine padėtimi, A.Žukauskas pateikė ir daugiau priežasčių, kodėl bendrovės veikla nuostolinga. Jis pažymėjo, jog nepaisant to, kad pernai vasarą į Smiltynę buvo perkelta rekordiškai daug automobilių, įmonės keltai didžiąją metų dalį dirbo nuostolingai.

„Esame sudarę sutartį su Neringos savivaldybe, todėl keltas priverstas dirbti bet kokiu atveju. Būna, kad tesikelia vienas du automobiliai, bet niekam tai nerūpi, privalome dirbti, ir viskas. Vienas reisas mums atsieina apie 400 litų, tad, kad nedirbtume nuostolingai ne sezono metu, keltai turėtų plaukti kas valandą, o keliame kas 20 minučių. Paskaičiuokite, kokių nuostolių mes patiriame žiemą“, – siūlė A.Žukauskas. Tačiau, anot jo, kitos išeities nėra, nes to pageidauja Neringos gyventojai.

Neringos savivaldybės vicemeras Arūnas Burkšas pripažino, kad dėl neringiškių gerovės jau ne kartą yra tekę konfliktuoti su „Smiltynės perkėlos“ vadovais, tačiau šiuo metu bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.

„Bendrovė su mumis visada derina keltų grafikus“, – minėjo A.Burkšas. Anot jo, keltų bilietų kainos poilsiautojams gal šiek tiek ir per didelės, tačiau jie, A.Burkšo teigimu, į Neringą važiuoja nedažnai, todėl retsykiais susimokėti už bilietą dar gali. Jis keltų bilietų kainas palygino su kainomis Norvegijoje, kur jos didesnės nei Lietuvoje. Tačiau pamiršo pridurti, kad Norvegijoje ne tik žmonių pragyvenimo lygis, bet ir atlyginimai yra vieni didžiausių visoje Europoje.

Estijoje įkainiai mažesni

Ūkiškumo pavyzdžiu nuostolingai dirbančiai „Smiltynės perkėlai“ galėtų būti kolegos iš Estijos.

Estijai priklauso dvi salos, su kuriomis gyventojai susisiekti gali tik keltais. Priešingai nei „Smiltynės perkėla“, kurios 97 proc. akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai, Estijoje keltais plukdo privati kompanija „Saaremaa Laevakompanii“.

Kasmet šios bendrovės apyvarta siekia apie 42–46 mln. litų, o per metus aptarnaujama apie 1,5 mln. keleivių. Šiuo metu įmonė turi 12 keltų, kuriuose yra įrengti barai, restoranai ir nedidelės parduotuvės. Nuotolis nuo žemyne esančio Virtsu uosto, iš kurio keltai kas pusvalandį plaukia į Muhu saloje esantį Kuivatsu miestelį, yra septyni kilometrai. Iš Muhu salos didesnę Saremo salą keliautojai pasiekia tiltu.

Nors atstumas nuo žemyninės Estijos iki Muhu salos yra kelis kartus didesnis, nei keliantis iš Klaipėdos į Smiltynę, keltų bilietai Estijoje kainuoja perpus pigiau. Dėl to įmonė nuostolių nepatiria, priešingai – dirba pelningai.

Persikelti keltu į Estijai priklausančią Muhu salą lengvuoju automobiliu kainuoja apie 22, o iš Klaipėdos į Smiltynę – 40 litų.

Plaukti toliau – pigiau

Tačiau A.Žukauskas nelinkęs pripažinti, kad Lietuvoje, palyginti su Estija, keltų bilietai yra nepagrįstai brangūs. Jo teigimu, keltai Estijoje yra kur kas ekonomiškesni bei visiškai kitokių techninių savybių, todėl mažesni kaštai leidžia bilietus pardavinėti pigiau.

„Lyginti Estijos su Lietuva net neverta, ten yra visiškai kitokia situacija. Mūsų bilietų įkainius patvirtino Kainų komisija ir Susisiekimo ministerija, vadinasi, jie yra objektyvūs“, – bandė įtikinti A.Žukauskas. Taip pat pridūrė, kad Estijoje dirbama pelningiau, nes ten laivai gali plukdyti daugiau automobilių nei Lietuvos keltai, o ir degalų plaukiant ilgiau esą sunaudojama mažiau.

„Plaukiant toliau sunaudojama kur kas mažiau degalų, nes variklis įjungtas ilgesnį laiką, be to, ir dažnai švartuojantis krantinėje kuro sunaudojama daug. Taip pat mes užmirštame, kad į mūsų bilieto kainą įskaičiuotas plaukimas į abi puses, o Estijoje – tik į vieną“, – gynėsi A.Žukauskas.

Jis pažymėjo, kad žinant, kokia dabar šalyje yra infliacija ir kiek papildomai brango dyzelinas, bendrovė, norėdama dirbti pelningiau, bilietų kainas dar šiemet turėtų gerokai pakelti. Tačiau to daryti neketina.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelininkai: mažesnio eismo intensyvumo keliuose gali būti slidžių ruožų (1)

Šeštadienį mažesnio eismo intensyvumo keliuose gali būti slidžių ruožų, įspėja Automobilių...

Kai kuriose Vilniaus gatvėse veiks nauji šviesoforai (16)

Vienos judriausių Vilniaus mieste gatvės – Žirmūnų bei Kalvarijų – artimiausiu metu...

„Kelių priežiūrai“ suaktyvėjus, privatus verslas mato nelygybę (11)

Kelių tiesimo konkursus vieną po kito laimi naujai sukurta valstybės įmonė „Kelių...

Vilniaus viešasis transportas bus nudažytas raudonai ir geltonai (45)

Vilniaus miesto savivaldybės viešasis transportas per pusketvirtų metų bus nudažytas raudonai ir...

Gatvės remonto darbai sustos neprasidėję - kalta žiema (13)

Rekonstruojant Klaipėdos Tilžės gatvės atkarpą nuo geležinkelio pervažos iki žiedinės...

Top naujienos

Pagalbos viešai paprašyti išdrįso pirmą kartą: trūksta tiek nedaug, kad gyvenimas pasikeistų (44)

Nataša niekada nesvajojo apie didelę šeimą, tačiau šiuo metu mama ją šaukia net septyni vaikai.

„Coca-Cola“ Europai pristatė naują gėrimą, tačiau Lietuvoje gėrimo sudėtis bus kitokia (52)

Šią savaitę Ciuriche, Šveicarijoje bendrovė „ The Coca-Cola Company “ pristatė naują...

Mia iškrito iš atrankų į „Euroviziją“ (304)

Šeštadienio vakarą LRT eteryje jau antroji eurovizinių atrankų laida. Laikas tiksi – iki...

Pigu-brangu eksperimentas: drabužiai beveik identiški, o kainos skiriasi daugiau nei 10 kartų (87)

DELFI Stilius nutarė atlikti „pigu-brangu“ eksperimentą paieškoti drabužių, kurie atrodo...

Į prekybos centrą „Mandarinas“ sulėkė gausybė pareigūnų (39)

Šeštadienio vakarą Vilniuje esančiame prekybos centre „ Mandarinas “ įsikūrusioje...

Orai: teks prisiminti, ką reiškia tikras šaltis

Ateinančios naktys bus itin žvarbios, kitos savaitės pradžioje gali atšalti ir iki 16 laipsnių...

Kad nevaikiški žaisliukai gerai tarnautų (5)

Jūsų mėgstamas sekso žaisliukas ką tik padėjo jums pabuvoti devintame danguje – o kas toliau?...

Geriausi visų laikų maisto ruošimo patarimai: mažos gudrybės padės išsaugoti ir ryškias produktų spalvas (2)

Ar norėtumėte savo virtuvėje jaustis tikru profesionalu, laisvai žongliruoti įvairiausiais...

Šalys, kuriose už 800 eurų per mėnesį gyvensite kaip karaliai (175)

Pasaulyje yra bent 27 šalys, kuriose galima iš tikrųjų karališkai gyventi už mažesnę nei 1 000...

Studentės svajones sutrypė realybė: dar tikiuosi, kad neteks krautis lagaminų (163)

Medikams nusprendus netylėti ir mitingu siekti atkreipti valdančiųjų dėmesį į problemas,...