Pradžiugino didesnės algos
„Smiltynės perkėlos“ vadovo A.Žukausko teigimu, nei kelių šimtų tūkstančių litų pelnas, nei panašus nuostolis bendrovės gyvavimui reikšmės neturi, o kad tikslas nebuvo pasiektas, esą yra objektyvių priežasčių.
„Praėjusieji metai finansiškai buvo sunkūs – turėjome nemažai mokėti už paskolas, imtas naujiems keltams įsigyti, ir palūkanas. Taip pat gerokai pabrango degalai, 25 proc. pakėlėme darbuotojų algas. Netikėtai sugedo vienas senųjų keltų, kurio remontui prireikė 360 tūkst. litų. Prie nuostolingos veiklos prisidėjo ir tai, kad pernai keltu persikėlė apie 5 proc. mažiau keleivių nei anksčiau“, – vardijo A.Žukauskas.
Anot jo, įmonės darbuotojus būtina nuolat motyvuoti, todėl nuspręsta gerokai pakelti jų algas. A.Žukauskas sakė, kad vidutinis įmonės darbuotojų atlyginimas siekia apie 3 tūkst., o minimalus – 1,4 tūkst. litų. Daugiausiai įmonėje uždirba kapitonai – jų atlygis, atskaičiavus mokesčius, siekia apie 7 tūkst. litų per mėnesį.
Įsigijo prabangų automobilį
Pats generalinis direktorius A.Žukauskas, atskaičius mokesčius, uždirba mažiau už kapitonus – apie 6 tūkst. litų. Nors vadovo atlyginimas neatrodo labai įspūdingai, A.Žukauskas vairuoja naują prabangų „Mercedes-Benz“. Šaltinių teigimu, toks mersedesas gali kainuoti apie 200 tūkst. litų. Anot A.Žukausko, tokį automobilį jis užsitarnavo savo darbu.
„Jis yra mano asmeninis, tikrai ne tarnybinis. Aš visą gyvenimą dirbau tokiose pareigose, kad galiu sau leisti nusipirkti bet ką. Neturiu nei namo, nei akcijų, tik sovietmečiu gautą butą sename daugiabutyje. Mašiną įsigijau lizingo būdu ir nieko blogo čia nematau. Viską aš deklaravau, todėl esu ramus“, – paklausus, iš kur gavo pinigų prabangiam pirkiniui, atrėžė A.Žukauskas.
Susisiekimo ministerijos sekretorius ir dabartinis „Smiltynės perkėlos“ valdybos pirmininkas Arvydas Vaitkus tikino apie šį automobilį nieko nežinąs. „Reikės pasidomėti. Tam pinigų nebuvo skirta. Iš kur direktorius jį gavo, nežinau – gal draugas davė pasivažinėti“, – svarstė A.Vaitkus.
Kelti neringiškių neapsimoka
„Klaipėdai“ pradėjus domėtis valstybinės monopolinės įstaigos finansine padėtimi, A.Žukauskas pateikė ir daugiau priežasčių, kodėl bendrovės veikla nuostolinga. Jis pažymėjo, jog nepaisant to, kad pernai vasarą į Smiltynę buvo perkelta rekordiškai daug automobilių, įmonės keltai didžiąją metų dalį dirbo nuostolingai.
„Esame sudarę sutartį su Neringos savivaldybe, todėl keltas priverstas dirbti bet kokiu atveju. Būna, kad tesikelia vienas du automobiliai, bet niekam tai nerūpi, privalome dirbti, ir viskas. Vienas reisas mums atsieina apie 400 litų, tad, kad nedirbtume nuostolingai ne sezono metu, keltai turėtų plaukti kas valandą, o keliame kas 20 minučių. Paskaičiuokite, kokių nuostolių mes patiriame žiemą“, – siūlė A.Žukauskas. Tačiau, anot jo, kitos išeities nėra, nes to pageidauja Neringos gyventojai.
Neringos savivaldybės vicemeras Arūnas Burkšas pripažino, kad dėl neringiškių gerovės jau ne kartą yra tekę konfliktuoti su „Smiltynės perkėlos“ vadovais, tačiau šiuo metu bendradarbiavimas vyksta sklandžiai.
„Bendrovė su mumis visada derina keltų grafikus“, – minėjo A.Burkšas. Anot jo, keltų bilietų kainos poilsiautojams gal šiek tiek ir per didelės, tačiau jie, A.Burkšo teigimu, į Neringą važiuoja nedažnai, todėl retsykiais susimokėti už bilietą dar gali. Jis keltų bilietų kainas palygino su kainomis Norvegijoje, kur jos didesnės nei Lietuvoje. Tačiau pamiršo pridurti, kad Norvegijoje ne tik žmonių pragyvenimo lygis, bet ir atlyginimai yra vieni didžiausių visoje Europoje.
Estijoje įkainiai mažesni
Ūkiškumo pavyzdžiu nuostolingai dirbančiai „Smiltynės perkėlai“ galėtų būti kolegos iš Estijos.
Estijai priklauso dvi salos, su kuriomis gyventojai susisiekti gali tik keltais. Priešingai nei „Smiltynės perkėla“, kurios 97 proc. akcijų priklauso Susisiekimo ministerijai, Estijoje keltais plukdo privati kompanija „Saaremaa Laevakompanii“.
Kasmet šios bendrovės apyvarta siekia apie 42–46 mln. litų, o per metus aptarnaujama apie 1,5 mln. keleivių. Šiuo metu įmonė turi 12 keltų, kuriuose yra įrengti barai, restoranai ir nedidelės parduotuvės. Nuotolis nuo žemyne esančio Virtsu uosto, iš kurio keltai kas pusvalandį plaukia į Muhu saloje esantį Kuivatsu miestelį, yra septyni kilometrai. Iš Muhu salos didesnę Saremo salą keliautojai pasiekia tiltu.
Nors atstumas nuo žemyninės Estijos iki Muhu salos yra kelis kartus didesnis, nei keliantis iš Klaipėdos į Smiltynę, keltų bilietai Estijoje kainuoja perpus pigiau. Dėl to įmonė nuostolių nepatiria, priešingai – dirba pelningai.
Persikelti keltu į Estijai priklausančią Muhu salą lengvuoju automobiliu kainuoja apie 22, o iš Klaipėdos į Smiltynę – 40 litų.
Plaukti toliau – pigiau
Tačiau A.Žukauskas nelinkęs pripažinti, kad Lietuvoje, palyginti su Estija, keltų bilietai yra nepagrįstai brangūs. Jo teigimu, keltai Estijoje yra kur kas ekonomiškesni bei visiškai kitokių techninių savybių, todėl mažesni kaštai leidžia bilietus pardavinėti pigiau.
„Lyginti Estijos su Lietuva net neverta, ten yra visiškai kitokia situacija. Mūsų bilietų įkainius patvirtino Kainų komisija ir Susisiekimo ministerija, vadinasi, jie yra objektyvūs“, – bandė įtikinti A.Žukauskas. Taip pat pridūrė, kad Estijoje dirbama pelningiau, nes ten laivai gali plukdyti daugiau automobilių nei Lietuvos keltai, o ir degalų plaukiant ilgiau esą sunaudojama mažiau.
„Plaukiant toliau sunaudojama kur kas mažiau degalų, nes variklis įjungtas ilgesnį laiką, be to, ir dažnai švartuojantis krantinėje kuro sunaudojama daug. Taip pat mes užmirštame, kad į mūsų bilieto kainą įskaičiuotas plaukimas į abi puses, o Estijoje – tik į vieną“, – gynėsi A.Žukauskas.
Jis pažymėjo, kad žinant, kokia dabar šalyje yra infliacija ir kiek papildomai brango dyzelinas, bendrovė, norėdama dirbti pelningiau, bilietų kainas dar šiemet turėtų gerokai pakelti. Tačiau to daryti neketina.
