„Žvelgiant į objektyvius faktus, jeigu lygintume ikipandeminę situaciją su dabartine, vasarą mes turėsime iš visų Lietuvos oro uostų apie 100 skrydžių krypčių ir tai yra objektyviai daugiau negu prieš pandemiją. Kitaip tariant, turime panašią situaciją, ją šiek tiek geriname‟, – televizijos laidoje „DELFI Interviu“ kalbėjo M. Skuodis.
Anot jo, pernai per šalies oro uostus keliavo 5 mln. žmonių, šiemet tikimasi jau apie 6 mln. Tačiau problema ta, jog 80 proc. visų keleivių yra „jautrūs kainai‟.
„Ką tai reiškia? Jie renkasi pigesnį keliavimo būdą, pigiąsias avialinijas, kurios yra pirmiausia poilsinėms kryptims ir po to jau mūsų migrantų kryptims.
Ir tada turime 20 proc. keleivių segmentą, kurį galime vadinti verslo segmentu, kuris pasiryžęs mokėti šiek tiek daugiau. Ir kai Lietuvoje kalbame apie krypčių trūkumą, mes dažniausiai kalbame apie verslo segmentą‟, – aiškino ministras.
Tikisi supratimo iš Europos Komisijos
M. Skuodis patikino, jog deramasi su skirtingomis oro linijomis ir valstybė pasirengusi finansiškai prisidėti prie jų rizikos valdymo tam, kad krypčių atsirastų daugiau.
„Tikiuosi, kad situacija šiek tiek pasikeis, avialinijoms tiesiog reikia priimti sprendimus. O vien tik tas faktas, kad iš Vilniaus turėsime net keturių „Lufthansa‟ grupės avialinijų skrydžius, pasako daug, nes mes to nesame turėję‟, – teigia ministras.
„Pats ką tik skridau asmeniniais tikslais į Londoną su mūsų subsidijuojamu Londono Sičio skrydžiu. Žinote, kai tu atsisėdi į lėktuvą, patogų lėktuvą, bet aplinkui tave praktiškai niekas nesėdi ir lėktuvo užpildymas yra 30 proc., – iš akies, į vieną pusę ir tiek pat į kitą, – tai žinote, daug kas gali sakyti, kad mums reikia krypties, bet jeigu ja neskraido pakankamai žmonių, tai yra iššūkis‟, – sako ministras.
M. Skuodis sako, kad šalis gali būti nusiteikusi subsidijuoti skrydžius, tačiau tai gali kirstis su Europos Sąjungos (ES) politika, su Bendrijos valstybės pagalbos taisyklėmis, skirtomis išvengti dirbtinio konkurencinės aplinkos iškraipymo.
Netiki nacionalinių oro linijų perspektyva
Pasak jo, vis dėlto kalbėti apie nacionalines oro linijas nėra prasmės.
„Jeigu žiūrėtume į nacionalines linijas, „AirBaltic‟ finansavimas buvo labai didelis. Ir kiek žinau iš mano kolegos ministro, „AirBaltic‟ turės grąžinti paskolą. Mes pažiūrėsime, kaip pasiseks. Estija irgi eksperimentavo su savo nacionalinėmis avialinijomis, jų dabar nėra – skraido kažkur Skandinavijoje, ne Estijoje.
Sėkmingų nacionalinių avialinijų pavyzdžių, aš kalbu apie tas, kurios būtų neseniai įsteigtos ir veiktų, jų beveik nėra‟, – įsitikinęs ministras.
„Lietuvai, kad išspręstume situaciją, reikia kokių 10–15 krypčių į pagrindinius hub'us (aviacijos centrus, didelius oro uostus – red.), į kai ką turime, į kai ką – ne. Turime naują modelį, pažiūrėsime kaip seksis, šiek tiek reikia daugiau laiko, kad mes tą finansinį, teisinį modelį, kurį mums pasiūlė konsultantai, išbandytume‟, – aiškino jis.
Siūlo „uždaryti‟ temą dėl oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno
M. Skuodžio įsitikinimu, kalbėti apie naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno nėra jokios prasmės ar pagrindo. Anot jo, šis klausimas „yra ir turi būti uždarytas‟.
„Naujo oro uosto prielaida yra labai paprasta: turėtume uždaryti Vilniaus ir Kauno oro uostus. Ar įmanoma tai padaryti? Manau, politiškai neįmanoma, ekonomiškai neracionalu. Tai yra mano pocizija, vadovaujantis duomenimis, kuriuos turiu‟, – sako ministras M. Skuodis.
Jo teigimu, dabar Vilniaus oro uoste statomas terminalas dvigubai padidins šių oro vartų pajėgumą.
„Svarbiausia, mes galėsime pasiūlyti visiškai kitą keliavimo kokybę, naujausias technologijas, kai tau nereikia dalies daiktų iš lagamino išimti einant per patikras ir taip toliau. Ir turint naują terminalą, kuris jau kyla, pamatai jau statomi, mes galėsime pertvarkyti visą likusį‟, – sakė ministras.
„Likusiam – aš nenorėčiau matyti tokio fasado, koks yra dabar, čia mano asmeninė nuomonė. Tikiuosi, mes pakviesime geriausius architektus ir paveldo ekspertus, kad pasiūlytų tokį sprendimą, kad mūsų visas naujas oro uostas – ir naujasis terminalas, ir pertvarkytas senasis – galėtų būti integruotas taip, jog tas oro uostas atspindėtų Vilniaus, Lietuvos veidą, modernų veidą, o ne tas sovietmečio statulas, kurios ten dabar yra‟, – teigė susisiekimo ministras.
Naujasis terminalas esą turėtų būti prieinamas keleiviams 2025 metų pradžioje.
„Aš manau, jis atsiras greičiau, bet dar šiek tiek užtruks įdiegti technologijas. 2024 metų pabaiga, realiai, 2025 metų pradžia – matysime visiškai kitą patirtį‟, – sakė M. Skuodis.
Oro uostai kalba apie didelę tradicinių vežėjų pasiūlą
Sausio pabaigoje skelbta, kad, pavyzdžiui, oro bendrovė „Ryanair“ naikina dvi kryptis iš Vilniaus ir dar 11-oje retina skrydžių dažnumą. Taip bendrovė reaguoja į Vilnius oro uosto sprendimą pakelti kainas 28 proc. O Lietuvos oro uostų teigimu, oro uosto rinkliavos nebuvo keistos nuo 2018 metų.
M. Skuodis interviu „Delfi‟ ironizavo, kad oro bendrovėms mokesčius kelti galima, o oro uostams kažkodėl ne.
„Kai kurios aviakompanijos turi teisę didinti mokesčius, atsižvelgdamos į rinkos situaciją, bet valstybės valdomos įmonės lyg neturi tokios teisės, nors poreikiai plėsti infrastruktūrą yra lygiai tokie patys“, – sakė ministras.
Lietuvos oro uostai šią savaitę pranešė, kad Vokietijos kapitalo grupei „Lufthansa‟ priklausančios oro bendrovės skraidins keleivius keturiomis kryptimis.
„Matome, kad nuo šio aviacijos vasaros sezono pradžios kovo pabaigoje Vilniaus oro uoste turėsime kaip niekada plačią tradicinių vežėjų pasiūlą. „Lufthansa“ grupė yra stiprus senojo žemyno aviacijos rinkos dalyvis, kuris ne tik šiuo metu jau vykdo skrydžius, bet ir plės veiklą Lietuvoje“, – pranešime sako Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.
Tiesa, kaip jau pranešta, sunkesnis gali tapti susisiekimas su Londono Sičio oro uostu, apie kurį užsiminė ministras M. Skuodis. Šis skrydis daugiausiai orientuotas į verslo klientus, o pats oro uostas leidžia ypač patogiai pasiekti Londono centrą.
