Šis bendrasis planas, įmonės "Kauno Planas" direktoriaus Gedimino Šinkūno teigimu, pakoreguotas atsižvelgiant į gyventojų mažėjimo tendenciją - ankstesniajame plane numatytas žymus gyventojų daugėjimas ir didžiulė miesto plėtra. Dabar, plano rengėjų teigimu, siekiama, kad miestas plėstųsi ne kiekybiškai, o kokybiškai.
"Buvo galvojama apie tramvajų, metro linijas, intensyvią miesto plėtrą į prietrytines teritorijas. Dabar mūsų bendrojo plano sprendinius stipriai pakoregavo demografinės tendencijos: mes tai laikome vienu iš pačių pagrindinių rodiklių, į kurį turėtų atsižvelgti miesto plėtra", - pristatydamas koncepciją kalbėjo G.Šinkūnas, lygindamas planą su anksčiau buvusiuoju.
Vienas iš kokybinės plėtros aspektų - gyventojų tankio miesto teritorijoje didinimas. Tai, anot su transportu susijusią projekto dalį pristačiusio UAB "Urbanistika" susisiekimo inžinieriaus Mariaus Noreikos, padėtų užtikrinti veiksmingesnį susisiekimą viešuoju transportu, kas mažintų automobilių srautus ir kelionių išlaidas.
M.Noreika taip pat pristatė pasiūlymus dėl susisiekimo geležinkeliu ir vandeniu. Be pagrindiniu tikslu esančio "Rail Baltica", siūloma į bendrą sistemą sujungti Kauno ir Vilniaus oro uostus: Kaune tam reikėtų įrengti geležinkelio atkarpas, oro uostą jungiančias su Kauno ir Pravieniškių geležinkelio stotimis. Taip pat siūloma atgaivinti susisiekimą vidaus vandenimis, šiuo metu Kaune vykdomą tik pramogai. Tuo tarpu alternatyvių viešojo transporto priemonių, tokių kaip tramvajai, M.Noreikos teigimu, Kaune artimiausiu metu nereikės.
Kauno miesto urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, dauguma diskusijų, kilusių dėl bendrojo plano, yra susiję ne su koncepcija, o su kitu plano etapu - konkrečiais sprendiniais.
"Visi kaip vienas nori saugoti senamiestį. Visi kaip vienas nori, kad Senamiestis ir Naujamiestis nebūtų prakirstas gatvės, skirtos nuvažiavimui į Šilainius ir ta gatve važiuotų tik tie, kuriems reikia. Yra siūlomas tiltas Kėdainių gatvės trasoje, tačiau nuo to galbūt pasikeis Senamiesčio vaizdas", - architektų išsakytas pastabas vėliau BNS komentavo N.Valatkevičius.
Taip pat, jo teigimu, šiame plane itin didelis dėmesys skirtas paveldui - kaip atskira funkcinė zona išskirta Kauno tvirtovė.
Parengus bendrojo plano koncepciją, prasidės sprendinių derinimo etapas: pagal parengtą koncepciją bus detalizuojamos gatvių kategorijos, žemės naudojimo būdai. N.Valatkevičiaus teigimu, šiam etapui jau sulaukta šimtų prašymų pakeisti žemės naudojimo paskirtį.
Suderintas bendrasis planas turėtų būti patvirtintas 2013-aisiais metais ir įsigalioti dešimtmečiui.