Tokiu atveju vežimo tarifus galėtų nustatyti „Lietuvos geležinkeliai”, ir tarifų dydžius lemtų ne valstybinis reguliavimas, o keleivių vežimo rinka, tarpusavyje konkuruojant kelių ir geležinkelių transporto vežėjams.

Numatoma keisti ir papildyti Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, susijusias su teise įmonėms naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių transporto rinkos liberalizavimu ir reguliavimu, keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifų nustatymu ir kitais klausimais. Šiais pakeitimais bus užtikrintas 2007 m. Europos Parlamento priimto 3-ojo ES geležinkelių teisės aktų paketo nuostatų įgyvendinimas.

Vienas iš įmonėms svarbiausių pakeitimų – tai siūlymas įtvirtinti teisę įmonėms, nevykdančioms geležinkelių transporto ūkinės komercinės veiklos, bet vežančioms krovinius ir keleivius iš vienos paskirties vietos į kitą savo geležinkelių riedmenimis ir sąskaita, naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra.

Šiuo metu yra nemažai įmonių, kurios neteikia keleivių, bagažo ar krovinių vežimo už užmokestį paslaugų, tačiau išvažiuoja į viešąją geležinkelių infrastruktūrą (dažniausiai – geležinkelio stotis, kelynus, stoties privažiuojamuosius kelius ir pan.) nekomerciniais tikslais. Pagal dabartinį reglamentavimą tokios įmonės yra priverstos teikti prašymus licencijai gauti, nors tai prieštarauja nusistovėjusiai licencijavimo sampratai. Keičiant Geležinkelių transporto kodeksą siūloma suteikti teisę tokioms įmonėms naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra be licencijos, tačiau eismo saugos tikslais jos privalėtų atitikti reikalavimus, susijusius su saugos sertifikavimu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją