Pirminę sostinės metro įrengimo viziją buvo pasiūlę „Metro sąjūdžio“ įkūrėjai, o dabar to siekia ir statybininkų asociacija.
„Reikia, turbūt, ne tik nacionalinį stadioną, ne nacionalinę koncertų salę statyti apjungus visas pajėgas, bet, aš manau, kad reikėtų bent į vieną atšaką metro investuoti“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Dar maždaug prieš dešimtmetį „Metro sąjūdžio“ idėją palaikė ir buvę, esami ir net būsimi Lietuvos prezidentai, o tiek tada, tiek ir dabar sąjūdžio nariai aiškina, kad metro – sostinės gyventojų susisiekimo problemų sprendimas.
„Tai būtų lyg tam tikro kiekio transporto perkėlimas į visai kitą lygį, į kitą erdvę – po žeme. Tai jie kaip ir nesikirstų su antžeminiu transportu“, – pasakoja „Metro sąjūdžio“ atstovas Audrius Čepulis.
Vis dėlto, Vilniaus savivaldybės inžinieriai kol kas metro įrengimui sostinėje nemato prasmės, mat gyventojų nėra tiek daug, o ir esamiems esą užtenka tiek savų automobilių, tiek viešojo transporto.
„Mūsų mieste, deja, dar srautai viešojo transporto nėra tokie dideli, tačiau viešojo transporto irgi mes matome gerėjimą, lėtą augimą keleivių viešajame transporte. Tai reiškia, kad alternatyvų žmonės turi ir randa“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Anton Nikitin.
Diskusijas dėl metro jungties sostinėje sujudinę statybininkai metro poreikį argumentuoja ne tik žmonių patogumu, bet ir saugumu, esą tuomet atsirastų galimybę apsaugoti elektros, vandens išteklius po žeme ir kurti slėptuves žmonėms, jei šalyje kiltų neramumai.
„Vilniečiai turbūt nežino, kad Vilniuje yra spaudiminė kanalizacija ir jeigu toks karo atvejis kaip Ukrainoje, kaip Kyjive – tai čia Vilnius turėtų daug problemų su fekalijomis“, – aiškina Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.
Strategines problemas Vilniaus susisiekime įžvelgia ir karybos ekspertai, mat Ukrainoje antžeminės elektros ir kitų išteklių saugyklos buvo susprogdintos jau pirmomis karo dienomis, tad Lietuvai, esą, grėstų tas pats. Tiesa, ar Lietuva pasimokys iš Ukrainos klaidų – abejojama.
„Reikia pasižiūrėti, kiek pas mus yra inicijuota slėptuvių arba priedangų projektų, apart to, kad buvo pakabinti lipdukai ant mokyklų ir ant kitų statinių, kad tai yra slėptuvė“, – pasakoja Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.
Jo manymu, Lietuva neįrenginės tik slėpimuisi skirtų požeminių statinių, todėl bet koks po žeme planuojamas objektas turėtų būti mažiausiai dvigubos paskirties ir pritaikytas žmonių saugumo išsaugojimui.
Tačiau ilgus metus šią idėją siūlę „Metro sąjūdžio“ nariai abejoja, kad metro kada nors ims važinėti Vilniuje, esą valstybei ir savivaldybei pelningiau yra tiesti kelius.
„Transporto spūstys, stabdžių kaladėlės, benzinas – tai yra žmonių sveikata, tai yra žmonių ekonominis ir socialinis nuostolis, bet valstybė turi finansinę naudą. Mokesčiai mokami visi naudingi“, – teigia „Metro sąjūdžio“ atstovas A. Čepulis.
Vilniaus savivaldybė nesigina.
„Techniškai, viskas yra įmanoma. Viskas atsiremia, matyt, į kainą, pradedant statybų kaina ir baigiant išlaikymo kaina“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius A. Nikitin.
Į dvigubos paskirties metro jungties projektavimą statybininkų asociacija bando įtraukti ir politikus bei energetikos ir civilinės saugos įmones, tačiau nei „ESO“, nei „EPSO-G“, nei Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas metro bei su juo susijusio saugumo klausimo pakomentuoti nesutiko.
Visas reportažas per LNK:
