„Mes iš savo pusės ir Lenkija, savo dalį tikrai būsime pajėgus padaryti greičiau nei 2030 metai, kurie dabar yra projekto deadline (angl. galutinis terminas) naujai minimas. Nes pas mus daug projektų ir vyksta ir žemės perėmimų dalykai yra labai aiškūs. Lenkijos pusėje taip pat tas nusiteikimas yra. Latvijoje pradėjus statyti buvo baiminamasi, kad judės tik Lietuvos link, kur žinoma buvo estų interesas, kad judėtų link jų tuo pačiu metu, nes turi jungti visas tris šalis“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad operatyviniu lygmeniu bendradarbiavimas yra gerokai pagerėjęs, tik apmaudu, jog projektas biudžeto prasme atrodo visiškai kitaip.

„Manau, kad dabar galima daug užtikrinčiau sakyti, kad jo („Rail Balticos“ – ELTA) įgyvendinimas bus sklandesnis, negu iki šiol. Nes iki šiol tikrai buvo daug tokio nesusipratimo dėl įmonės, kuri Rygoje veikdama tikrai visko nepadaro. Ir dėl to, kad valstybės skirtingais greičiais bėga“, – sakė politikė.

„Bet mes savo dalį, tą ką Lietuva turi padaryti, vykdome pagal planą“, – akcentavo ji.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.

Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją