„Delfi“ anksčiau rašė, kad „VPH“ dirbantis nekilnojamojo turto vystytojas Jamesas G. Torpey baiminasi, kad dėl „Rail Baltica“ jo prie Vilniaus oro uosto vystomi projektai ne vieneriems metams gali būti užšaldyti.
„Jie siūlo nesijaudinti – po 7 metų galėsite statyti toje žemėje, kurią dabar paimsime iš jūsų. O taip, kaip malonu, labai jums ačiū“, – 2021 metų lapkritį išskirtiniame interviu „Delfi“ apmaudo neslėpė verslininkas.
Galutinis sprendimas po gegužės
Trečiadienį Ekonomikos komiteto posėdyje svarstytas klausimas dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigos ir perspektyvų, atliktų ir numatomų atlikti darbų. Jo metu komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius iškėlė klausimą dėl Vilniaus oro uosto link einančios vėžės.
„Ten gavome prašymą iš kanadiečių investuotojų grupės, kuri vysto tą rajoną. Jie iš tikro norėtų greitesnių sprendimų. Apie investicijas, kada vyksta karas – reikia kiekvieną investuotoją saugoti, kad greičiau jis investuotų.
Suprantu ir valstybės interesus, bet manau, kad galima ir operatyviau spręsti. Komiteto vardu prašau, kad tą kanadiečių investiciją ypač jautriai ir greitai išspręstumėte, nes vis tiek, mano manymu, nėra ten toks sudėtingas klausimas, nors gal klystu“, – sakė jis.
Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė atsakė, kad kiekvienam probleminiam klausimui ieškoma sprendinių, kurie nepakenktų ir technologijai, ir greičių ribojimams, būtų atliepti maksimaliai kiekvieno interesai.
„Dėl Vilniaus jungties pagrindinis prioritetas yra, kad „Rail Baltica“ privažiuotų civilizuotai iki pat oro uosto. Paskutinis susitikimas dar planuojamas kovo 16 dieną.
Yra pateikti pasiūlymai, kur patys investuotojai sako, kad yra pakankamai patrauklūs. Palikime tai dienai ekspertų susitikimui. Manau, yra sprendiniai, kurie tenkina abi puses, nepažeidžiant ir valstybės svarbiausio projekto intereso“, – nurodė ji.
Savo ruožtu posėdyje taip pat dalyvavęs Susisiekimo ministerijos plėtros ir tarptautinių ryšių departamento plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Vytautas Palevičius patikslino, kad viešas susirinkimas su visuomene numatytas gegužės mėnesį.
„Po gegužės bus priimti galutiniai sprendimai, bet atsakymus galime anksčiau pateikti“, – sakė jis.
Savo ruožtu „Ellex Valiūnas ir partneriai“ ekspertas A. Petkevičius sakė, kad norėtų kaip galima greitesnio ir racionalesnio sprendimo.
„Kuris ir valstybei būtų pigesnis – ką mes esame pasiūlę. Tuo pačiu ir rangovus, kad paragintumėte greičiau ir racionaliau dirbti, nes didžiausia bėda yra rangovų pusėje.
Kanados investuotojai labai jaudinasi šitame fronte, nebėga iš Lietuvos, o nusiteikę ir toliau investuoti, nors daug investuotojų šiandien Lietuvoje stabdo investicijas. Mūsų bendras noras, kad sprendimas būtų rastas. Dabar jau metus laiko diskutuojame“, – sakė jis.
Prašo įstatymo pakeitimo
Posėdyje taip pat dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis papasakojo, kad kalbant paprastai „Rail Baltica“ projektas šiandien atrodo taip: „Latviai stato vėžę į Lietuvos pusę, su Lenkijos ministru esame sutarę, kad jie stato į mūsų pusę. Viskas daroma taip, kad 2026–2027 metais turėtume jungtis“.
Jis dar nurodė, kad turint galvoje projekto kainą, statybos kaštai didėja, todėl laikomasi pozicijos, jog pirmiausia turi būti pastatyti bėgiai, o didelės ir gražios stotys bus pastatytos po to.
„Kalbant apie Kauno ir Latvijos sienos ruožą, strigimas yra su bendra mūsų trijų šalių įmone. Įmonė turi rimtų problemų valdyti kontraktus. Turime iššūkių su projektavimo veikla, kurią laimėjusi konkursus įmonė jau turėjo būti pabaigusi.
Šį dalyką reikia aiškiai pasakyti, darome viską, kad tai nestabdytų darbų. Kol kas atrodo, kad sprendimai yra, bet kaip bus ateityje, matysime. Turime tarp Baltijos šalių ministrų labai rimtų pokalbių. Nepaisant to, vis tiek darbai vyksta“, – sakė ministras.
Kalbėdamas apie ruožą Vilnius–Kaunas M. Skuodis priminė, kad jau yra paskelbta palankiausia vėžės alternatyva.
„Esame identifikavę penkias teritorijas, dėl kurių vyksta diskusijos tiek su verslu, tiek su gyventojais, kad maksimaliai atsižvelgtume į ten esančių subjektų poreikius. Artimiausiu metu priimsime sprendimus, dėsime tašką ir judėsime prie žemės paėmimo procedūrų, projektavimo. Tikslas šiemet pradėti su žemės paėmimo procedūromis.
Kalbant apie ruožą iki Kauno ir Lenkijos sienos, antradienį paskelbėme alternatyvas viešosioms konsultacijoms. Dabar matome vieną probleminę vietą, kur su visuomene ir Kazlų Rūdos savivaldybe reikės sutarti. Maždaug po mėnesio bus viešas aptarimas. Lygiai taip pat judėsime su žemės paėmimo procedūromis, projektavimu“, – sakė jis.
M. Skuodis pridūrė, kad Seimui yra pateikti svarbūs įstatymo pakeitimai, kad būtų galima žemės paėmimo procedūras ir projektavimą daryti paraleliai. „Tai nepaneigia saugiklių, bet leistų 2026 metais būti pabaigus viską“, – sakė jis.
Savo ruožtu L. Maskaliovienė dar pastebėjo, kad ministerija didelį dėmesį skirs Nacionalinės žemės tarnybos reformai.
„Ji gali turėti rizikų ypatingos valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo terminams. Turi būti atsargiai matuojamas kiekvienas žingsnis, mes esame sutarę dalyvauti kiekviename reformos etape, nes NŽT dabar aktyviai dalyvauja projektuose, ypač dėl žemės paėmimo, teritorijų planavimo procesų“, – nurodė ji.
