Kartu su 2020 metų valstybės biudžetu teiktu naujuoju įstatymu siekiama formuoti visuomenės įpročius renkantis transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršias transporto priemones, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai.
Už projekto priėmimą svarstyti balsavo 30 Seimo narių, prieš – 36, dar 34 susilaikė. Jis grąžintas tobulinti.
Prieš balsavimą „konservatorius“ Mykolas Majauskas ragino automobilių mokestį pasidėti į stalčių ir negąsdinti žmonių.
„Tai joks taršos mokestis. Jis, atvirkščiai – skatins taršą, nes laužas jau įvažiavęs į Lietuvą, tad žmonės suprasdami, kad parduoti tą laužą bus dar sunkiau, iš esmės droš jį, kol sudroš gamtą.
Mokestis taip pat didins socialinę atskirtį, nes jis nuguls ant žmonių, kurie turi mažiausias pajamas ir negali įsigyti automobilių, kurie teršia mažiau“, – kalbėjo jis.
K. Mažeika aiškino, kad, norint sustabdyti senų ir taršių automobilių patekimą į Lietuvą, šis žingsnis yra būtinas.
„Kitaip suksimės toje pačioje karuselėje ir neturėsime galimybės išeiti, o atėjus laikui visiems esamiems automobiliams reikės mokesčio“, – sakė ministras.
Projekte siūloma nuo 2020 metų sausio 1 dienos nustatyti automobilių taršos mokestį automobilių valdytojams, kai jie pirmą kartą registruojami Lietuvoje arba keičiama informacija apie jų savininką.
„Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Mokesčio dydžiai nustatomi pagal specialias formules, jos, kad skaitytojams būtų patogiau, yra suvestos į DELFI sukurtą skaičiuoklę.
Gautą dydį reikia susirasti pridedamoje lentelėje.
„Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016 metais pirmą kartą į rinką pateiktų transporto priemonių vidutinė CO2 vertė – 126 g/km, todėl siekiant, kad siūloma ekonominė priemonė prisidėtų prie naujai įsigyjamų automobilių taršos mažinimo, tikslinga taikyti CO2 apmokestinimo ribą dyzelinu varomoms transporto priemonėms 115 g/km CO2, o benzinu varomoms transporto priemonėms – 130 g/ km CO2 apmokestinimo ribą“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų 140 tūkst. eurų, o mokesčiui administruoti – kasmet po 80 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 29 mln. eurų kasmet.
