Kaip rašo portalas Klaipeda.diena.lt, kartu su Krymo pusiasaliu Rusijai atiteko Sevastopolio, Kerčės, Eupatorijos, Feodosijos ir Jaltos uostai.
"Šie uostai kol kas nevaidina didesnio krovos vaidmens, jie labiau skirti aptarnauti paties Krymo poreikiams. Prorusiškos jėgos neseniai įsteigė įmonę "Sevastopolio jūrų prekybos uostas". Iš kitos pusės, Jaltos ir Eupatorijos uostai turi didelį kruizinį potencialą", – teigiama Krymo prijungimo prie Rusijos apžvalginiame straipsnyje portale Portnews.ru.
Krymo uostų ateitį rusai piešia kaip ypač progresyvią nutiesus tiltą į Krymo pusiasalį. Netgi svarstomi variantai, kad ateityje Krymo pusiasalyje Kinijos kapitalas galėtų statyti giliavandenį uostą. Tokius norus valdant šį pusiasalį Ukrainai Kinijos verslininkai jau buvo pareiškę.
Krymas Rusijai būtų naudingas kaip jos laivyno karinės bazės plėtojimo zona. Dabar Rusijos karinės pajėgos pagal sutartį su Ukraina naudojasi uostu Sevastopolyje.
Tuo pat metu nesibaiminama teigti, kad svarbiau už nedidelius Krymo uostus Rusijai būtų prisijungti giliavandenius Ukrainos Juodosios jūros uostus su jau veikiančiais krovos terminalais.
Pirmiausia įvardinami Južnij (leistina gramzda – 14,5 metro), Iljičovsko (14 metrų) ir Odesos (12,5 metro) uostai.
Dabar šiuose uostuose kraunama apie 60 proc. visų Ukrainos krovinių.
