Jis pabrėžė, jog greitojo susisiekimo kūrimas nėra politika ir kad greitojo traukinio Maskva - Ryga paleidimas yra būtent ekonominis, o ne politinis projektas. I.Levitinas pažymėjo, kad geras pavyzdys tam - greitasis traukinys Sankt Peterburgas - Helsinkis, jam pradėjus važinėti gerokai padidėjo keleivių srautas šioje linijoje, nes šis traukinys patogus ir Rusijos, ir Suomijos keleiviams.
Jis pridūrė, jog krovinių pervežimai tarp Rusijos ir Latvijos yra geras pagrindas tolesnei plėtotei, ir dabar reikia mąstyti, kaip išplėtoti infrastruktūrą, kad būtų galima deramai aptarnauti didėjančius krovinių ir keleivių srautus.
Savo ruožtu dėl greitosios magistralės "Rail Baltica" tiesimo projekto Rusijos ministras sakė, kad jį reikia išnagrinėti. Taip pat reikia ištirti galimus krovinių ir keleivių srautus - ar jų bus ir ar šis projektas ekonomiškai naudingas. Jis pabrėžė, jog reikia žinoti, ar yra parengtas "Rail Baltica" ekonominis pagrindimas.
Ministras pabrėžė, kad keleivių pervežimas tarp Rusijos ir Latvijos turi didelę reikšmę, nes siekia pusę milijono žmonių per metus, pusė keleivių srauto tenka traukiniams, 130 tūkst. žmonių - autobusams ir 60 tūkst. - lėktuvams.
Pasak I.Levitino, reikia nuveikti dar daugiau, siekiant plėtoti pervežimus geležinkeliu, kad jie būtų saugūs ir greiti. Jis pripažino, kad dabar kliūtis kelyje į tai yra infrastruktūra, todėl reikia skatinti jos plėtotę.
Kaip jau pranešta, per Latvijos ekonomikos ministro Arčio Kamparo susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu 2010 metų gruodį buvo susitarta greitojo susisiekimo geležinkelį tarp Rygos ir Maskvos nutiesti iki 2018 metų, kai Rusijoje vyks Pasaulio futbolo čempionatas
Savo ruožtu Baltijos šalys pernai balandį pradėjo tirti galimybes nutiesti 1435 mm pločio vėžių geležinkelio liniją "Rail Baltica", kad būtų galima apskaičiuoti sąnaudas ir išsiaiškinti, kiek ji bus naudinga. Projekto tyrimui vadovauja tarptautinis komitetas, į kurį įeina Latvijos, Lietuvos ir Estijos atsakingų struktūrų atstovai.