Iš dalies taip įvyko dėl rusų, kurie anksčiau išleisdavo keturis kartus daugiau pinigų už vidutinį keleivį, o dabar apribojo savo išlaidas dėl nusilpusio rublio, remdamasis agentūra „Bloomberg“ skelbia „Interfax“.
Mažiau pinigų Europoje išleidžia ir ukrainiečiai bei kinai, kurie sudarė nemažą dalį pajamų iš prekybos neapmuitintomis prekėmis. Kinai anksčiau Europos oro uostų „Duty Free“ parduotuvėse palikdavo 5,4 karto daugiau pinigų negu statistinis keleivis.
Pajamos iš neapmuitintų prekių parduotuvių - stambiuose oro uostuose jos gali sudaryti net du trečdalius viso oro uosto pelno – 2014 metais pastebimai smuko dėl krizės Ukrainoje ir besivystančių šalių valiutų atžvilgiu sustiprėjus eurui, svarui bei Šveicarijos frankui.
„Mes savo kailiu juntame krizės pasekmes, - „Bloomberg“ sakė Hamburgo įmonės „Heinemann SE & Co“, turinčios 230 parduotuvių 61-ame pasaulio oro uoste tinklą, direktorius Rusijai ir NVS šalims Pieras Viarno. – Maskvoje fiksuojame ryškų keleivių išlaidų nuosmukį. Kijeve padėtis dar blogesnė – keleiviai, palyginus su praėjusiais metais, savo išlaidas sumažino 50 proc.“.
Anot „Bloomberg“, rusai dabar sėdi namie, o jeigu keliauja, tai kontroliuoja savo išlaidas dėl nusilpusio rublio, kurio vertė kovo 14 dieną, likus dviem dienoms iki oficialaus Krymo prijungimo prie Rusijos, nusmuko iki rekordinių žemumų – 51 rublio už eurą.
Ukrainos grivina nuo metų pradžios euro atžvilgiu nupigo 30 proc. Juanio vertė gegužės pradžioje pasiekė žemiausią ribą per 2,5 metų – 8,72 juanio už eurą.
„Rosturizm“ duomenimis, sausio – kovo mėnesiais užsienyje pabuvojo 3,18 mln. rusų turistų - 4 proc. mažiau negu pirmajame 2013 metų ketvirtyje.
