Milžiniškas, beveik 230 m ilgio, laivas pajėgtų transportuoti ir 91 tūkst. t, tačiau jo galimybes riboja Klaipėdos uosto techniniai parametrai.
Vaizdžiai kalbant, kiekis, kurį vienu metu iš Lietuvos išplukdė laivas, prilygsta 1100 geležinkelio grūdvežių, o tai sudarytų 16 km ilgio sąstatą. Jūrų krovinių kompanijos „Bega“ komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad dar ne taip seniai iš Lietuvos uostamiesčio išplaukdavo tik gerokai lengvesni grūdų kroviniai, mat didelės grimzlės laivams gyliai prie krantinių buvo per maži.
„Ankstesniais metais į laivą galėdavo pakrauti iki 45 tūkst. t grūdų, tad tokio tipo laivas iš Klaipėdos būtų išvykęs pustuštis. Kur nors pakeliui, pavyzdžiui, Rygos uoste, jam tektų papildyti krovinį, kad transportavimas į tolimą šalį nebūtų nuostolingas. Laivui „Piera“ kitur užsukti nebereikės. Nors iki visiškai pilnų triumų šiek tiek dar trūksta, krovinys keliaus tiesiai į Iraną. Problema, kodėl laivai negali išgabenti dar sunkesnių krovinių, yra gyliai prie krantinių. Dėl naujų infrastruktūros ir gylio parametrų prie mūsų kompanijos krantinių uosto kapitono įsakymu šiemet buvo patvirtintos didesnės maksimalios laivų grimzlės. Štai prie 67a krantinės, kur ir buvo prisišvartavęs grūdus paėmęs laivas, dabar leidžiama priplaukti 13 m grimzlės laivui“, - sakė „Begos“ atstovas.
Laivas „Piera“ į Klaipėdą atplaukė prieš savaitę, paskutinės tonos grūdų į laivą pakrautos antradienį popiet. Atmetus porą lietingų dienų, kai krovos darbai negalėjo būti vykdomi, visas krovinys į laivą perkeltas maždaug per keturias paras.
„Praėjusiais metais „Bega“ pradėjo eksploatuoti universalų žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalą. Jo ypatumas tas, kad vienas laivas gali būti pakraunamas, o kitas tuo pačiu metu iškraunamas. Grūdai į terminalą atvežami traukinio vagonais arba sunkvežimiais, terminalo talpa – 160 tūkst. kub. m. Krovinys iš terminalo į laivą ir atvirkščiai transportuojamas dviejų krypčių dengtomis juostinėmis transporterių galerijomis“, - universalaus terminalo charakteristikas aiškino G. Gudavičius.
Vertinama, kad Lietuvoje per metus užauginama 4 mln. t ar kiek daugiau grūdų, pusė jų skirta sunaudoti šalyje, o kita dalis parduodama užsieniečiams.
„Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta daugiau nei vienas milijonas tonų grūdų. Daugiausia lietuviško derliaus išplukdoma į Iraną ir Šiaurės Afriką. Klaipėdos uoste grūdus krauna penkios kompanijos: „Bega“, KLASCO, „Malkų įlankos terminalas“, „Vakarų krova“ ir „Klaipėdos konteinerių terminalas““, - „Ūkininko patarėją“ informavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Skabickaitė.
Kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio teigimu, naujas krovinio svorio rekordas yra didelis pasiekimas ir Klaipėdos uostui, ir krovinių siuntėjams, kuriems svarbu optimizuoti krovinio gabenimo išlaidas. Kita vertus, „Begos“ terminalo galimybės leistų pakrauti dar didesnį grūdų kiekį. Šiuo metu kompanijos talpyklose vien tik kviečių sukaupta 120 tūkst. t, o maksimali laivo „Piera“ talpa – apie 91 tūkst. t, tačiau tam, kad jis būtų tiek pakrautas, reikia maksimalios 14,4 m grimzlės.
Lankantis krantinėje, kur tebebuvo prisišvartavęs laivas, vyko paskutiniai pakrovimo darbai. Iš septynių triumų du tebebuvo atidengti, vienas, tiesa, jau pripildytas, o kitas pustuštis, į jį dar rengėsi pilti grūdus. Likusieji pakrauti triumai buvo sandariai uždaryti. Trečiadienį didžiausias grūdų krovinys iš Klaipėdos jūrų uosto pasuko vandenyno link.
