Baltijos šalių europinei geležinkelio vėžei „Rail Baltica“ kitoje finansinėje perspektyvoje ir toliau turėtų būti skiriama 85 proc. Europos Sąjungos paramos. Tai pareiškė „Rail Baltica“ koordinatorė Europos Komisijoje Catherine'a Trautmann.
„Jei komisijos pasiūlymas bus patvirtintas artimiausiose Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento derybose, pagrindinė tarptautinė Šiaurės-Baltijos jūrų koridoriaus jungtis, „Rail Baltica” projektas, galės būti tęsiamas pasitelkiant didžiausią įmanomą ES paramą (iki 85 proc.)“, - išplatintame pranešime teigia C. Trautmann.
Anot jos, „pažengę projektai turės galimybę pretenduoti dėl finansavimo nepatenkančio į nacionalinių biudžetų paketų ribas. Papildomo finansavimo galima tikėtis ir iš kariniam judumui skirtų šaltinių“.
Ketvirtadienį „RB Rail” finansų direktorius Ignas Degutis išplatintame komentare teigė, kad finansavimas turėtų būti pakankamas, jog projektas būtų įgyvendintas.
„RB Rail“ remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl Infrastruktūros tinklų priemonės kitai - 2021-2027 m. - finansinei perspektyvai, kuri numato išaugusias tokių tarptautinių transporto projektų kaip „Rail Baltica“ finansavimo galimybes. Tai leidžia mums, projekto įgyvendintojams, neabejoti, kad turėsime pakankamą finansavimą iš Europos Komisijos, kuris leis užbaigti projektą laiku. Tuo pačiu metu suprantame tenkančią atsakomybę parodyti projekto pažangą visose trijose Baltijos šalyse“, - komentare teigia I. Degutis.
Tačiau Susisiekimo ministerija teigia, kad Europos Komisijos siūlymas nėra pakankamai ambicingas. Ministras Rokas Masiulis teigė, kad laukia sudėtingos derybos dėl geležinkelio jungties nuo Kauno iki Vilniaus.
„Laukia sudėtingos diskusijos dėl europinės vėžės linijos į Vilnių finansavimo. Su Latvijos ir Estijos partneriais esame sutarę, kad ši jungtis yra projekto „Rail Baltica“ sudėtinė dalis. Tai reiškia, kad ji turi būti finansuojama iš to paties instrumento ir tokiu pat finansavimo intensyvumu, kaip ir visas projektas. Itin svarbu išlaikyti 85 proc. finansavimo lygį europinėmis lėšomis. Komisijos pasiūlyme yra aiškios sąlygos „Rail Baltica“ finansavimui suteikti prioritetą, ir mes derybose sieksime jas išlaikyti bei tobulinti“, - trečiadienį išplatintame pranešime sakė R. Masiulis.
Pasak ministro, skaičiavimai rodo, kad ES turi skirti apie 1,8 mlrd. eurų dotaciją vien „Rail Baltica“ projektui užbaigti Lietuvoje.
Vis dėlto, Lietuvos vertinimu, Europos Komisijos pasiūlymą reikės tobulinti, nes Sanglaudos fondo taisyklių ir EITP taisyklių analizė rodo, kad su pasiūlytu ES paramos intensyvumo lygiu, bei pasiūlytos ES paramos biudžeto kiekiu „Rail Baltica“ projekto finansavimas nėra visiškai užtikrinamas.
Europos Komisija siūlo ES transporto infrastruktūros plėtrai skirti daugiau kaip 30 mlrd. eurų, iš kurių 11,3 mlrd. eurų bus skirta projektams Sanglaudos šalyse įgyvendinti.
