Įvykiai Ukrainoje sukėlė daug diskusijų Lietuvoje dėl galimo Rusijos ekonominio atkirčio. Viena iš galimo spaudimo priemonių – rusiškų krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Viešojoje erdvėje pasirodė žinių, esą Rusija nurodė kai kuriems Vakarų tiekėjams nebevežti krovinių per Klaipėdos uostą.
Rokas Kasperavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

„KPMG Baltics“ naujausia Baltijos šalių uostų konkurencingumo studija parodė, kad kol kas didžiausiems Estijos (Talino), Latvijos (Rygos, Ventspilio, Liepojos) ir Lietuvos (Klaipėdos) uostams pavyksta sėkmingai konkuruoti dėl krovinių iš Rytų. Trijų Baltijos šalių jūrų uostai išlaiko 42 proc. rytinės Baltijos jūros pakrantės regiono krovinių rinkos dalį.

Klaipėda mažiau priklausoma

Rusijos įtaka Klaipėdos uostui yra sąlyginai mažesnė nei Latvijos ir Estijos uostams. Tai lemia tiek nusistovėjusios prekybos tradicijos, tiek geografinė padėtis. Latvija ir Estija turi tiesiogines sienas su žemynine Rusija, iš kur keliauja didžiausi krovinių srautai.

Pagal krovinių grupes Rusija stengiasi maksimaliai išnaudoti prie Baltijos jūros esančius savo Primorsko ir Ust Lugos uostus, ypač gabendama naftos produktus. Dėl geografinės padėties ir veikiančios žemės infrastruktūros dalis naftos produktų kraunama Taline ir Ventspilyje, tuo tarpu Klaipėdos uostą jie pasiekia tik jūra.

Vertinant anglies krovą, beveik visas Rusijos srautas, keliaujantis ne per savus uostus, atitenka Ventspiliui ir būtent Latvija yra labiausiai priklausoma nuo Rusijos pagal šią krovinių grupę. Pasikeitimai miškininkystės produktų ir metalų krovinių sraute iš Rusijos pusės taip pat neturėtų turėti didelės įtakos Klaipėdos uostui, nes šių krovinių apimtys nėra didelės.

Situacija labiau pasikeičia vertinant konteinerių ir „Ro-Ro“ tipo krovinių krovą – Klaipėda užima pirmaujančias pozicijas lyginant su Latvijos ir Estijos uostais.

Kiek džiugina, kad konteinerių srautas į Klaipėdą yra labiau diversifikuotas ir Klaipėdos uoste konteinerių dalis iš Rusijos yra mažesnė nei Rygoje ar Taline. Tačiau reikia pabrėžti, kad diversifikacija yra sąlyginė – daug konteinerinių krovinių Klaipėdoje kraunama iš NVS šalių, kurioms didelę įtaką daro ta pati Rusija.

Pagal trąšų krovą Klaipėdos uostas yra absoliutus regiono lyderis. Bendroje Klaipėdos uosto krovoje trąšos sudaro apie 30 proc. Tačiau Rusija pastaraisiais metais vis didesnį šių krovinių srautą kreipia per Sankt Peterburgo uostą.

Pasekmės gali būti skaudžios

Įvertinant tiek ekonominius, tiek politinius veiksnius, galima teigti, kad krovinių srauto iš Rusijos sumažėjimas ar nutrūkimas yra įmanomas. Yra vertinimų, kad visiškai nutraukus krovinių srautą iš Rusijos Klaipėdos uostui tai kainuotų iki 100 mln. litų per metus. Bet mes nežinome, kokią įtaką Rusija gali daryti kitų valstybių krovinių srautams. Lygiai taip pat negalime pasakyti, kaip greit Klaipėda gebėtų persiorientuoti ir sušvelninti galimas neigiamas Rusijos veiksmų pasekmes.

„KPMG Baltics“ studija parodė, kad uosto veiklą lemia daug priežasčių – pradedant palankia geografine aplinka, uosto infrastruktūros būkle, atviromis valstybių sienomis ir baigiant geležinkelio infrastruktūra, mokestine aplinka.

Taigi, siekiant sumažinti politines rizikas, Baltijos šalių uostai, tarp jų ir Klaipėdos uostas, privalo investuoti į infrastruktūrą, didinti savo patrauklumą ir stengtis diversifikuoti krovinių struktūrą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pastaruoju metu Lietuvos oro uostuose mažėjo keleivių (6)

Į Lietuvos oro uostus trečiąjį šių metų ketvirtį atvyko ir išvyko 1,3 mln. keleivių - 5,1...

Lenkija statys Baltijos kanalą, kad aplenktų Rusiją (23)

Lenkija paskelbė planuojanti iškasti kanalą per Aistmarių neriją, kad laivai galėtų...

M. Bartuška: geležinkelio ruožo atstatymas atsieis apie 20 mln. eurų (72)

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, kad atstatyti geležinkelio ruožą iš...

Autobusas į miestą važiuoja 3 dienas per savaitę: dirbtų, bet pėsčiomis nevaikščios (48)

Ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenantiems žmonėms nusigauti iki rajonų centrų tampa vis...

„Wizz Air“ kreipiasi dėl JK licencijos iki „Brexit“

Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ trečiadienį paskelbė pateikusi paraišką...

Top naujienos

Dingusio baikerio artimieji imasi šukuoti Trakų apylinkes: ieškoma bent drabužių nuolat atnaujinama  (188)

Baikerio Aivaro Kilkaus artimieji imasi šukuoti Trakų rajono apylinkes, kur gyvena asmuo, įtariamas...

Papildomi milijonai, kuriuos galėtų gauti Lietuva: pavyzdį siūlo imti iš Švedijos (1)

Pastaruoju metu susirūpinta, kodėl valstybės valdomos įmonės neduoda šaliai grąžos, kurią...

Vilniaus apskrities policijos viršininkas: dar tikime, kad gyvas (48)

Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate penktadienio popietę surengtoje spaudos...

Laukiama NT burbulo sprogimo (9)

Švedijos statybų sektorius perėjo nuo grandiozinių planų ir užmojų statyti iki realių darbų....

Drabužiais prekiaujantis tinklas H&M pakliuvo į skandalą papildyta H&M komentaru (42)

Švedijos drabužių gamintojas ir parduotuvių tinklas „Hennes&Mauritz“ savo reklamose daug...

Šiąnakt dangų nušvies meteorų lietus (1)

Pakėlę akis į dangų šią ir kitą naktį gali stebėti nuostabų reginį – orionidų lietų.

Paviešinta nauja „Buk“ nuotrauka: abejonių nebekyla (124)

Ekspertinė-žurnalistinė grupė „Bellingcat“ mano, kad naujoji „ Buk “ sistemos nuotrauka,...

Reitingai: smuko D. Grybauskaitės populiarumas, valstiečiai su konservatoriais žengia greta (92)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumas rugsėjo mėnesį šiek tiek smuko, o tarp...

„Sezoninės virtuvės“ receptai su moliūgais: išbandykite gardžiausią rudenišką varškės apkepą (1)

Moliūgai – nuostabiai universalios daržovės, tinkančios ne tik sriuboms virti ar...

Jungtinėje Karalystėje patariama ruoštis blogiausiam (50)

Buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės kabineto narys ragina šalies verslą jau dabar pradėti...