„Mes už tai, kad, pavyzdžiui, išvažiavimas į Ukmergę būtų sutvarkytas visas, o ne viena atkarpa – kad vieną sankryžą pravažiavę neatsidurtume kamštyje kitoje už pusės kilometro. Sutvarkome vieną kryptį ir ją pamirštame 15 metų, tada einame kita kryptimi“, – sakė S.Bublys.
Jo teigimu, kai kurie objektai Vilniuje iš viso pamiršti, pavyzdžiui, vakarinis miesto apvažiavimas. „Aš apie jį jokių savivaldybės nuomonių negirdžiu daugiau nei metai“, – sakė specialistas.
Jis teigia, kad Vilnius palyginti su kitomis Europos sostinėmis yra „mikroskopinis“ ir didelių kamščių mieste būti neturėtų. „Neturėtų būti tokių kamščių, kita vertus, galima įgyvendinti kompleksinį eismo reguliavimą, statyti sankryžas, jungtis, derinti šviesoforų veiklą“, – siūlė S.Bublys.
Aplinkkelio idėjai – 25 metai
„Vilniuje visa susisiekimo infrastruktūra buvo numatyta dar 1980 metų bendrajame plane, praėjo 25 metai, o neįgyvendintas nė vienas apvažiavimas, Senamiesčio aplinkkelis dar nefunkcionuoja, yra tik baigiamas, įsivaizduokite, kaip mes atsilikome“, – DELFI sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros vedėja prof. dr. Marija Burinskienė.
Anot jos, per šį laiką automobilių skaičius tūkstančiui gyventojų išaugo nuo 100 iki daugiau nei 430.
„Aš netgi studentams aiškinu, kad jei vamzdynus vedžioji, tai jie turi būti visi sujungti iki galo, o pas mus transporte galima padaryti vieną atkarpą, o paskui jau kaip nors pravažiuos“, – aiškino M. Burinskienė.
Ji pripažįsta, kad nėra būdo, kuris padėtų visiškai išvengti automobilių kamščių mieste. Tačiau, specialistės manymu, būtina įgyvendinti „žalios bangos“ principą – nustatytu greičiu važiuojant pagrindine kryptimi visose sankryžose turėtų degti žalia šviesa.
„Negalima sureguliuoti taip, kad vieną sankryžą pravažiavai, o antroje vėl stovi“, – esamą tvarką kritikavo Miestų statybos katedros vedėja.
Ji mano, kad labiausiai miestui trūksta strategijos įgyvendinimo, nes automobilių skaičius šalyje sparčiai auga.
Miestas atlieka tiek, kiek gali
Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus vedėjas Juozas Gedvilas DELFI sakė, kad visiškam kompleksiškumui įgyvendinti reikia turėti lėšų – „Europos Sąjungos fondai jų skiria tik tam tikriems objektams, o miesto Savivaldybė iš daugelio teikiamų ne visus palaimina“.
„Miestas kiek gali, tiek atlieka ir daug kur darbų darome. Pavyzdžiui, vienu metu padaryti, kad Geležinio Vilko gatvė būtų dviejų lygių yra neįmanoma dėl darbų apimčių“,– aiškino J. Gedvilas.
Jis taip pat teigia, kad vienu metu viską sutvarkyti fiziškai neįmanoma, be to, tada miestas būtų visiškai paralyžiuotas. „Dabar stengiamės, kad būtų kuo mažiau uždarymų, tačiau ir tai mieste jaučiasi“, – sakė J. Gedvilas.
Kitąmet tikimasi pradėti įgyvendinti automatizuotą šviesoforų valdymą, o „žalia banga“, anot jo, Vilniuje yra nuo Goštauto gatvės iki Vilniaus traukinių stoties.
Šiuo metu Vilniuje tiesiamas Senamiesčio pietinis apvažiavimas, Vilniaus pietinis aplinkkelis, statoma Konstitucijos prospekto jungtis iki Ukmergės gatvės, vyksta Žaliojo tilto remontas, Santariškių gatvės statyba, Plytinės gatvės rekonstrukcija, Kalvarijų gatvės iki Žvalgų gatvės išplatinimas, Ukmergės-Ateities-Laisvės sankryžos rekonstrukcija Eišiškių plento rekonstrukcija, Pilaitės prospekto statyba, Gedimino prospekto III eilės rekonstrukcija.
Spalį turėtų prasidėti Dariaus ir Girėno viaduko su prieigomis rekonstrukcija, Geležinio Vilko gatvės iki Molėtų plento statyba.
Visiems šiems objektams iš miesto biudžeto, Europos Sąjungos fondų, Kelių priežiūros ir plėtros programos ir kitų šaltinių šiemet planuojama skirti per 200 milijonų litų.
