aA
3 min. – per tiek laiko Seimas priėmė nuo metų pradžios įsigaliojusias įstatymo pataisas, dėl kurių Lietuvoje greitai gali nelikti taksi paslaugų. Nuogąstaujama, kad pataisos keleivių pervežimo verslą padarys nekontroliuojamu, dėl jų kentės klientai ir dalis įmonių, o valstybė neteks pajamų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas skaičiuoja, kad iš 2,5 tūkst. taksi vairuotojų 1 tūkst. jau perėjo prie naujos veiklos formos ir dirba vykdydami individualią veiklą.

Praėjusių metų rugsėjo 27 d. ankstesnės kadencijos Seimas viename iš paskutinių posėdžių kone vienbalsiai priėmė kai kurias Kelių transporto kodekso pataisas.

Jomis įteisinta nauja sąvoka – keleivių vežimo organizatorius. Jis apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, organizuojantis keleivių vežimą ar sudarantis technines ir organizacines sąlygas vežėjui ir keleiviui susitarti dėl vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu paslaugų.

Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu – vežimo paslauga, atlygintinai teikiama lengvuoju automobiliu pagal sudarytą sutartį arba dėl kurios vežėjas su keleiviu susitaria tarpininkaujant keleivių vežimo organizatoriui.

Kai keleivių vežimo sutartis sudaroma telekomunikacijų galiniais įrenginiais (pvz., telefono programėle), duomenis apie susitarimą dėl keleivių vežimo už atlygį sąlygų nustatyta tvarka vežėjas ar jo pavedimu keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti kelių transporto kontrolės institucijoms.

Paprastai tariant, įsigaliojus kodekso pataisoms telefono programėlių valdytojai tapo keleivių vežimo organizatoriais, o jomis iškviečiami vairuotojai – vežėjais. Paslaugas jie gali teikti teisėtai valdomais automobiliais, atitinkančiais bendruosius reikalavimus ir savivaldybei pateikę deklaraciją apie ketinimą vykdyti tokią veiklą.

Įsivyravo chaosas, taksi išnyks

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas kritiškai vertino naujoves. Jo teigimu, pakeitus kodeksą, Susisiekimo ministerija iki Naujųjų turėjo patvirtinti taisykles, kurios aiškiai reglamentuotų vežimo už atlygį paslaugas.

Prognozė: taksi automobiliai Lietuvoje išnyks jau artimiausiu metu
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tačiau nebuvo paruoštos jokios taisyklės. Vienintelis punktas, ką jie įrašė, kad ši veikla turi būti užregistruota savivaldybėje, tuo viskas ir pasibaigė. Absoliučiai jokių reikalavimų nei automobiliui, nei vairuotojui, nei kažkam“, – svarstė pašnekovas.

Anot jo, vežimo už atlygį paslaugas galės teikti bet kas, bet kokiais automobiliais, dėl to nenumatyta jokia rizikos prevencija ar atsakomybė. Paklaustas, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, asociacijos vadovas kalbėjo:

„Pavyzdžiui, nustatyti paties automobilio identifikaciją taip kaip taksi mašinoms, kad matytųsi geltoni numeriai su T raide. Tai veiksminga priemonė kovojant prieš „nelegalus“ – iš karto matosi, kur tikra, kur netikra. O dabar vežantiems už atlygį nenumatyti jokie reikalavimai mašinos apipavidalinimui. Taigi kontroliuoti praktiškai neįmanoma. Ta mašina niekuo neišsiskiria iš automobilių srauto.

Rašėme pasiūlymus, bet niekas į nieką nereagavo. Jokios diskusijos, nieko. Štai koks paradoksas. Dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo kilo toks triukšmas, bet vežimo paslauga naudojasi daug daugiau žmonių nei pagalbiniu apvaisinimu. Ten greitai sukruto, pataisė. Čia absoliučiai niekas nieko nedarė ir visiškas chaosas“.

Reikalingas aiškesnis reguliavimas

Anot pašnekovo, norint išvengti chaoso būtinos aiškios detalios taisyklės ir reikalavimai tokių paslaugų teikimui. Jo teigimu, dabar dar ir kiti dalykai stipriai kertasi su galiojančiais įstatymais.

„Tarkime, visi taksi matavimai, taksometras ar dar kažkas, turi būti metrologiškai patikrinta. Matuojame atstumą ir už tai imame atlygį.

Atsiradus „programėlėms“, jomis žaidžia kas kaip nori. Sakykime, taksi taisyklėse numatyta, kad vienu metu taksometras negali skaičiuoti ir prastovos, ir kilometražo. Jeigu sustoji, ratai nesisuka, skaičiuoja prastovą, jei važiuoji, skaičiuoja kilometražą.

Dabar atsirado visokių keleivių klaidinimo variacijų. Sako, kad veža po 40 ct ir kažkiek centų, o papildomai ima už kiekvieną kelionės minutę. Tokių dalykų negali būti iš principo. Kai paslauga vienoda – vežimas iš taško A į tašką B, jos apmokestinimo tvarka turėtų būti panaši.

Kitą dalyką pastebėjau per šventes. Jeigu paklausa padidėja, tarkime, eilėje atsiranda 10 laukiančių klientų, tai tarifas iškart pakeliamas 20–30 proc.

Per naujus jis pakilo iki 5 Eur už kilometrą. Taksi yra reglamentuota: šventinis, dieninis, naktinis, miesto, užmiesčio tarifas. Jei atsiranda gatvėje spūstis ar šiandien šalta, blogas oras – na, negalima taip daryti“, – komentavo R. Kriukovas ir pridūrė, kad tokia „anarchija“ naudojasi visi.

Paklaustas, ar nebus taip, kad taksi paslaugos ilgainiui išnyks, o liks tik vežimo už atlygį paslaugos, jis sakė: „Aš manau, kad taip ir bus artimiausiu metu. Vėlgi, kam laikytis kažkokių taisyklių, jeigu galima dirbti iš viso kaip nori?“.

Į pastabas neatsižvelgė Seimas?

Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas teigė, kad priimant pataisas nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos ministerijos pasiūlymus, o taisyklėmis esą negalima nustatyti daugiau nei yra nustatyta įstatyme.

Gražvydas Jakubauskas
Gražvydas Jakubauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

Pvz., buvo siūlyta aiškiai atskirti vežimą už atlygį nuo vežimo taksi; įtvirtinti licencijuojamos veiklos sąlygas, taip pat numatyti, kad keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas galėtų teikti tik nustatyta tvarka apipavidalintais automobiliais ir kt.

„Pažymėtina, kad ne į visus siūlymus Seimas atsižvelgė. T.y. nepakeistos nuostatos, susijusios su taksi veikla, nenumatytas apipavidalinimas automobiliams teikiantiems vežimo paslaugas už atlygį bei sutarties apie vežimą kopijos perdavimo. Šiuo metu ministerija rengia naujus Kelių transporto kodekso pakeitimus“, – komentavo jis ir pabrėžė, kad naujomis pataisomis bus siekiama suvienodinti veiklos sąlygas taksi ir vežimo už atlygį paslaugų teikėjams.

Direktoriaus teigimu, visi ūkinę komercinę veiklą ribojantys reikalavimai turi būti įtvirtinti įstatymais, o ministras, atsižvelgdamas į suteiktus įgaliojimus, taisyklėse gali nustatyti tik tiek, kiek leidžia įstatymas: „Kadangi įstatyme nenumatyta, jog lengvieji automobiliai, kuriais vežami keleiviais už atlygį, turi būti apipavidalinti (pažymėti), tokio reikalavimo šiose taisyklėse ir negalėjo atsirasti“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad lengvajam automobiliui, kuriuo vykdoma komercinė veikla, turi būti atliekama privalomoji techninė apžiūra: automobiliams iki 5 metų – kas 12 mėn.; senesniems nei 5 metai automobiliams – kas 6 mėn.

Toks reikalavimas esą yra taikomas tiek taksi automobiliams, tiek ir lengviesiems automobiliams, kuriais vežami keleiviai už atlyginimą.

„Nemanome, kad taksi paslaugos galėtų išnykti. Takoskyra, kuri yra šiuo metu tarp dviejų transporto rūšių, leidžia manyti, kad taksi paslaugomis naudosis tie, kurie nori: spontaniškai naudotis paslaugomis (nereikia išankstinio užsakymo); pasiekti kelionės tašką greičiau (taksi gali naudotis viešojo transporto juosta; paprastumo naudojantis paslaugomis (žymėti automobiliai, taksi numeriai, taksometro parodymai)“, – komentavo direktorius.

Negalės patikrinti automobilių

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas kritiškai vertina nuo metų pradžios įsigaliojusias Kelių transporto kodekso pataisas.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Naujas reguliavimas kelia daug problemų. Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu yra iš esmės tas pats, kas ir taksi paslaugos. Taigi, turime tą pačią paslaugos rūšį, tačiau jos reguliavimas skiriasi.

Taksi paslaugoms nustatyti aiškūs standartai, taip pat savivaldybių įgaliojimai, kaip ką tikrinti ir kt. Vežėjams už atlygį tokių reikalavimų nėra – jie nežymėti (pvz., neturi geltonų numerių), bet kokio automobilio kontrolieriai stabdyti negali, tad kontrolė tampa abejotinu reikalu“, – DELFI sakė G. Paluckas.

Jo įsitikinimu, kadangi paslaugos yra tokios pačios, jos turi būti ir reguliuojamos panašiai.

„Kai viena rūšis stipriai reguliuojama, o kita praktiškai nereguliuojama, tai tik laiko klausimas, kada taksi paslaugos išnyks. Vežimo už atlygį paslaugoms nebus taikomas viešosios paslaugos kriterijus, taigi, kilus ginčams jie bus sprendžiami civilinio proceso tvarka“, – aiškino politikas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Vaida Rukienė paaiškino, kad jos atstovaujama institucija dėl kodekso naujovių papildomų tikrinimų neplanuoja.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovas Darius Buta informavo, kad gyventojai, norintys vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, turi įregistruoti VMI individualią veiklą pagal pažymą.

„Taip pat minėtame pakeitime numatyta, jog keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas teikiantys vežėjai VMI nustatyta tvarka ir mokesčių įstatymuose nustatytais terminais privalo teikti informaciją apie iš minėtos veiklos gaunamas pajamas arba pavesti šią informaciją VMI vežėjo vardu teikti keleivių vežimo organizatoriui, su kuriuo vežėjas yra sudaręs sutartį.

Šiuo metu VMI rengia ir derina minėtų duomenų teikimo tvarką“, – komentavo vadovas.

Skiriasi struktūriniu požiūriu

„Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras tiesiai neatsakė į klausimą, kodėl, jo nuomone, reikalavimai taksi ir keleivių vežimo už atlygį paslaugoms turi skirtis, tačiau tikino, kad „struktūriniu požiūriu keleivių pavėžėjimas nuo taksi skiriasi iš esmės“.

Vadovo teigimu, apribojimai ir papildomi reikalavimai esą gali apriboti ir naudą visuomenei, kurią teikia pavėžėjimo paslaugos, kaip pavyzdžiui, didesnę konkurenciją, žemesnes kainas ir didesnį pasirinkimą vartotojams.

Verslininkas paaiškino, kad „Uber“ vairuotojams, kaip ir visiems kitiems vairuotojams Lietuvoje privalu įsigyti draudimą, apdraudžiantį atsakomybę iki 5 mln. Eur. Be to, „Uber“ turi papildomą draudimą tam, kad užtikrintų kiekvienos kelionės saugumą.

Klausiamas kokias socialines garantijas turi „Uber“ vairuotojai, palyginti su kitais samdomais darbuotojais E. Metsaras komentavo:

„Svarbiausia, kad „Uber“ programėlė suteikia partneriams – vairuotojams galimybę užsidirbti vos vienu mygtuko paspaudimu. Tai darbas, tinkantis jų gyvenimo būdui, – jie gali dirbti, tada, kada jiems patogu, ir kur jiems patinka. Lankstumas yra pagrindinė priežastis, kodėl milijonai partnerių – vairuotojų visame pasaulyje naudojasi „Uber“ programėle.

Be to, darbas pagal individualios veiklos pažymėjimus nėra naujiena. Jau dabar daugybė taksi vairuotojų Vilniuje taip pat dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus. Tai patvirtino patys taksi įmonių vadovai.

Žmogus, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą ir iš šios veiklos gaunantis pajamas, turi mokėti pajamų, socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir kitus mokesčius. Tuo pačiu jis gauna tokias socialines garantijas, kokias numato įstatymai“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno savivaldybė su „Kautra“ derasi dėl dviejų nuostolingų maršrutinio taksi maršrutų (16)

Kauno savivaldybė su maršrutinio taksi paslaugas teikiančia bendrove „ Kautra “ derasi dėl...

Netikėčiausi apdrausti kroviniai – delfinai, šaldyti graužikai ir istorinės relikvijos (2)

Mūsų šalies draudimo bendrovėse apdraudžiami ne tik įprasti kroviniai , bet ir transportuojami...

Užfiksuota Turkijoje įvykusios traukinio avarijos akimirka

Penktadienį (gruodžio 14 d.) buvo paviešinti kadrai, kuriuose užfiksuota, kaip dideliu greičiu...

Atnaujinus pirsą, Klaipėdos uoste švartuosis didesni DFDS laivai (10)

Rekonstravus vieną Klaipėdos uosto pirsų, uoste galės švartuotis beveik dukart didesni Danijos...

Estijos premjeras: Suomija nori dalyvauti „Rail Baltica“ projekte (11)

Suomija išreiškė norą dalyvauti Baltijos regiono geležinkelių infrastruktūros projekte „Rail...

Top naujienos

Rajono mokykloje dirbanti mokytoja atvira: ne vienas mokinys savo vietą mato užsienio braškių lysvėje (19)

1000 – tokių skaičių mokinių dar pamena mokykloje mačiusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (278)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Karolinos Liukaitytės vyras susidūrė su rimtais nemalonumais: verslininkas nuteistas dėl milijoninės aferos (35)

Antradienį Generalinė prokuratūra paviešino informaciją apie laisvės atėmimo bausmę, kuri...

Snygis baigėsi, vairuotojų problemos ne – automobiliu geriau niekur nevažiuoti (128)

Vilniaus vairuotojams prieššventinė savaitė, panašu, taps rimtu išbandymu nervams. Antradienį...

Didžiausio Ukrainos uosto darbuotojai po Rusijos agresijos: taip blogai nebuvo dešimtmečiais (8)

Mariupoliui , pagrindiniam Ukrainos prekybiniam uostui, atėjo sunkūs laikai, rašo BBC. Išties...

Seimo narys Robertas Šarknickas – Santaros klinikose (63)

Seimo narys Robertas Šarknickas pirmadienio vakarą atsidūrė Vilniaus universitetinės...

Iš visos Lietuvos atvažiuoja apžiūrėti vilkaviškiečių šeimos papuošto namo: antro tokio tikrai nėra (74)

Galima pamanyti, kad šiuose namuose įsikūręs pats Kalėdų senelis. DELFI redakciją pasiekė...

Ekspertė apie kalėdinę antį: kepant svarbiausia ne receptas anties su figomis receptas (1)

Neabejotina Kalėdų stalo puošmena – kepta antis . Vis daugiau lietuvių nebeįsivaizduoja...

Gražiausios eglutės rinkimai: parodykite visiems savo namų ir miesto puošmeną fotografuok, siųsk ir balsuok (5)

Nors daugelis aptarinėja tik šalies miestų Kalėdų egles, kiekvienas Lietuvos gyventojas taip...