„Šiuo metu vis dar vyksta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotos derybos tarp transporto sektoriaus darbdavių, valstybės ir darbuotojų atstovų dėl transporto sektoriui jautrių klausimų ir bandoma ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų geriausi. Deja, nepaisant to, kad visi kalbamės prie vieno bendro stalo ir reguliariai vykstame į susitikimus, mums nežinant ir net iš mandagumo neinformavus, Vyriausybė šiandien planuoja priimti sprendimą dėl tolimesnio koeficiento taikymo transporto sektoriui. O tai yra vienas iš derybinių klausimų.
Verslo atstovams – tai akibrokštas, nes mes ne taip įsivaizduojame derybas. Jei kalbamės, vadinasi turime surasti bendrus sprendimus, o ne dar vykstant deryboms teikti siūlymus tvirtinimui, ypač derybų partneriams nežinant. Kitaip tariant, mums už nugaros planuojami veiksmai, apie kuriuos sužinome tik pamatę Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.
Verslo atstovai tai vertina kaip derybų nutraukimą iš valstybės pusės ir spjūvį į veidą verslui, kuris moka mokesčius ir prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės stiprinimo.
Būtent todėl šiandien iki keliolikos vežėjų atstovų rinksis prie Vyriausybės, norėdami išreikšti nepritarimą prieš Vyriausybės priimamus sprendimus, kurie priimami neįsiklausant ir vis labiau apsunkina transporto verslo situaciją. Tai – įspėjamoji protesto akcija prie Vyriausybės, kurioje susirinks iki keliolikos vežėjų atstovų. Jei ir toliau bus nesikalbama, neįsiklausoma į transporto sektoriaus problemas, neatmetame galimybės organizuoti didesnę protestą akciją ir prašyti jai savivaldybės leidimo“, – prieš akciją komenatvo „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė prieš Vyriausybės posėdį nurodė, kad išlaikomas toks koeficientas, koks ir buvo.
„Pirmas dalykas, Vyriausybė už nugaros niekam nieko nesprendžia. Koeficientas nedidėja, toks koks buvo, toks yra. Finansų ministerijos teikime išlaikomas toks koeficientas, koks buvo iki šiol“, – teigė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė posėdžio metu teigė, kad siūlymai mažinti koeficientą neatlaiko logikos testo.
„Pasiūlymas de facto galioja jau tris metus ir niekas nekeičia koeficiento, jis tvirtinamas toks pat. Kas yra daroma, iš viso šio klausimo nebūtume turėję, jei buvusioji Vyriausybė 2019 metais būtų nutarimą priėmusi tvarkingai, paskelbusi, suderinusi ir patvirtinus taip, kaip numato teisės aktų rengimo taisyklės.
Iš esmės mes nekeičiame paties reguliavimo, o taisome klaidą, kuri buvo padaryta procedūrinė, ne turinio, dėl to turinio diskusijos, apgailestauju, bet nematau galimybės čia atidaryti. Tie pasiūlymai, kurie buvo pateikti dėl mažesnių koeficientų, jie neatlaiko logikos testo, nes kai žmogus vyksta į komandiruotę, tai būtinybę padengti jo kaštus, pavalgyti ar kažką kito padaryti, nepriklauso nuo jo kvalifikacijos veikiausiai. Visiems reikia maitintis ar kitas išlaidas apsimokėti.
Man atrodo, kad niekam čia nėra paslaptis, jog tai yra tam tikra darbo užmokesčio mokėjimo problema, kurios nėra kituose sektoriuose, kur žmonės mažiau mobilūs. Ką norėtųsi pasiekti, kažkokį sąžiningą sutarimą tarp darbuotojų ir darbdavių dėl darbo sąlygų ir tada, gal tokių įvairių koeficientų ir kitų riboklių Vyriausybei iš viso nereikėtų tvirtinti“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo ministrė pirmininkė.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuva yra vienintelė šalis, kuri taiko tokią koeficiento sistemą.
„Jokioje kitoje valstybėje to nėra – nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur netaikomi koeficientai. Tai yra papildoma administracinė našta transporto verslui, kuri mažina vežėjų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, lyginant su kitais verslais, bet ir už Lietuvos ribų. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau mūsų šalies transporto įmonių nusprendžia verslus tęsti svetur, kur yra palankesnės sąlygos verslui veikti ir pasiūlyti konkurencingesnius atlyginimus vairuotojams“, – sako Z. Buivydas.
Vežėjų vertinimu, pasak Z. Buivydo, tokia koeficiento sistema – neracionali, neatitinka kitų valstybių praktikos, ir turėtų būti peržiūrėta, jos atsisakant.
Asociacijos prezidiumo nario, Socialinių reikalų komiteto pirmininko Artūro Telmento teigimu, šis Vyriausybės žingsnis – tarsi spjūvis į veidą transporto verslui, kuris slegiamas vis didesnių ekonominių iššūkių ir išlikdamas pilietišku, sėda prie bendro derybų stalo, o jam už nugaros kuriami kitokie planai, nei deklaruojama viešai.
„Gaila, kad Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė eilinį kartą neišgirdo verslo ir neįsigilino į sektoriaus specifiką ir problemas. Svarbu suprastai tai, kad ši priemonė skaudžiausiai paliečia smulkiuosius ir mažuosius vežėjus, kurių ekonominė situacija darosi vis sudėtingesnė ir daugelis mažųjų rinkos dalyvių gyvena išlikimo nuotaikomis“, – sako A. Telmentas.
Pasak jo, dažniausiai tai yra šeimos verslai, kur dirba tėvas ir sūnus, kurie vairuoja vilkikus, mama, kuri tvarko buhalteriją ir dukra ar marti, kuri rūpinasi klientų paieška. Būna ir taip, kad jie ir sau neturi už ką mokėti algos, ypač jei vėluoja klientų atsiskaitymai, kas yra apyvartinės lėšos mažai įmonei. Tad bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina sudėtingą situaciją.
Skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų pasipildo dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną. To tarpu dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
