Tik gairės, jokių įpareigojimų
Komisijos trečiadienį pristatytas 70 puslapių rinkinys skirtas palaipsniui panaikinti kelionių apribojimus ir leisti turizmo įmonėms atnaujinti veiklą, arba Komisijos vicepirmininkės Margrethe Vestager žodžiais, kad „vasara mums netektų likti uždarytiems namuose ir ji taptų visiškai prarasta turizmo sektoriui“.
Komisija siūlo taikyti laipsnišką koordinuotą metodą, pagal kurį pirmiausiai panaikinami apribojimai tarp panašios epidemiologinės padėties teritorijų arba valstybių narių, remiantis trimis kriterijais: epidemiologine situacija, galimybe valdyti epidemiją (medicininės pagalbos galimybės) ir proporcingumo principu, atsižvelgiant į ekonomikos poreikius. Taip pat pateiktos rekomendacijos turistų saugumui užtikrinti, dėl koronaviruso mobiliųjų programėlių, kelionių kompensavimo ir pan. Išskirtas, kaip ypač svarbus, nediskriminavimo principas.
„Tarkime, jei šalis nusprendė atidaryti sieną su Vokietija, tai visi, kurie gyvena Vokietijoje turi turėti galimybę keliauti. Jei epidemiologinė situacija vienoda visose regiono valstybėse, tai sienos turėtų būti atidarytos visoms joms“, – prieš paskelbiant gaires Briuselyje akredituotiems žurnalistams neoficialiai paaiškino aukšto rango Komisijos pareigūnė.
Kartu ji pridūrė, kad „tai tik gairės – priemonių rinkinys.“
„ES parengė gaires apie palaipsninį ES vidaus sienų atsivėrimą. Dėl sienų atvėrimo turizmui kiekviena šalis spręs individualiai, įvertinusi epidemiologinę situaciją ir šalies viduje, ir kaimynystėje. Trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas ir atsivėrimas – puikus pavyzdys, tačiau ES negali nurodyti šalims atverti sienų, tai yra išskirtinė šalių kompetencija“, – „Delfi“ komentavo Lietuvos nuolatinė atstovė ES Jovita Neliupšienė.
Kiekviena šalis imasi veikti atskirai
Ne tik „Baltijos burbulas“, kaip jau spėta praminti Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą, bet ir kitos ES valstybės imasi dvišalių susitarimų. Prancūzija ir Didžioji Britanija sutarė netaikyti privalomo karantinavimo laikotarpio atvykstantiems. Prancūzai taip pat su vokiečiais sutarė atidaryti sienas nuo birželio 15 d. Nuo tos pačios dienos Austrija ir Šveicarija susiderėjo su Vokietija irgi atverti sienas.
Ypatingai nuo turizmo sektoriaus priklausoma ir šiuo metu pirmininkaujanti Kroatija ėmėsi aktyvių dvišalių derybų dėl keliautojų atvykimo vasarą su Slovėnija, Vengrija, Austrija, Slovakija, Čekija ir Vokietija.
Kita labai smarkiai nuo turizmo priklausoma šalis – Graikija irgi ėmėsi dvišalių derybų dėl keliautojų srautų. Graikai kalbasi ne tik su ES šalimis, bet ir su kitomis – Rusija, Norvegija ar net Australija, nors Komisija rekomendavo išlaikyti ES išorines sienas uždarytas iki birželio 15 d. Kartu Graikija reikalauja, kad turistai atliktų koronaviruso testą 72 valandos prieš atvykimą. Tokią „COVID-19 pasų“ ar „imuniteto pasų“ idėją graikai bandė „prastumti“ visos ES lygiu, bet nesulaukė palaikymo, nes Komisijos nuomonė, tai nėra labai efektyvi priemonė.
Komisijai trūksta ambicijų
Taigi, vėlgi kaip ir pandemijos pradžioje, taip ir dabar kiekviena ES šalis imasi vienašališkų sprendimų, o tai kelia dvejonių, kad laisvas asmenų judėjimas visoje ES vėl bus atnaujintas, kartu išgelbėjant vasaros atostogų sezoną. Būtent dėl to Europos Komisija ir vėl susilaukė kritikos – esą galėtų imtis aktyvesnio vaidmens, koordinuojant sugrįžimą į prieš pandeminę būseną.
„Jau susidūrėme su problemomis, kuomet viskas prasidėjo, – buvo mažai solidarumo“, – „Bloomberg“ kalbėjo ekonomistas Toni Roldanas.
Pasak jo, dabar atskirų valstybių išėjimo strategiją galima buvo taikyti visu ES lygiu, o jos koordinavimu užsiimtų Komisija. T.y. jei dabar kiekviena valstybė turi savo šalies regionų viruso plitimo žemėlapius ir pagal juos priima sprendimus, tai galbūt galima tuos žemėlapius taikyti ES lygiu bei atverti ne „pasveikusias“ valstybes, bet regionus.
„Manau, kad Europos Komisija turėtų būti ženkliai ambicingesnė, sukurtų žymėjimo sistemą regionų lygmeniu: jei atitinka tam tikras regionas kriterijus, tuomet jis įvertinamas „žaliai“. Tokiu atveju patys regionai turėtų motyvaciją ir imtųsi visų priemonių sumažinti viruso poveikį“, – vieną galimų iniciatyvų įvardino jis.
Tiesa, Europos Komisija turi planą sukurti regionų koronaviruso žemėlapį, bet kol kas, kaip teigia jos pareigūnai, trūksta duomenų. Taip pat šis žemėlapis bus labiau „šviečiamojo“ pobūdžio – kad keliautojai galėtų pasižiūrėti, kokia padėtis ten, kur jie susiruošė keliauti.
„Briuselio bandymas sugrąžinti turizmo sektoriui veiksnumą palieka daug nežinomybės“, – įvertino Europos Komisijos turizmo ir transporto gaires įtakingiausias Briuselio burbule leidinys „Politico.eu“. Nenuostabu, kad ir kiti ekspertai laikosi nuomonės, jog dar anksti tikėtis praleisti atostogas kitoje ES šalyje kad ir šią liepą.
Gyvybė į Briuselio burbulą sugrįš tik rudenį?
O ir pats Briuselio burbulas neskuba grįžti į prieš epideminį gyvenimą, nors Belgijoje situaciją gerėja ir po truputi švelninami karantino suvaržymai. Europos Parlamente nuo šios savaitės privaloma visada dėvėti kaukes, o iki liepos 31 d. ne daugiau nei 30 proc. darbuotojų galės darbuotis vienu metu. Kai kurie Europos Komisijos darbuotojai spėja, kad sugrįžti į biurus bus leista tik galbūt rugpjūtį.
Nuo liepos 1 d. ES pirmininkauti pradėsianti Vokietija nesiruošia greitai atnaujinti gyvus Tarybos susitikimus. Kaip teigė Vokietijos atstovas ES Michaelas Claußas, pirmieji gyvi ES valstybių ministrų susitikimai gali įvykti vasarą, bet „aš asmeniškai manau, kad greičiau rudenį“.
Lietuvos diplomatai nuo kitos savaitės turėtų pradėti iš lėto sugrįžti į kabinetus atstovybėje, bet didelė dalis ir toliau dirbs iš namų.
