Pirkėjų – vienetai

Naujais automobiliais prekiaujančios „Kredoros“ vadovas Dainius Melaika neslėpė: per du šių metų mėnesius mašinų pardavimo apimtys krito 75 procentais. „Pagyvėjimo nėra. Išperkamosios nuomos sąlygos tapo sudėtingos. Į lizingo bendrovę nuėjęs mūsų potencialus pirkėjas gauna pasiūlymą įsigyti automobilį iš jos palankesnėmis sąlygomis“, – apie nūdienos situaciją kalbėjo direktorius.

Vilioti pirkėjus nuolaidomis salonai beveik neturi galimybės, mat automobilių gamintojai savo produkcijos kainų nemažina.

„Šiais metais nupirktus automobilius galiu suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų“, – sakė D.Melaika. Jo nuomone, bent jau kol kas apie prekybos pagyvėjimą nėra ko ir svajoti, nebent lizingo kompanijos trykštų geranoriškumu ir uždegtų žalią šviesą naujų mašinų įsigijimui finansuoti. Direktoriaus įsitikinimu, situacija naujų automobilių pardavimo rinkoje derėtų susirūpinti ir politikams. Tą jau padarė vokiečiai ir italai.

Vokietijoje už seno automobilio pridavimą naujam įsigyti mokama pustrečio tūkstančio eurų kompensacija. Du tūkstančius eurų tam tikslui atseikėja italai. Tai, pasak D.Melaikos, išjudino šių šalių naujų automobilių pardavimo rinką. Lietuvoje naujų mašinų pardavėjų likimas – tik jų pačių reikalas.

„Nebuvo darbuotojų pertekliaus, tad masinių atleidimų iš darbo pavyko išvengti. Gelbsti autoservisas – teikiame automobilių remonto paslaugas“, – apie bandymus išgyventi pasakojo „Kredoros“ vadovas.

Išgraibstė akcijinius

Neką linksmesnėmis nuotaikomis gyvena „Milnoros“ automobilių centro direktorius Arvydas Berzėnas: „Prekyba praktiškai stoja.“ Tiesa, bendrovės siūlomus naujus automobilius akcijos kainomis pirkėjai išgraibstė. Nuolaidos solidžios – 50 tūkst. Lt kainuojančią mašiną buvo galima įsigyt vos už 37 tūkst. Lt.

Patrauklia kaina susiviliojo privatūs pirkėjai – ne pačius geriausius laikus išgyvenančios verslo įmonės planus įsigyti naują automobilį atideda ateičiai.

„Mitsubishi“ ir „Ford“ turi didelius sandėlius ir savo produkciją parduoda už savikainą. Maržos išgyvenimui praktiškai nebelieka“, – teigė „Milnoros“ automobilių centro vadovas. Jis prognozavo, kad naujų automobilių pardavėjams sunkūs bus ir kiti metai.

Automobilių gamintojai kol kas savo verslo pagyvėjimo nesitiki, o tai reiškia viena: sunkmetis koreguos ir automobilių pardavėjų planus.

„Žinoma, jei atsigautų ekonomika – statybos, kitos pramonės šakos, pajudėtų ir mūsų verslas“, – paaiškino A.Berzėnas. Ne tik „Kredoros“ vadovas, bet ir A.Berzėnas kaip sąlygą išlikti minėjo išperkamosios nuomos problemų išsprendimą, konkrečius politikų žingsnius, galinčius padėti besiverčiantiesiems naujų automobilių prekyba.

„Teko sumažinti darbuotojų. Prekiaujame automobilių detalėmis, remontuojame mašinas. Stengiamės koreguoti kainų politiką, kad mūsų servisas pritrauktų daugiau klientų“, – sakė A.Berzėnas.

Nors prognozės niūrios ir beveik sustojo prekyba, šiomis dienomis Panevėžyje duris atveria dar vienas šiuolaikiškas ir modernus naujų automobilių pardavimo salonas „Sostena“. Jo atstovai į dabartinę situaciją rinkoje žvelgia optimistiškai ir tvirtina, kad salonas įkurtas ne galvojant apie šią dieną, o žvelgiant į perspektyvą.

Tvarka griežtesnė

Šiaulių banko Panevėžio filialo direktorius Juozas Bečelis „Sekundei“ sakė, kad kredituoti tiek verslą, tiek privačius asmenis, teikti lizingo paskolas bankai lėšų turi. „Tačiau reikia atsižvelgti ir į kitus faktorius: ar klientas turės garantuotas pajamas, užtikrinančias galimybę laiku mokėti palūkanas ir grąžinti paskolą sutartyje numatytu laiku“, – pabrėžė J.Bečelis.

Pasak bankininko, sunkmečiu žmonių, galinčių garantuoti, kad nepraras darbo ir galės vykdyti įsipareigojimus bankui ar lizingo kompanijoms – vis mažiau.

„Banko pozicija – saugoti indėlininkų pinigus. Juk skolinama ne tik savo, bet ir indėlininkų patikėtas santaupas. Kalbant populiariai – atėjusiems paskolos jaunuoliams skolinami jų tėvų indėlių pinigai, tad prieš skolindamas bankas turi labai gerai pagalvoti ir apskaičiuoti, ar pinigai sugrįš“, – sakė direktorius.

Įsibėgėjus finansinei krizei, žmonės ir patys realiau pradėjo vertinti savo skolinimosi galimybes. Būsto paskolomis būstui, išperkamąja nuoma naujam automobiliui ar buities technikai įsigyti domisi vis mažiau klientų. „Būstas, nauja mašina ar buities technika tampa prabangos prekėmis, jų sunkmečiu atsisakoma. Žmonėms svarbiau susimokėti už šildymą, turėti darbą ir prasimaitinti“, – tvirtino bankininkas. Į bankus užsukama ne tik skolintis, bet ir pasidėti santaupų. „Po truputį daugėja indėlių. Žmonės pasideda kad ir po 2–3 tūkstančius litų. Tie, kurie anksčiau neimdavo palūkanų už ilgalaikius indėlius, dabar jas atsiima kiekvieną mėnesį – papildomos pajamos gelbsti sunkmečiu“, – pasakojo J.Bečelis.

Šiaulių banko Panevėžio filialo direktorius linkęs skeptiškai vertinti naujų automobilių verslo atstovų raginimus priimti politinius sprendimus – mokėti kompensacijas senas mašinas parduodantiesiems ir įsigyjantiesiems naujas.

„Vokietijoje automobilių gamybos pramonėje dirba dešimtys tūkstančių darbininkų. Suprantama, kad valdžia siekia, jog didžiulė masė šio sektoriaus darbuotojų neliktų be darbo. Jei tokios kompensacijos būtų mokamos čia, ką mes remtume? Vokietijos automobilių pramonę?“ – retoriškai klausė bankininkas.