DELFI išsiaiškino, kad peronas yra, o kaimyninėje Lenkijoje traukinys stoja net mažesniame kaimelyje. Taigi, kodėl dzūkai palikti užbėgiuose?

Per Lazdijų rajoną – be sustojimo

Valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, prieš tris savaites atnaujinusi tarptautinį keleivinių traukinių eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, Lazdijų rajone esantį Šeštokų miestelį paliko už bėgių.

Dar carinės Rusijos laikais statyta geležinkelio stotimi ir nutiestais bėgiais net į Varšuvą garsėjančių Šeštokų gyventojai ir turistai, norėdami pasinaudoti kelionės traukiniu malonumais, privalo vykti į artimiausias traukinio sustojimo vietas – Marijampolę Lietuvoje arba Trakiškes Lenkijoje, šalia Punsko.

Keleivinis traukinys Kaunas-Balstogė (Lenkija) Lazdijų rajone nestoja, nors čia įrengtos net dvi geležinkelio stotys – Šeštokų ir Mockavos.

Kaip aiškina „Lietuvos geležinkelių“ atstovė spaudai Inga Čiuberkytė, dėl to, jog Šeštokų geležinkelio stotyje ties siaurąja, europine vėže, nėra įrengto perono.

„Traukiniai stoja tose stotyse, kuriose yra įrengti peronai prie 1435 mm vėžės ir atsižvelgiant į gyventojų skaičių bei geografinę stočių padėtį – Šeštokų stotyje nėra įrengtas peronas prie siaurosios vėžės, Mockavos stotis yra nutolusi nuo gyvenviečių. Be to kiekvienas papildomas sustojimas ilgina kelionės laiką“, - raštu atsiųstame atsakyme DELFI teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.

Tačiau DELFI žurnalistė išsiaiškino, jog savo atsakyme geležinkeliečiai kai ką nutylėjo arba nuslėpė sąmoningai: peronas traukinių, tame tarpe ir keleivinių, sustojimui Šeštokų geležinkelio stotyje yra.
Ir jis yra šalia vadinamojo pirmojo bėgių kelio, t.y. pernai metais baigtos tiesti beveik 370 milijonų eurų kainavusios „Rail Baltica“ siaurosios (1435 mm), europinės, vėžės nuo valstybinės sienos su Lenkija iki Kauno.

Šios naujosios vėžės statybų pradžią Šeštokuose 2014 m. rudenį palaimino pats premjeras Algirdas Butkevičius, į Šeštokus traukiniu atvykęs su gausia palyda politikų, geležinkeliečių ir žurnalistų.

Atvykus traukiniu šiuo keliu, iš karto išlipama į stoties peroną.

Būtent šia vėže iš Kauno, sustodamas Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje, keleivinis traukinys važiuoja į Balstogę Lenkijoje, kaimyninėje šalyje sustodamas Trakiškėse ir Suvalkuose.

„Šio maršruto traukiniai Lietuvos teritorijoje stoja Kazlų Rūdoje ir Marijampolėje. Maršruto organizavimo tikslas buvo organizuoti tiesioginį susisiekimą tarp Kauno ir Balstogės bei rajoninių centrų“, - teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovė I. Čiuberkytė.

Lazdijų rajone esanti Šeštokų seniūnija, šių metų sausio 1-osios dienos duomenimis, savo teritorijoje skaičiavo 1700 nuolatinių gyventojų, iš jų vien Šeštokų miestelyje – per 750.
Netoli Punsko, Lenkijoje, esančiose Trakiškėse, viešai skelbiamais duomenimis, gyventojų skaičius nesiekia 100.

Gyrėsi istoriniu įvykiu

Šių metų birželio 17-ąją valstybės akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė žinią apie naujo keleivinio traukinio Kaunas-Balstogė (Lenkija) atidarymą.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“, maršrutu Kaunas–Balstogė–Kaunas savaitgaliais kursuos lenkiški modernūs 2-jų vagonų traukiniai SA133, turintys 127 sėdimas vietas.

Bilieto kaina – 11 eurų į vieną pusę. Keleivius aptarnaus tiek Lenkijos, tiek ir Lietuvos personalas.

„Naujas maršrutas siūlo ir naujas galimybes keleiviams – panorusiems kelionę tęsti į Varšuvą, Ščeciną, Gdynę arba Elką, Balstogėje tereikės persėsti į kitą traukinį. Iš Varšuvos keleiviai priderintais traukiniais galės tęsti keliones į Berlyną, Vieną, Prahą ir kitus miestus“, - skelbė savo pranešime Lietuvos geležinkeliečių vadovybė, skelbdama ir apie siūlomas nuolaidas.

Minėto maršruto atidarymas Lietuvai atsiėjo šimtus milijonų eurų. Vien „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno, kuri oficialiai atidaryta pernai spalio viduryje, kainavo 364,5 mln. eurų.
„Rail Baltica“ geležinkelis, kaip skelbiama, yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.

Su Lazdijų savivaldybe planų nederino

Tačiau šiame tarptautiniame transporto koridoriuje Lazdijų rajono savivaldybė liko už borto.

Penkias valandas trunkančioje kelionėje iš Kauno į Balstogę (XXI-ame amžiuje keleivinis traukinys tarptautiniu maršrutu dėl nepakankamos infrastruktūros, pasirodo, vietomis važiuoja vos 30-50 kilometrų per valandą greičiu) sustojimai numatyti Kaune, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Trakiškėse (Lenkija), Suvalkuose ir Balstogėje.

Nors traukinys bėgiais važiuoja pro Lazdijų rajone esančius Šeštokus ir Mockavą (abiejuose įsikūrusios geležinkelio stotys), jis čia nesustoja.

„Niekas su mumis nieko nederino ir neinformavo, niekas nieko nežinojo“, - iš DELFI apie atidarytą tarptautinį keleivinių traukinių maršrutą per Lazdijų rajoną išgirdęs sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Audrius Klėjus.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė I. Čiuberkytė sako, kad tai tiesa – jokių derinimų ar Lazdijų rajono savivaldybės pozicijos geležinkeliečiai neklausė.

„Atkreipiame jūsų dėmesį, kad neprivalome derinti maršruto su savivaldybe, nes savivaldybės nedalyvauja maršruto finansavime“, - atsakyme rašo geležinkeliečių atstovė.

Gyventojai įtaria kerštą už pėsčiųjų viaduką

Šeštokų miestelio gyventojai kalba, kad toks akibrokštas gali būti savotiškas „Lietuvos geležinkelių“ kerštas už principingą Lazdijų rajono savivaldybės poziciją, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl Šeštokų geležinkelio stoties pėsčiųjų viaduko.

2013 m. projektuojant „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpą, projektuotojai ir geležinkeliečiai „pamiršo“ suprojektuoti pėsčiųjų viaduką Šeštokų geležinkelio stoties teritorijoje.

Šeštokų seniūnijos seniūnė Liana Audzevičienė sako, kad keršto dėl nestojančio traukinio gal ir nėra, tačiau stabtelėjęs traukinys Šeštokams tikrai nepamaišytų.

„Jei sustotų, blogiau nebūtų – tik geriau, atsigautų miestelis, judėjimo daugiau atsirastų. Bet jei specialistai prieš investuodami paskaičiavo, kad nėra sąlygų ar netikslinga, gal reiktų jais ir tikėti?“ – klausimu į klausimą atsakė valdininkė.

Geležinkelio vėžė Šeštokų miestelį dalina į dvi dalis. Apylanka, norint pasiekti užbėgiuose likusią miestelio dalį, kurioje - seniūnija, ambulatorija, bažnyčia ir mokykla, siekia keletą kilometrų.

Vietos gyventojų remiama prie sienos Lazdijų rajono savivaldybės valdžia pasiekė, kad pėsčiųjų viadukas 2016-ais metais būtų suprojektuotas ir statybos prasidėtų.

Algirdas Butkevičius apžvelgė "Rail Baltica"
Tam ne kartą oficialiais raštais į Susisiekimo ministeriją ir patį Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių kreipėsi ne tik vietos bendruomenės, bet ir oficiali Lazdijų rajono savivaldybės valdžia.

Pėsčiųjų viaduko Šeštokų geležinkelio stotyje statybos bus finansuojamos iš Susisiekimo ministerijos biudžeto per Lazdijų rajono savivaldybę.

„Nuo 2014 m. dėl pėsčiųjų viaduko Šeštokuose įrengimo buvo intensyviai bendraujama su LR Susisiekimo ministerijos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais. Lazdijų rajono savivaldybė parengė galimybių studiją, parengė investicinį projektą ir techninį projektą. Paskelbėme konkursą, kurio metu pasirinkome būsimą rangovą, buvo pasirašyta preliminari rangos sutartis su AB „Panevėžio keliai“ už kiek daugiau nei 1,1 milijono eurų būsimų darbų vertės. Kai tik Susisiekimo ministerija skirs reikiamus pinigus, Lazdijų rajono savivaldybė atliks visus numatytus darbus – pasirašys rangos sutartį, kontroliuos statybos darbus“, - DELFI sakė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.

Konkursai rangovui parinkti jau įvyko, viaduko statyba, kaip tikisi Lazdijų rajono vadovai, pajudės dar šią vasarą. Lazdijų rajono savivaldybė šiems darbams apmokėti išleido apie 20 tūkstančių eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (278)