Populiariausi automobiliai tarp lietuvių: kiek už juos tektų susimokėti automobilių mokesčio

Automobilių mokestis gali įsigalioti jau kitais metais. Jį susimokėti tektų tiems, kurie registruos ar perregistruos automobilį Lietuvoje. Žvelgiant į perkamiausių automobilių modelius galima daryti prielaidą, kad su mokesčiu susidurtų daugybė žmonių.

Aplinkos ministerija jau paruošė projektą, kuriuo nuo kitų metų būtų apmokestinamas taršių transporto priemonių įregistravimas bei perregistravimas. Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.

Kad, įstatymas įsigaliotų, jį dar turės patvirtinti Seimas. Tokiu atveju su mokesčiu susidurtų visi, kurie registruos automobilį nuo 2020 sausio 1 dienos.

Dauguma lietuvių naudoja taršius automobilius

Nuo 2014 m. informacija, susijusi su automobilio išmetamosiomis dujomis įrašoma į registracijos liudijimą. Tai galite pasitikrinti registracijos liudijime „V.7“ eilutėje. Jei šių duomenų neturite, galite pasinaudoti DELFI sukurta skaičiuokle straipsnio apačioje.

„Regitros“ duomenimis šiuo metu didžiosios dalies (56 proc.) transporto priemonių Lietuvoje tarša nėra žinoma, nes duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti tik nuo 2011 m. pagal ES direktyvą. Tačiau iš likusių 44 proc., didesnę nei 130 g/km taršą skleidžia 37 proc. automobilių Lietuvoje. Dar 8 proc. tarša siekia iki 130 g/km, tačiau dalis tarp jų gali būti dyzeliu varomi automobiliai ir taršesni nei 115 g/km, tad tai reikštų, kad perregistruojant tokius automobilius jau tektų mokėti taršos mokestį.

„Regitros“ duomenys rodo, kad 2018 m. Lietuvoje viso buvo registruota 124 912 automobilių, kurių išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km. Nepaisant kuro rūšies, viršijant 130 g/km automobilis jau priskiriamas taršiam.

„Regitros“ duomenys taip pat rodo, kad šiuo metu Lietuvoje karaliauja dyzeliniai automobiliai. Iki šių metų liepos 1 dienos net 68,2 proc. automobilių Lietuvoje buvo dyzeliniai. DELFI primena, kad didžiausias registracijos mokestis ir numatytas dyzeliniams automobiliams.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas pastebi, kad 115 g/km išmetamo CO2 kiekio yra pakankamai nedaug, tikrai žemesnis rodiklis nei Lietuvos vidurkis. Be to, anot jo, lietuviai mėgsta didelius automobilius, kurie yra taršesni.

„Kuo didesnis, kuo galingesnis, tuo jis taršesnis. Džipas, sakykime, yra sunkus automobilis, nes jis aukštas, platus, jame daug metalo, jis sunkiai sveria. Automatiškai tam, kad jo varymui reikia didelio galingo variklio. Didelis galingas variklis – didelės degalų sąnaudos. Tuomet ir CO2 išmetimas didelis. Tiesioginė priklausomybė yra automobilio dydis arba svoris – kuo didesnis, kuo sunkesnis, tuo daugiau ir teršia“, – sako S. Pukalskas.

Mokslininko nuomone, didesnis dyzelinių apmokestinimas yra logiškas, nes tokie automobiliai labiau orą teršia kitais išmetamųjų deginių komponentais.

„Benzinų išmetamąsias dujas pakankamai lengva neutralizuoti, tai yra išvalyti, nes yra trijų komponentų katalizinis deginių neutralizatorius, kuris puikiai susitvarko su deginiais. Tuo tarpu dyzeliniams automobiliams, kiek tik įrengiama deginių valymo sistemų ar kietųjų dalelių filtrų – kokios keturios sistemos šiai dienai dyzelino varikliui yra, kad būtų pasiekta euro 6 norma – vis tiek kietosios dalelės lieka, tie kietųjų dalelių filtrai nesugaudo visko“, – teigė mokslininkas.

10 populiariausių parduodamų naudotų automobilių

Tiek „Regitra“, tiek kiti šaltiniai skelbia populiariausias tarp lietuvių automobilių markes. Autoplius.lt skelbdami ketvirčių apžvalgas taip pat nurodo ir konkretesnius modelius, tačiau lieka nežinomi tikslūs gamybos metai, kuro tipas, variklio talpa ir kiti techniniai parametrai. Tad iš skelbiamų populiariausių modelių galima daryti tik prielaidas, kokį mokestį turėtų sumokėti šiuos automobilius įsigyjantys asmenys.

DELFI Auto skyriaus redaktorė Dina Sergijenko paaiškina, kad DELFI pateikta medžiaga leidžia automobilių savininkams susidaryti preliminarų įspūdį, kiek galėtų kainuoti vieno ar kito automobilio įsigijimas bei priimti atitinkamus sprendimus.

„Visgi skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad pateikiamas sąrašas – ne konkretūs modeliai, atsižvelgiant į jų darbinį variklio tūrį, pagaminimo metus ir kitus duomenis. Tai bendras sąrašas, kuriame nurodyta mažiausia benzinu ir dyzelinu varomų modelių taršos riba ir didžiausia, o pagal tai apskaičiuotas galimas taršos mokestis nuo – iki“, – pabrėžia D. Sergijenko.

„Volkswagen Passat“ (2005-2010)

Autoplius.lt duomenimis, tokio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta beveik 2,3 tūkst. vienetų. Auto–abc.eu duomenimis, šio modelio, gaminto 2005–2010 m., išmetamas CO2 kiekis benzinu varomuose automobiliuose siekia nuo 152 iki 235 gramų anglies dvideginio per vieną kilometrą, vadinasi registracijos mokestis tokio automobilio siektų nuo 85 eurų iki 250 eurų. O dyzelio išmetamas CO2 kiekis svyruoja nuo 151 iki 179 g/km, tuomet registracijos mokestis siektų nuo 220 iki 320 eurų.

Kaip skelbia Auto–abc.eu, iš benzinu varomų „Volkswagen Passat“ mažiausiai taršus yra 1,4 litro „Volkswagen Passat“ (152 g/km), o iš dyzelio – 1, 9 litro „Volkswagen Passat“ (151 g/km).

„Volkswagen Golf” (2003-2006)

Šio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 1696. Auto–abc.eu duomenimis, šio modelio gaminto 2003–2006 metais varomu benzinu išmetamas C02 kiekis siekia nuo 149 iki 257 g/km, tad registracijos mokestis siektų nuo 55 iki 300 eurų, o dyzelio išmetamas C02 kiekis siekia nuo 135 iki 173 g/km, atitinkamai registracijos mokestis siektų nuo 110 iki 320 eurų.

Kaip skelbia Auto–abc.eu, iš benzinu varomų „Volkswagen Golf“ mažiausiai taršus yra 1,4 litro „Volkswagen Golf“ (149 g/km), o iš dyzelio 1,9 litro „Volkswagen Golf” (135 g/km).

BMW 3 serija (2005-2008)

Tokio modelio automobilių buvo nupirkta 1532. Nuo 2005 iki 2008 metų gaminto, Auto–abc.eu duomenimis, benzinu varomo šio modelio tarša yra nuo 142 iki 250 g/km. Įsigijus tokį automobilį registracijos mokestis siektų nuo 55 iki 280 eurų. Dyzeliu varomas šis modelis išmeta nuo 123 iki 213 g/km CO2, tuomet registracijos mokestis būtų nuo 80 iki 480 eurų.

Mažiausiai taršus benzininis būtų „BMW 316i“ (142 g/km), dyzelinins – „BMW 318d“ (123 g/km).

BMW 5 serija (2003-2007)

Šio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 1506. Paimti duomenys 2003–2007 pagamintų modelių rodo, kad benzinu varomo šio automobilio tarša siekia nuo 205 iki 267 g/km, atitinkamai registracijos mokestis būtų nuo 210 eurų iki 320 eurų. Dyzeliu – nuo 158 iki 219 g/km, atitinkamai registracijos mokestis – nuo 220 iki 480 eurų.

Mažiausiai taršus benzininis varomas modelis būtų „BMW 523i“ (205 g/km), dyzelininis – „BMW 520d“ (158 g/km).

„Opel Zafira“ (2008-2011)

Šio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 1364. 2008–2011 m. gamintas benzinu varomas modelis išmeta nuo 169 iki 230 g/km, registracijos mokestis būtų nuo 110 iki 240 eurų, o dyzeliu – nuo 152 iki 194 g/km, mokestis nuo 220 iki 420 eurų.

Mažiausiai taršus benzinu varomas modelis būtų 1,6 litro „Opel Zafira" (169 g/km), dyzeliu – 1,7 litro „Opel Zafira” (152 g/km).

„Audi A6“ (2008-2011)

Šio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 1271. 2008–2011 m. gamybos benzinu varomas automobilis išmeta nuo 174 iki 262 g/km CO2, tad registruojant tokį automobilį reikėtų susimokėti nuo 135 iki 320 eurų, o dyzeliu varomas išmeta nuo 110 iki 370 eurų.

Mažiausiai taršus benzinu varomas modelis būtų 2 litrų „Audi A6” (174 g/k), dyzeliu – 2 litrų „Audi A6" (139 g/km).

„Audi A4“ (2004-2007)

Šio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 1171. Kaip rodo Auto–abc.eu duomenys, 2004–2007 m. gaminto benzinu varomo „Audi A4” tarša gali būti nuo 185 iki 269 g/km. Registruojant šį automobilį reikėtų susimokėti nuo 160 iki 320 eurų. Dyzelinu varomo tarša siektų nuo 137 iki 223 g/km, registracijos mokestis nuo 110 iki 500 eurų.

Mažiausiai taršus iš benzinų būtų 1,6 litro „Audi A4“ (185 g/km), o iš dyzelio – 1,9 litro
Audi A4" (137 g/km).

„Opel Astra“ (2004-2007)

Šio modelio automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 1126. 2004–2007 m. gaminto benzinu varomo „Opel Astra“ tarša siekia nuo 151 iki 226 g/km, tad registracijos mokestis būtų nuo 85 iki 240 eurų. O dyzeliu varomo modelio tarša – nuo 132 iki 157 g/km, registracijos mokestis atitinkamai – nuo 110 iki 220 eurų.

Mažiausiai taršus iš benzinų būtų 1,4 litrų „Opel Astra“ (151 g/k), o dyzelių – 1,7 litrų „Opel Astra 1.7“ (132 g/km).

„Volvo V70/XC70“ (2000-2004)

Šių modelių automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 749. 2000–2004 m. gamybos bezininio „Volvo V70“ tarša siekia nuo 171 iki 270 g/km. Už tokį automobilį tektų sumokėti nuo 135 iki 320 eurų registracijos mokestį. Tuo tarpu dyzelio – nuo 172 iki 226 g/km, tad registruojant šį automobilį tektų susimokėti nuo 320 iki 500 eurų,

Tuo tarpu XC70 – daug taršesnis. 2002 – 2004 m. gamybos benzinu varomo šio modelio tarša siekia apie 249 g/km, o dyzelio – nuo 202 iki 226 g/km. Atitinkamai taršos mokestis siektų arba apie 280 Eur, arba nuo 460 iki 500 eurų.

„Volkswagen Touran“ (2003-2006)

Šių modelių automobilių per antrąjį šių metų ketvirtį nupirkta 689. 2003–2006 m. gamybos benzinu varomo „Volkswagen Touran“ tarša – nuo 178 iki 228 g/km. Registruojant reikėtų susimokėti nuo 135 iki 240 eurų. Dyzeliu varomo šio modelio tarša siekia nuo 155 iki 186 g/km, atitinkamai mokėti reikėtų nuo 220 iki 370 eurų.

Skaičiuoklė

Projekte numatyta, kad nesant Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre duomenų apie išmetamą transporto priemonės CO2 kiekį, jis bus apskaičiuojamas pagal formules. DELFI sukurta skaičiuoklė gali padėti apskaičuoti, kiek daugmaž reikėtų mokėti registruojant vienokio ar kitokio modelio automobilį.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas komentuodamas DELFI pastebi, kad toks mokestis gali pakeisti lietuvių įpročius, paskatinti pirkti mažiau taršius automobilius.

„Manyčiau, kad šitas įvestas mokestis galbūt pakeis mūsų įpročius. Gal pirkdami pagalvosime, ką iš tikrųjų reikėtų pirkti ir daugiau atsižvelgsime į tuos dalykus. Iki šios dienos pirkome, galbūt, ir viršydami savo poreikius: kas galingiau, kas greičiau važiuoja, kur daugiau vietos tame automobilyje, nors jos tiek ir nereikia.

Aišku, geriausia visuomenei būtų, jei nebūtų jokio mokesčio, bet kadangi visuomenė nėra sąmoninga, tada gaunasi iškreipta situacija: visi prisiperkame daug automobilių, jie dideli. Tada labai teršiame gamtą, statome juos kur galima ir kur ne. Kad taip nebūtų, tai ir pradedami įvedinėti mokesčiai; kad būtų mažesnė aplinkos tarša, kad turėtume vietos ir žmonėms, ne tik automobiliams. Be mokesčio mes matome, kad negalima susitvarkyti ir negalima tos situacijos pakeisti“, – DELFI komentavo S. Pukalskas.

Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų papildomų 200 000 – 500 000 Eur valstybės biudžeto lėšų, o priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 29 mln. Eur. Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirti Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti, likę 5 proc. bus panaudoti valstybės biudžeto reikmėms.