Tačiau uostininkų teigimu, kol bus pastatyti nuolatiniai molai, uostas tikriausiai bus vis pripustomas smėlio, bet naudingiau jį valyti, nei statyti laikinus molus.
Šiemet Šventosios uostą valys ne Latvijos, o konkursą laimėjusi viena Palangos bendrovė. Darbus ji ketina pradėti iškart po Velykų ir iki birželio atkurti projekte numatytą gylį – iki 3 metrų.
Matavimais nustatyta, kad dabar vidinis uosto kanalas po žiemos užneštas, palyginti, negausiai – iškasti teks apie 2 tūkst. kubinių metrų grunto. Tačiau 10 kartų daugiau smėlio yra išoriniame uosto kanale.
Sutartis su Šventosios uostą valysiančia bendrove pasirašyta iki rugsėjo vidurio, todėl, anot uostininkų, per vasarą ji turės laikyti techniką, kad, prireikus, iškart galėtų pašalinti sąnašas.
„Rangovas yra įsipareigojęs projektinius gylius pradėti atkūrinėti po 5 val. pasibaigus audrai. Maksimalus terminas atstatymui – dvi dienos“, – aiškino Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.
Šventosios uosto direktorė sako, kad nuo užnešimų, kol bus pastatyti stacionarūs molai, uostelis nebus apsaugotas. Tačiau apskaičiuota, kad statyti laikinus molis 3–5 metams, kurie kainuotų apie 16 mln. litų, neapsimoka.
„ Net ir esant tiems laikiniems užtvarams, anot projektuotojų, nebūtų užtikrintas šimtaprocentinis uostelio projektinių gylių laikymas, o užnešimas vyktų ir tuomet. Na, gal tik mažesniais kiekiais“, – tvirtino A. Čėsnienė.
Dabar Šventosios uoste gali švartuotis daugiau nei 70 nedidelių pramoginių laivų. Uostą vis žadama plėsti, įplaukos kanalą išgilinti iki 6 metrų, įrengti 500 vietų laivams.
