Už bilietus sumokėta nemažai: daugiau nei 5 tūkst. Ukrainos grivinų, litais suma siekia daugiau nei 1,1 tūkst.
„Skrydžius į Ukrainą valdo „Wizz Air Ukraine“, tai ir atsiskaitymo valiuta turėjo būti Ukrainos grivinos. Lietuvos bankai neoperuoja tokia valiuta, todėl mokėjau kreditine kortele. Mokant kreditine kortele per SEB banką, litai automatiškai konvertuojami į eurus, o toliau pagal „Visa Europe“ valiutos kursą į Ukrainos grivinas“, - rašė jis.
Į Kijevą planavęs vykti vilnietis sako, jog jam iš pradžių buvo pakeistas skrydžio laikas, o vėliau skrydis atšauktas.
Tuomet vyras buvo informuotas, kad keleiviai gali rinktis iš trijų galimybių. Pirmoji - pasirinkti kitą „Wizz Air Ukraine“ skrydį, kuris vyktų ne anksčiau kaip 14 dienų iki arba ne vėliau kaip 30 dienų po atšauktojo skrydžio. Antroji - atšaukti rezervaciją ir sumokėtą sumą su 20 proc. priedu pasilikti kaip „rezezervacijų kreditą“, tačiau jis galėtų būti naudojamas tik „Wizz Air Ukraine“ skrydžiams. Trečioji – pateikti visus reikalingus dokumentus pinigams atgauti.
„Man tinka tik mano rezervuota data dėl suplanuotų atostogų, esu nepatenkintas aptarnavimu ir nenoriu jokių kreditinių sąskaitų skrydžiams Ukrainoje, - dėstė Romas. - Telieka trečias variantas: susigrąžinti pinigus. Čia ir prasideda visa painiava.“
Įmonės „Wizz Air Ukraine“ sąlygose numatyta, kad asmuo, norintis susigrąžinti pinigus, dokumentus įmonei turi pateikti paštu. Norėdamas pinigus atgauti į kreditinę kortelę, žmogus turi spėti dėl grąžinimo kreiptis per tris mėnesius nuo bilietų pirkimo dienos ir pateikti pasirašytą prašymą, paso kopiją su parašu, Ukrainos mokesčių mokėtojo ID, jei toks turimas, ir nurodyti maršrutą, kuriuo turėjo vykti.
Jei pinigus norima atgauti banko pavedimu, papildomai dar reikia pateikti mokėjimą patvirtinantį išrašą iš banko ir banko duomenų.
Siūlo grivinas, bet kur jas dėti?
Romas prisimena, kad apie skrydžio datos pakeitimą sužinojo, kai nuo bilieto įsigijimo jau buvo praėję daugiau nei du mėnesiai, todėl vienintelis jam likęs būdas atgauti pinigus – prašyti banko pavedimo.
„Susisiekus su „Wizz Air Ukraine“ buvau informuotas, jog pavedimas būtų tik Ukrainos grivinomis. Nurodant banko sąskaitą Lietuvoje, reikėtų nurodyti tos valiutos kodą, tačiau su tokia valiuta Lietuvos bankai nedirba, tad iš kelių bankų gavau atsakymų, jog pervedimas būtų tiesiog neįmanomas ir nepavyktų. „Wizz Air Ukraine“ atsisako pervedinėti kita valiuta, atsisako pervedinėti į kreditinę kortelę, nes praėjo trys mėnesiai nuo bilieto įsigijimo“, - rašė į nemalonią situaciją patekęs vyras.
Skrydžių bendroves valdančios „Wizz Air Group“ Korporatyvinės komunikacijos atstovas Danielius de Carvalho paaiškino, kad pinigų grąžinimas iš Ukrainoje veikiančios bendrovės yra sudėtingesnis nei Europos Sąjungos šalyse dėl tai numatančių Ukrainos teisės aktų.
Tačiau Lietuvos civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė patikslino, jog „Wizz Air Ukraine“ nuostatos prieštarauja aukštesnę juridinę galią turinčiam teisės aktui, tad bendrovė negali iškelti reikalavimų, neleidžiančių žmogui atgauti pinigus
„Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 atšaukus skrydį vežėjas privalo grąžinti pinigus per 7 dienas nuo keleivio paraiškos pateikimo vežėjui. Keleivis turi nurodyti, kur jam grąžinti pinigus, o vežėjas neturi riboti, kur jis grąžins pinigus - keleivis gali rinktis“, - sakė V. Žegunytė.
Tai reiškia, kad asmuo, atsiskaitęs už bilietus kreditine kortele, gali reikalauti, kad pinigai jam būtų grąžinti atgal į kreditinę kortelę, tokia pat valiuta, kuria buvo nuskaityti.
Civilinės aviacijos administracija atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje registruotos įmonės skrydis buvo organizuotas iš Vilniaus.
„Nesvarbu, kad vežėjas yra registruotas Ukrainoje, reglamentas galioja skrydžiams iš Europos Bendrijos oro uostų į trečiąsias šalis. Iš trečiųjų šalių – jau nebe, nes vežėjas yra iš trečiosios šalies. Šiuo atveju keleivis turi teisę pinigus atgauti už visą skrydį, nes jis prasideda Vilniuje. Keleivis turi raštu kreiptis į „Wizz Air Ukraine“ reikalaudamas jam sugrąžinti pinigus per 7 dienas, kaip numato reglamentas, į jo nurodytą sąskaitą“, - pataria V. Žegunytė.
Anot jos, reglamente nėra nurodyta, per kiek laiko keleivis turi kreiptis dėl pinigų grąžinimo, tačiau delsti nepatariama. Visgi, jei vežėjas nesudaro sąlygų paraišką pildyti internetu, tuomet į jį siūloma kreiptis raštu, registruotu paštu.
Kas atsakingas už pinigų grąžinimą: vežėjas ar keleivis
Aviacijos teisės specialistė ir advokatė Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė paaiškino, kaip pinigai turi būti grąžinti.
„Sumokėta suma keleiviui turi būti grąžinama realiai, o Reglamento numatyti sumos sumokėjimo būdai yra šie: išmokama grynaisiais pinigais, elektroniniu banko pervedimu, banko pavedimu ar banko čekiu arba, keleiviui savo parašu patvirtinus, kad jis su tuo sutinka, kelionės čekiais ir arba jam suteikiamos kitos paslaugos“, - nurodo advokatė.
Pasak jos, mokėjimo būdą, kaip pinigai bus grąžinti, keleivis taip pat gali pasirinkti, tai nurodęs savo prašyme.
„Keleivis, nurodęs savo banko sąskaitą, turi teisę į ją gauti sumokėtos sumos grąžinimą, o jeigu „Wizzair“ Ukrainos grivinų į tokią banko sąskaitą negali pervesti, tai „Wizzair“ turi pervesti kita valiuta. Pareigą atsiskaityti su keleiviu turi „Wizzair“, kaip vežėjas, atšaukęs skrydį. Kadangi keleivis už bilietą apmokėjo elektroniniu banko pavedimu, manyčiau, jis turi teisę atgauti sumokėtus pinigus tokiu pačiu būdu, kuriuo juos yra mokėjęs. „Wizzair“ grąžinimo sąlygose numatyti apribojimai, kad į banko kortelės sąskaitą grąžinama tik tuo atveju, jeigu nepraėję 3 mėnesiai nuo apmokėjimo, mano nuomone, nelaikytini teisėtais, nes Reglamentas nenumato galimybės vežėjui numatyti tam tikrus apribojimus dėl pinigų grąžinimo skrydžio atšaukimo atveju“,- nurodė advokatė.
Ji pridūrė, kad „Wizzair“ yra atsakingas už skrydžio atšaukimą ir jo pareiga yra realiai grąžinti keleiviui pinigus Reglamente nurodytu būdu ir nesudarant keleiviui dėl to nuostolių.
Laukia popierinio laiško Ukrainoje
„Wizz Air Group“ Korporatyvinės komunikacijos atstovas patikino, kad asmuo bet kuriuo atveju į įmonę „Wizz Air Ukraine“ turi kreiptis popieriniu, o ne elektroniniu laišku.
„Tai ne mūsų reikalavimai, kad asmuo turi siųsti popierinius dokumentus, pavyzdžiui, paso kopiją, prašymą grąžinti pinigus - tai numato Ukrainos įstatymai, kuriais turi vadovautis vietos bendrovės, norėdamos grąžinti pinigus, - dėstė D. de Carvalho. - Norėdami atitikti Ukrainos mokesčių ir buhalterijos reikalavimus, klientų, norinčių atgauti pinigus, prašome atsiųsti jų prašymą ir kelionės dokumentų kopiją laišku. Kai atspausdintos kopijos pasiekia įmonę, „Wizz Air Ukraine“ turėtų normaliomis sąlygomis pinigus grąžinti per 7 dienas.”
Tačiau grupė įspėja, kad atšaukus skrydžių į Ukrainą, besikreipiančių yra daug, tad atvejų nagrinėjimas gali užtrukti.
„Kai dėl būtinybės buvo atšaukta „Wizz Air Ukraine“ skrydžių, įmonė sulaukia neįprastai didelių kiekių užklausų dėl pinigų grąžinimo ir nuoširdžiai atsiprašo klientų dėl nepatogumų“, - pridūrė D. de Carvalho.
Bendrovė atsisakė komentaro dalies, kuriame nurodė, jog žmogui praleidus numatytą 3 mėnesių terminą, bendrovė jau negali grąžinti pinigų į kreditinės kortelės sąskaitą.
Kodėl sunkumų kyla dėl grivinų?
„Nekonvertuojamų valiutų sąskaitas bankai atidaro tik labai išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai užsienio šalyse yra daug verslo. Lietuvoje kiekvienas bankas privalo atidaryti sąskaitas litais, o dėl visų kitų sąskaitų jau sprendžia bankas, vertindamas kliento poreikius, pavyzdžiui, sąskaita eurais gali būti atidaroma, jei žmogus ima būsto paskolą šią valiuta“, - paaiškina jis.
Sąskaitos kitomis valiutomis, pavyzdžiui, Ukrainios grivinomis, Rusijos ar Baltarusijos rubliais gali būti atidaromos kaip veidrodinės sąskaitos, bendradarbiaujant su bankais korespondentais tos valiutos kilmės šalyje.
„Bankai turi būti sudarę su bankais korespondentais susitarimus, kad tuos pinigus bus galima panaudoti per banką korespondentą užsienyje. Bendradarbiavimas zlotais, rubliais ar kita valiuta remiasi korespondente bankininkyste – nei vienas mūsų bankas negali atidaryti sąskaitos tiesiogiai kitos šalies atsiskaitymų sistemose“, - vardijo S. Kropas.
Pasak jo, tai reiškia, jog Lietuvos pilietis per šalyje veikiančius bankus negali priimti Ukrainos grivinų ir jas konvertuoti į eurus ar litus.
„Jeigu atsiskaitymas vyko kortele, o suma galiausiai konvertuota į grivinas, žmogus turėtų pinigus atgauti, nes paprastai riziką prisiima bendrovės, kurios teikia paslaugas, pavyzdžiui, „Visa“, „Mastercard“. Paprastai jos bendradarbiauja tik su tomis įmonėmis, kurias turi duomenų bazėje ir kurios gali padengti kliento patirtas išlaidas“, - sako S. Kropas.
