Jei žmogui, patekusiam į nelaimę, pagalba būtų suteikta per pirmąsias 10 minučių, nemažai gyvybių būtų išgelbėta. Tą daugeliu atveju gali padaryti kiti nelaimės vietoje esantys vairuotojai."
Tačiau A.Vaitkaičio nuomone, dauguma vairuotojų nemoka tinkamai suteikti pirmosios pagalbos.
Docentas įžvelgia ir būsimuosius eismo dalyvius ruošiančių specialistų kaltę. "Vairavimo mokyklose vykstantys pirmosios pagalbos mokymo kursai yra netinkami. Dėl šios problemos esu kreipęsis į kelis sveikatos apsaugos ministrus, tačiau dabar jau nuleidau rankas, nes tai beprasmiška", - apgailestavo A.Vaitkaitis.
Ekstremalios medicinos katedros docentui A.Vaitkaičiui pritarė ir kiti skubios pagalbos srityje dirbantys medikai.
"Kiti vairuotojai į avariją pakliuvusiam žmogui turėtų suteikti tinkamą pirmąją medicininę pagalbą, tačiau Lietuvoje to, deja, nėra. Bėda ta, kad automobilių savininkai mokomi vairuoti, tačiau nesugeba suteikti pirmosios pagalbos. Būsimiesiems vairuotojams skirti kursai yra grynų gryniausias formalumas", - tikino Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Kęstutis Stašaitis.
"Suteikti pirmąją pagalbą turėtų mokėti visi piliečiai, tačiau to nėra. Įvykus nelaimei žmonės iškviečia greitąją pagalbą ir, laukdami jos, stovi, nieko nedaro. To neturėtų būti. Netgi teisės aktuose nurodyta, kad pirmąją pagalbą privalo suteikti kiekvienas, esantis šalia", - antrino Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Vairavimo paslapčių besimokantys būsimieji eismo dalyviai privalo išklausyti pirmosios pagalbos mokymo kursus bei gauti atitinkamą pažymėjimą. Dažniausiai vairavimo mokyklos samdo medicinos įstaigas ar paskirus specialistus, kurie mokiniams ir veda pirmosios pagalbos kursus.
"Visi būsimieji vairuotojai išklauso Sveikatos apsaugos ministerijoje patvirtintą 12 valandų trukmės programą, susidedančią iš teorinės ir praktinės dalies", - pasakojo Pirmosios pagalbos mokymo kursų organizatorė Nijolė Urulevičiūtė.
Tačiau paklausta, ar įmanoma užtikrinti, kad visi, išklaususieji mokymo kursą, mokėtų tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, moteris negalėjo to patvirtinti. Ji pripažino, jog būsimieji eismo dalyviai galėtų laikyti ne tik vairavimo, tačiau ir pirmosios pagalbos teikimo egzaminus.
"Anksčiau teoriniuose vairavimo egzaminuose būdavo nemažai klausimų, susijusių su pirmosios pagalbos teikimu, tačiau dabar jų nebeliko. Mano manymu, papildomų egzaminų, skirtų pirmosios pagalbos mokymui, tikrai reikėtų", - pripažino N.Urulevičiūtė.
Prieš dešimtmetį Sveikatos apsaugos ministerija iškėlė tikslą per dvejus metus keliuose patiriamų sužalojimų ir mirčių skaičių sumažinti bent 30 procentų. Tačiau šis rodiklis ne tik nesumažėjo, bet pastaraisiais metais pasiekė kritinę ribą. 2006 metais eismo įvykiuose žuvo beveik 1000 žmonių, o daugiau nei 8000 buvo sužaloti.
Pagrindiniai pirmosios pagalbos žingsniai
1. Žmogų reikia pašaukti ir pajudinti - įsitikinti, ar jis sąmoningas.
2. Jei žmogus neatsako ir nereaguoja, reikia skubiai iškviesti pagalbą.
3. Patikrinti, ar žmogus kvėpuoja.
4. Jeigu nekvėpuoja, reikia du kartus žmogui į burną įpūsti oro.
5. Po to 15 kartų paspausti krūtinę.
