Pirmosios kregždės atsirado transporto sektoriuje: Lietuvos darbo birža (LDB) gavo pranešimą, kad Vilniuje įsikūrusi logistikos įmonė „Hofa“ įspėja galinti atleisti 210 darbuotojų, iš kurių 120 yra vairuotojai.
Daugiau oficialių pranešimų LDB negavo, tačiau Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ turi duomenų apie keliasdešimt įmonių, kurios susiduria su rimtomis problemomis ir svarsto apie darbuotojų atleidimą.
Verslas pasibaigė per dieną
Praėjusią savaitę Lietuvos darbo biržą apie galimą dviejų trečdalių darbuotojų atleidimą įspėjęs „Hofos“ vadovas Dainius Drūteika DELFI sakė, kad dalis iš jų jau yra atleista.
„Beveik visa mūsų veikla buvo susijusi su vaisiais ir daržovėmis ir jų eksportu į Rusiją pradedant transportavimu ir baigiant visomis įvairaus pobūdžio logistinėmis paslaugomis. Kadangi vaisių ir daržovių iš Europos į Rusiją negalima vežti, visas verslas pasibaigė“, - kalbėjo jis.
Rusijai paskelbus embargą bendrovė prarado kone visus užsakymus: iš 100 Rusijoje dirbusių šaldytuvų-vilkikų šiuo metu į ją važiuoja dvidešimt. Įprastai įmonėje dirba daugiau nei 300 žmonių, iš kurių 200 būdavo vairuotojai, o 130-140 kitų profesijų darbuotojai. Tinklalapio rekvizitai.lt duomenimis, rugpjūčio 7 d., kai buvo paskelbtas Rusijos draudimas, įmonėje dirbo 346 darbuotojai, o dabar jų yra 311.
Pasak įmonės vadovo, be pervežimo, įmonė teikė vaisių ir daržovių sandėliavimo ir kitas logistikos paslaugas.
„Prapuolus vaisiams ir daržovėms į Rusiją, didelė dalis žmonių paprasčiausiai neturi, ką veikti“, - tvirtino vadovas.
Šiuo metu bandoma perorientuoti įmonės veiklą.
„Išeitis matome tokias pačias, kaip matėme anksčiau: apsisukti ir važiuoti į Europą. Labai didelių pasirinkimų nėra. Turkija ir panašios šalys buvo tik tam tikra pervežimų dalis. Svajonės apie Marokus taip ir liko svajonėmis, nes nėra leidimų. Buvo vienkartiniai užsakymai iš Afganistano per Klaipėdą“, - tvirtino D. Drūteika.
Jo teigimu, darbas Europoje būtų visiškai kitoks nei Rusijos kryptimi, ten tektų tapti didžiųjų pervežimo įmonių dalimi.
„Jau dalis lietuvių ten dirba. Jų darbas yra nupirkti vilkikus, gauti licencijas, pasamdyti vairuotojus ir perduoti juos didžiosios kompanijos administravimui. Čia jų darbas ir baigdavosi“, - tvirtino D. Drūteika.
Persiorientuojant darbui tik Europoje, anot jo, reikia pakeisti nemažai dalykų.
„Pavyzdžiui, dirbant su Rusija transporto vadybininkai turi mokėti rusų kalbą, o dirbant Europoje reikia kalbėti angliškai. Tokio pobūdžio niuansų atsiranda beveik visose sferose“, - pavyzdį pateikė jis.
Yra atsidūrusių tragiškoje situacijoje
„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius vylėsi, kad „Hofai“ pavyks išsisukti neatleidžiant daugumos darbuotojų, nes ši įmonė yra moderni ir turi darbo patirties Europoje.
Pašnekovas nenorėjo tiksliai įvardyti konkrečių įmonių pavadinimų, tačiau sakė, kad Šiauliuose, Kaune yra po keletą tokioje tragiškoje situacijoje atsidūrusių įmonių.
„Sakyčiau, kad visoje Lietuvoje yra dešimtys tokių įmonių. Tai dažniausiai yra vidutinės įmonės, turinčios 20-30 vilkikų, kurioms neturint įdirbio Vakarų Europoje gana sudėtinga persiorientuoti. Galiu pateikti konkretų pavyzdį – vienoje Šiaulių įmonėje, kurioje yra 23 vilkikai, šiuo metu darbo turi 3. Juo labiau dabar, kai net tarp savų yra paaštrėjusi konkurencija ir niekas per daug nelaukia išskėstomis rankomis“, - kalbėjo A. Kondrusevičius.
Kol kas problemų turinčios įmonės ieškodamos išeičių dalį darbuotojų išleidžia kasmetinių atostogų, dalis eina atostogauti nemokamai. Jo nuomone, tikrasis atleidimų mastas turėtų paaiškėti rudenį.
„Verslas supranta, kad vairuotojų atleidimas yra savo verslo žlugdymas, todėl visomis išgalėmis ieškos galimybių. Tikimasi valdžios ir bankų supratingo elgesio atidedant mokesčius“, - dėstė pašnekovas.
„Swedbank“ banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet dėl Rusijos embargo darbo gali netekti keli tūkstančiai maisto pramonės ir transporto sektoriaus darbuotojų.
